Vilniaus apygardos teismo įsakymas

2018-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-195-898/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-04-23
Bylos Nr.
1-195-898/2018
Teisminio proceso Nr.
02-4-00060-18
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Kaltinamasis
P. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-195-898/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 02-4-00060-18Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8.; 1.2.17.1.1; 2.12.1.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. S. (P. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis Lenkijos įmonėje „Z. J.“ vairuotoju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei, o būtent:

pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 Eur (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2018 m. kovo 28 d., apie 22.50 val. vykdamas krovininiu automobiliu DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, nepateikęs muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį adresu Vilniaus r., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, privalomus pateikti muitinei daiktus – 16 130 Eurų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

P. S. kaltė padarius minėtą nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

P. S. apklausos protokolais, kuriuose užfiksuoti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 29 d. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies tik dėl to, kad gabeno ir nedeklaravo 16 130 Eur. Dirba apie metus Lenkijos Respublikos įmonėje „Z. J.“, vairuotoju. Įmonė užsiima krovinių pervežimu. Dažniausiai dirba su skirtingomis transporto priemonėmis. 2018 m. kovo 24 d. kartu su A. J. (A. J.) išvyko iš Lietuvos Respublikos, krovininiu automobiliu DAF, kuris buvo su kroviniu – įrenginiais, skirtais gėlėms laikyti, vyko į Olandiją per Lenkiją ir Vokietiją. Turėjo pristatyti krovinį į Olandiją, tuomet Olandijoje pasikrauti krovinį - gėles ir jas nugabenti į Minską, iš kur turėjo į Lietuvą grįžti tušti, t.y. be krovinio. Jo sūnus gyvena Lenkijoje ir įkūrė transporto įmonę, dėl ko jau senai buvo jo (P. S.) planuose nupirkti krovininį automobilį, su kuriuo pastarasis galėtų dirbti sūnaus įmonėje. Jau pakankamai ilgą laiką per pažįstamus ir skelbimuose ieškojo tinkamo automobilio. Maždaug prieš dvi savaites susitarė, kad jam iš Belgijos atvarys tinkamą transporto priemonę į Lenkiją, kur jis atvykęs ją pasižiūrės ir nuspręs ar ją pirkti ar ne. Transporto priemonę planavo pirkti kartu su savo draugu A. J., t.y. investuojant į šią transporto priemonę tiek savo, tiek draugo pinigus. Jis turi savo pajamų, kadangi maždaug prieš pusę metų pardavė gyvenamąjį namą, tai patvirtinančius dokumentus galės pateikti. Planavo už transporto priemonę sumokėti iki 20 000 eurų, taip pat dar reikėjo pinigų ir transporto priemonės įregistravimui, draudimui, kurui ir kitiems mokesčiams padengti. Norėjo reiso metu pasižiūrėti automobilį ir nupirkti. 2018 m. kovo 24 d. prieš išvykstant iš Lietuvos į reisą pas jį į namus atėjo A. J., kuris su savimi turėjo 10 000 eurų. Jis pasiėmė 17 000 eurų. Taip buvo sutarę, būtent, kad tokiomis dalimis jie pirks kartu automobilį. Nuvykę į Lenkiją pasižiūrėjo krovininį automobilį ir kadangi jis jiems nepatiko, nusprendė jo nepirkti ir toliau vyko per Vokietiją į Olandiją. Visus pinigus iš dokumento dėklo dar būnant Lenkijoje įsidėjo į savo striukės kišenę. Šią striukę su pinigais dėvėjo tuomet, kai buvo šalta, t.y. Lenkijoje. O būnant Vokietijoje bei Olandijoje striukė kartu su joje esančiais pinigais buvo transporto priemonės kabinoje. Iš šios pinigų sumos, tiek jo, tiek Anatolijaus buvo imami pinigai pragyvenimui, kiek konkrečiai išleido neprisimena, neskaičiavo. Kaip ir minėjo vyko iš Olandijos į Baltarusiją, o iš ten į Lietuvą. Visos kelionės metu, kuri truko nuo 2018 m. kovo 24 d. iki 2018 m. kovo 28 d. Lietuva-Lenkija-Vokietija-Olandija-Vokietija-Lenkija-Baltarusija buvo gabenami šie pinigai, jie buvo dokumentų dėkle ir apklausiamojo striukės kišenėje. 2018 m. kovo 28 d. iš Baltarusijos Respublikos atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją, praėję pasienio kontrolės postą priėjo prie muitinės posto ir per langelį pareigūnui pateikė visus reikalingus dokumentus, t.y. pasą, transporto priemonės dokumentus ir kuro deklaraciją. Pažymėjo, kad muitinės kontrolės tvarka jam yra gerai žinoma, kadangi dirba vairuotoju ir kartą per savaitę vyksta iš Trečiųjų šalių į Lietuvą. Pastarajam yra žinoma tam tikroms prekėms taikoma gabenimo per valstybės sieną tvarka. O tai, kad reikia deklaruoti gabenamus pinigus, kurių bendra suma viršija 10 000 eurų sumą, jam nėra žinoma. Tai sužinojo šiandien, kai muitinės pareigūnas Medininkų kelio poste muitinio tikrinimo metu patikrino jo vairuojamą transporto priemonę ir kabinoje buvusioje striukės kišenėje rado jo gabenamus pinigus, po ko jis pasiteiravo kiek jų yra, pastarajam atsakius, kad apie 27 000 eurų. Tuomet muitinės pareigūnas paėmęs šiuos pinigus kartu su juo ir A. J. nuėjo į tarnybines patalpas, kur buvo suskaičiuoti pinigai, iš viso 24 700 eurų. Tuomet muitinės pareigūnas pasiteiravo bei paprašė pateikti prie savęs turimus pinigus. Įtariamasis parodė, kad pateikė 1080 eurų, o A. J. pateikė 350 eurų, šie pinigai taip pat buvo paimti. Dėl ko nedeklaravo pinigų, kuriuos gabeno transporto priemonės kabinoje esančios striukės kišenėje nurodyti negali, gal dėl to, kad nežinojo. Dėl to, kad padarė nusikalstamą veiką labai gailisi. Prisipažįsta tik dėl to, kad gabeno ir turėjo deklaruoti 16 130 eurų, kiti 10 000 eurų yra jo draugo A. J. (76, 77 b. l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 1 d. parodė dėl jam inkriminuojamos veikos kaltę pripažįstantis visiškai, nuoširdžiai gailisi (84 b. l.).

