Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 18N-130991397-17,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK) Veiklos skyriaus Vyriausioji tyrėja 2017 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 18N-130991397-17, kuriuo J. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 194 str. 2 d. už tai, kad jis, 2016 m. gegužės 1 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 1,82 prom. girtumas, nešiojosi namuose 4,5 mm kalibro pneumatinį pistoletą „MP-645K“ bei nuėjęs į balkoną jį demonstravo aplinkiniams. Tokiais veiksmais J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 str. 2 d. 3 p. bei padarė administracinį teisės pažeidimą. J. G. paskirta nuobauda – 173 eurų dydžio bauda.

Anot Pareiškėjo, faktinės įvykio aplinkybės buvo tokios: 2016 m. gegužės 1 d., apie 19 val. jis grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), į sau priklausantį butą, kuris yra daugiabučio namo pirmame aukšte. Kaip buto priklausinys yra uždaras (įstiklintas) balkonas. Pareiškėjas minėtu metu buvo išgėręs. Būdamas savo bute, per langą pamatė kaip rudos spalvos automobilis BMW labai dideliu greičiu pralėkė kiemo teritorija. Pareiškėjas, išsigandęs dėl kieme esančių vaikų saugumo, minėtam automobiliui sustojus, pasakė automobilio vairuotojui pastabą apie jo chuliganišką vairavimą. Dėl to vairuotojas užsipuolė Pareiškėją necenzūriniais žodžiais, grasindamas prieš pareiškėją pavartoti fizinį smurtą. Pareiškėjas, neapsikentęs tokio vairuotojo elgesio, pasiėmė savo teisėtai įgytą ir laikomą pneumatinį pistoletą markės „MP-654K“ ir, laikydamas jį iškeltą į viršų rankoje, parodė konfliktuojančiam vairuotojui, taip duodamas suprasti, kad turi kaip apsiginti nuo jo grasinimų. Tai pamatęs, vairuotojas atsisėdo į savo automobilį ir nuvažiavo prie kito namo. Pareiškėjas tikrai nei į vairuotoją, nei į jo automobilį nesitaikė ir į nieką nešaudė, ginklas apskritai nebuvo užtaisytas, jo dėtuvė su metaliniais šratais buvo spintelėje (seife). Įvykio metu įvykio vietoje ar artimoje aplinkoje jokių pašalinių žmonių (išskyrus netoliese bėgiojančius vaikus) nebuvo, todėl Pareiškėjas kategoriškai nesutinka, kad nuėjęs į balkoną demonstravo ginklą aplinkiniams, nes ginklas buvo parodytas išskirtinai vienam asmeniui, t.y. minėtam konfliktuojančiam vairuotojui. Vėliau, pas Pareiškėją atvykus policijos pareigūnams, jis savanoriškai parodė, kur yra saugomas pistoletas bei dėtuvė su šratais, kurie nepriskiriami šaudmenims. Pareigūnai šiuos daiktus paėmė su savimi, bet jų paėmimo ar apžiūros protokolo nesurašė. Anot Pareiškėjo, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ginklas buvo laikomas užtaisytas.

Pareiškėjas pažymi, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo nutrauktas, nes tyrimo metu nepavyko nustatyti nei vieno liudytojo, galinčio patvirtinti, kad Pareiškėjas šaudė iš jam priklausančio pneumatinio ginklo, nebuvo rasta šaudymo žymių. Taip pat Pareiškėjas nurodo, kad jam priklausantis ginklas yra pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro „MP-654K“ modelio pneumatinis pistoletas, skirtas šaudyti 4,5 mm rutulio formos (BB tipo) sviediniais-kulkomis, kurie nėra priskiriami šaudmenims, pats ginklas yra priskiriamas žemiausiai D kategorijai, jo įsigijimui, saugojimui, laikymui, nešiojimui ar gabenimui leidimas nereikalingas. Pareiškėjas apskritai nesutinka, kad jis nešiojosi minėtą ginklą, nes LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 13 d. numatyta ginklo nešiojimo samprata apibrėžta kaip ginklo ar šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant, o, Pareiškėjo teigimu, ginklas nebuvo užtaisytas, o juo šaudyti skirti šrateliai net nepriskiriami šoviniams. Taip pat pažymi, kad ginklas nebuvo perneštas iš jo laikymo nuolatinės vietos apibrėžtų ribų – gyvenamojo būsto (įskaitant ir uždarą balkoną, kuris yra būsto priklausinys).

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad priimant Nutarimą jo neblaivumas buvo nepagrįstai vertintas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi neblaivumas šiuo metu įtrauktas į straipsnio dispoziciją, todėl negali būti laikomas sunkinančia aplinkybe.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą kaip nepagrįstą bei neteisėtą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (b. l. 3-6).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

J. G. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 194 straipsnio 2 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kurio 227 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 194 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 115 iki 231 eurų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Minėto įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 2 dalyje, yra nustatyta galimybė skirti baudą nuo 120 iki 480 eurų, todėl nagrinėjamu atveju baudos vidurkis už ANK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą didesnis nei ATPK 194 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudos vidurkis todėl J. G. veiksmai pagal ANK neperkvalifikuotini ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal ATPK nuostatas.