Liudytojo A. J. 2018 m. kovo 29 d. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti šio liudytojo parodymai, kad P. S. yra jo geras draugas. Maždaug prieš porą mėnesių P. S. jam pasakė, kad jo sūnus Lenkijoje nori steigti transporto įmonę ir jam pasiūlė kartu su juo nupirkti krovininį automobilį bei dirbti kartu. Jis sutiko. Transporto priemonės pirkimu rūpinosi P. S., kiek žino jis ieškojo tarp pažįstamų, kurie radę turėjo atvaryti automobilį į Lenkiją, jį turėjo apžiūrėti ir jei jis jiems bus tinkamas, jį nupirkti. Kadangi P. S. dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir 2018 m. kovo 25 d. jis turėjo vykti į reisą, sutarė, kad tuo pačiu jie užvažiuos į Lenkiją, pro kurią vyko ir pasižiūrės jo pažįstamų atvarytą transporto priemonę ir esant reikalui ją nupirks. Dieną prieš kelionę, t.y. 2018 m. kovo 24 d. liudytojas nuvažiavo pas P. S. į namus ir jam padavė 10 000 eurų, pinigai buvo apjuosti gumele, 50 ir 500 eurų nominalo kupiūromis. Kartu perskaičiavo duotus 10 000 eurų. Kiek žino P. S. davė 16 000 eurų. Planavo transporto priemonę įsigyti už 20 000 eurų, o kiti pinigai būtų skirti įregistravimo, kuro, draudimo ir kitiems mokesčiams. 2018 m. kovo 25 d. išvyko iš Lietuvos, P. S. vairuojamu vilkiku vyko su kroviniu į Lenkiją. Lenkijoje apžiūrėjo transporto priemonę, tačiau jos nepirko, kadangi ji jiems nepatiko. Toliau iš Lenkijos su kroviniu vyko į Olandiją per Vokietiją. Visos kelionės metu, visi pinigai, t.y. 26 000 eurų, kaip jis mano buvo dokumentų dėkle. Taip mano, kadangi dieną prieš išvykstant suskaičiuotus pinigus įdėjo į dokumentų dėklą. Kažkuriuo metu P. S. visus pinigus įsidėjo į striukės kišenę. Su savimi piniginėje liudytojas dar turėjo apie 100 eurų, asmeninėms reikmėms. Pragyvenimui ėmė iš bendrų pinigų, kiek pamena paėmė 500 eurų, kai juos ėmė, pinigai buvo dokumentų dėkle. Olandijoje buvo iškrautas krovinys bei pakrautas kitas krovinys - gėlės, kurias turėjo nugabenti į Minską. Į Baltarusiją vyko tokiu maršrutu: Olandija-Vokietija-Lenkija-Baltarusija. Muitinės kontrolės tvarka jam yra labai gerai žinoma, kadangi dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Jam yra žinoma, kad tam tikroms prekėms taikoma gabenimo per valstybės sieną tvarka, kad reikia deklaruoti gabenamus pinigus, kurių bendra suma viršija 10 000 eurų sumą. Negali paaiškinti, kodėl jis nepasakė savo draugui, kad gabenamus pinigus yra būtina deklaruoti, kadangi jų suma viršijo 10 000 eurų. Tiesiog pamiršo. Gailisi, kad šiuos savo 10 000 eurų jis padėjo prie bendrų pinigų, bet jie buvo dedami bendrai, kadangi Lenkijoje planavo nusipirkti krovininį automobilį, o jo nenusipirkę jis visiškai pamiršo iš bendrų pinigų pasiimti savo dalį. 2018 m. kovo 28 d. atvykę į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Baltarusijos Respublikos teritorijos Medininkų kelio poste, muitinio tikrinimo metu, jo draugo P. S. vairuojamoje transporto priemonės kabinoje buvusioje striukės kišenėje buvo rasti gabenami pinigai, po ko muitinės pareigūnas jo pasiteiravo, kiek jų yra, P. S. atsakė, kad apie 26 000 eurų. Tuomet muitinės pareigūnas paėmęs šiuos pinigus kartu su juo ir P. S. nuėjo į tarnybines patalpas, kur buvo suskaičiuoti pinigai, kiek iš viso jų buvo, jis neatsimena. Tuomet muitinės pareigūnas pasiteiravo bei paprašė pateikti prie savęs turimus pinigus. Pastarasis pateikė 350 eurų, kiek pateikė P. S. nežino, šie pinigai taip pat buvo paimti. Dėl ko nedeklaravo pinigų, kurie buvo gabenami transporto priemonės kabinoje esančios striukės kišenėje nurodyti negali, gal dėl užmaršumo ir išsiblaškymo, kadangi pastarasis puikiai žino, kad pinigus yra būtina deklaruoti. Pažymėjo, kad visos kelionės metu jis turėjo 10 000 eurų (45, 46 b. l.).

Liudytojo E. L. (E. L.) 2018 m. kovo 29 d. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti šio liudytojo parodymai, kad jis dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste inspektoriumi. Pagal darbo funkcijas atlieka fizinį ir dokumentinį transporto priemonių, daiktų, gabenamų prekių bei asmenų tikrinimą. 2018 m. kovo 28 d. dirbo krovininių automobilių importo aikštelėje, kai apie 22.50 val. į postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko krovininis automobilis DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis P. S., taip pat buvo keleivis A. J.. Muitiniam tikrinimui vairuotojas pateikė visus reikiamus dokumentus, jam paklausus, ar nieko deklaruotino negabena, vairuotojas atsakė, kad iš viso veža 4 (keturis) pakelius cigarečių abu asmenys. Jam pradėjus detalų transporto priemonės kabinos tikrinimą, virš apatinio gulto už keleivio sėdynės kabėjo vyriška mėlynos spalvos striukė, kurios viršutinėje išorinėje kišenėje rado dvi krūveles pinigų – eurų. Juos ištraukęs vairuotojo paklausė, kokia yra pinigų tiksli suma, nurodydamas jam, kad iki muitinio tikrinimo pradžios jis turėjo deklaruoti gabenamus pinigus, jei jų suma viršija 10 000 eurų. Tuomet kartu su vairuotoju ir keleiviu paėmęs pinigus nuėjo į tarnybines patalpas, kuriose jiems dalyvaujant pinigai buvo suskaičiuoti, kabinoje rasti iš viso 24 700 eurų. Jam prašant piliečiai patys pateikė piniginėse esančius pinigus. P. S. – 350 eurų, ir A. J. - 1080 eurų. Iš viso bendra nedeklaruotų pinigų suma 26 130 eurų. Vairuotojas minėjo, kad pinigai skirti transporto priemonės pirkimui. Apie 23.30 val. į jį kreipėsi P. S., kuris paprašė, kad parodytų, kaip atrodo deklaracija, kurioje reikia deklaruoti pinigus. P. S. jam paaiškino, kad jis nori ją užpildyti dabar, kadangi jam taip patarė advokatas. Jis vairuotojui paaiškino, kad visos deklaracijos yra pildomos ir pateikiamos dar prieš muitinį tikrinimą, tuomet, kai yra pateikiami visi dokumentai, o ne tuomet, kai jau užfiksuojamas pažeidimas, po muitinio tikrinimo. Pažymėjo, kad rasti pinigai buvo perduoti Medininkų kelio posto pamainos viršininkui, kuris apie įvykį informavo Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrių (41-43 b. l.).