ATPK 194 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivus asmuo, kuriam nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad D kategorijos ginklo savininkui draudžiama ginklą nešiotis ar gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

J. G. nubaustas pagal ATPK 194 str. 2 d. už tai, kad jis, 2016 m. gegužės 1 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 1,82 prom. girtumas, nešiojosi namuose 4,5 mm kalibro pneumatinį pistoletą „MP-645K“ bei nuėjęs į balkoną jį demonstravo aplinkiniams. Tokiais veiksmais J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 str. 2 d. 3 p.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, ginklo ir šaudmenų nešiojimas – ginklo, šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.

Teismo posėdyje J. G. paaiškino, kad į savo buto balkoną ginklo išsinešęs nebuvo. Vėliau nurodė, kad kilus ginčui dėl automobilio vairavimo jo namo kieme, jis išsiėmė ginklą, nes norėjo automobilį vairavusiam jaunuoliui parodyti, kad gali apsiginti. J. G. taip pat pripažino, kad įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatyto neblaivumo laipsnio neginčijo.

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-201413-16, nustatyta, kad, kad joje yra surinkta duomenų, prieštaraujančių pareiškėjo teiginiams apie disponavimo 4,5 mm kalibro pneumatiniu pistoletu „MP-645K“ aplinkybes. 2016 m. gegužės 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20413-16 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagal A. M. skundą, jog (duomenys neskelbtini), kieme, įkaušęs vyriškis pro balkono langą įžeidinėjo pareiškėją necenzūriniais žodžiais, bei šovė iš orinio pistoleto į jo automobilį BMW, valst. Nr. JDK 988 ir apgadino kairįjį automobilio sparną. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro R.Latvelio 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20413-16, nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymo.

Tačiau J. G. kaltę padarius ATPK 194 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje surinkti įrodymai, kurie, teismo vertinimu, yra pakankami skundą padavusio asmens kaltei pagrįsti. 2016 m. gegužės 1 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio M.Bagušausko tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus pagal iškvietimą dėl konflikto, J. G. nurodė spintelę, kur gulėjo juodos spalvos orinis ginklas, kurio dėtuvėje buvo metaliniai šratai. Orinis ginklas MP-645 Nr. T13317246H išimtas. 2016 m. gegužės 1 d. paties J. G. paaiškinime nurodyta, kad norėjo jaunuolį tik pagąsdinti, pistoletas buvo užtaisytas metaliniai šratais bei įdėtas suspausto oro balionėlis. Į automobilį jis nusitaikė, tačiau nešovė. 2016 m. gegužės 12 d. apklaustas įtariamuoju J. G. jau nurodė, kad su pistoletu rankose buvo išėjęs į balkoną, ir tai pamatęs vairuotojas išsigando ir nuvažiavo, tačiau nurodė, kad į BMW vairuotoją nesitaikė, į jo automobilį nešovė, ginklu jam negrasino. 2016 m. gegužės 13 d. apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas pneumatinis pistoletas, kuris susideda iš vamzdžio, gaubto, rėmo su rankena, leidžiamojo –smogiamojo mechanizmo, dėtuvės. Nurodytas pistoleto ilgis, aukštis, kalibras, gamyklinis numeris. Taip pat nurodyta, kad pistoleto dėtuvėje yra sudėti šrateliai, taip pat įstatytas suspaustų CO2 dujų balionėlis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad minėtas pneumatinis pistoletas yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytojais pareigūnus M. Bagušauską bei P. Virganavičių, pastarieji nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą, J. G. parodė spintelę, kurią atidarius pareigūnai pamatė juodos spalvos ginklą, kurio dėtuvėje buvo metaliniai šratai.

Įvertinus šiuos byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad J. G. pažeidė pneumatinio pistoleto eksploatacijos taisyklės bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes nešiojosi D kategorijos ginklą būdamas neblaivus, šį ginklą buvo išsinešęs į balkoną, demonstravo jį aplinkiniams (kaip pats nurodė – norėjo pagąsdinti automobilį netinkamai pastačiusį asmenį - nukentėjusįjį J. M.). Be to, aukščiau išvardyti duomenys patvirtina, kad įvykio metu pneumatinis ginklas buvo užtaisytas, t.y. paruoštas nedelsiant panaudoti, kaip numatyta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 13 p. J. G. teismo posėdyje nurodė, kad į kiemą su ginklu išėjęs nebuvo, jo viešoje vietoje nedemonstravo, tačiau ši aplinkybė nešalina jo atsakomybės už D kategorijos šaunamojo ginklo laikymo tvarkos pažeidimą. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad J. G. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 194 str. 2 d.

Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą. Tačiau institucija, priimdama nutarimą ir skirdama nuobaudą J. G. pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį, nesilaikė nuobaudų skyrimo taisyklių (ATPK 30, 30² straipsnio reikalavimų) ir nepagrįstai J. G. neblaivumą vertino kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kadangi neblaivumas šiuo atveju įtrauktas į straipsnio dispoziciją ir negali būti laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas keistinas. J. G., atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo asmenybę (administracine tvarka nebaustas), už padarytą administracinį nusižengimą skirtina minimali ATPK 194 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 6 p.,-

nutaria:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 18N-130991397-17 pakeisti.

Pašalinti iš nutarimo J. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pažeidimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

J. G. už ATPK 194 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų dydžio baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.