2018 m. kovo 29 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - Vilniaus teritorinės muitinės „Medininkų“ dvišalis kelio postas, kur detalaus tikrinimo angare stovi krovininis automobilis DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (11-19 b. l.).

2018 m. kovo 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto pamainos viršininkas Z. V. savanoriškai pateikė iš viso 26 130 eurų (20-25 b. l.).

2018 m. kovo 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog P. S. pateikė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį (85 b. l.).

2018 m. balandžio 4 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog buvo apžiūrėti trys paketai, viename kurių - 350 Eur, antrajame - 1 080 Eur, trečiajame – 24 700 Eur (26-28 b. l.).

Prokuroro 2018 m. balandžio 10 d. nutarimu, kuriuo A. J. prašymas tenkintas, jam grąžinti 10 000 Eur, paimti 2018 m. kovo 28 d. (32 b. l.).

Šių byloje surinktų faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtina P. S. pareikštą kaltinimą. Jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip kontrabanda pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, kadangi per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant muitinės kontrolei, buvo gabenami grynieji pinigai, kurių vertė viršija 250 MGL (t. y. 12 500 Eur). P. S. nei raštu, nei žodžiu neišreiškė pageidavimo deklaruoti gabenamus pinigus, jų turėjimą nuslėpė, tačiau pinigai buvo surasti atliekant patikrinimą. Bandymas išvengti privalomo pinigų deklaravimo kvalifikuojamas kaip kontrabanda.

Paskelbus P. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, esant galimybei prašo sumažinti baudą ir išdėstyti jos mokėjimą dalimis (108-110 b. l.).

P. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. P. S. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. P. S. neteistas, baustas administracine tvarka (64-69 b. l.), dirbantis, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta P. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, P. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Nors P. S. prašo jam skirtiną bausmę – baudą sumažinti, tačiau teismo vertinimu prokuroro siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl dar labiau jos mažinti ar didinti - nėra pagrindo.

Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu be kita ko prašo konfiskuoti 16 130 Eur, kaip daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015 pažymėjo, jog „<...valstybė turi teisėtą interesą, taip pat ir pareigą, pagal įvairias tarptautines sutartis įgyvendinti priemones grynųjų pinigų judėjimui per sienas išaiškinti ir stebėti, nes didelės pinigų sumos gali būti naudojamos pinigų plovimui, prekybai narkotinėmis medžiagomis, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo finansavimui, mokesčių vengimui ar kitų sunkių finansinių nusikalstamų veikų padarymui. Bendrasis deklaravimo reikalavimas, taikytinas bet kuriam asmeniui, kertančiam valstybės sieną, užkerta kelią neišaiškintam tokių grynųjų pinigų įvežimui į šalį arba išvežimui iš jos. Konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis. Taigi, konfiskavimo priemonė atitinka bendrąjį visuomenės interesą>“.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos įtvirtina asmens teisę į nuosavybės apsaugą. Taikant turto konfiskavimą ši asmens teisė drastiškai apribojama. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas teisinius instrumentus, kuriuos pasitelkus siekiama paimti turtą iš nusikaltimus darančių asmenų ir kitų neteisėtai praturtėjusių asmenų, spręsdamas tokių instrumentų sukeliamų ribojimų proporcingumo jais siekiamiems tikslams klausimą, savo sprendimuose yra nurodęs, kad proporcingumo principas suprantamas kaip sąžiningas balansas tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus tikslus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, suformuluotos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas, turto konfiskavimas turi atitikti teisingą pusiausvyrą. Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs turto konfiskavimo neproporcingumą, kuomet ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo taikoma asmenims, per valstybės sieną gabenusiems teisėtos kilmės pinigus, tačiau neįvykdžiusiems deklaravimo pareigos. Taigi aptariamoje byloje, svarstant turto konfiskavimo klausimą, būtina įvertinti Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas bei šio klausimo svarstymui reikšmingą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad P. S. per valstybės sieną gabeno 16 130 Eur. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu P. S. teigė, jog šie pinigai buvo skirti pirkti transporto priemonei, vilkikui, ją norėjo pirkti kartu su A. J., kuris važiavo kartu su P. S., tačiau Lenkijoje apžiūrėję transporto priemonę jie nusprendė jos nepirkti. Šias aplinkybes dėl transporto priemonės pirkimo patvirtino ir A. J.. Patikrinimą atlikęs muitinės pareigūnas E. L. taip pat nurodė, kad vairuotojas jam paaiškino, jog pinigai buvo skirti transporto priemonės pirkimui. P. S. taip pat pateikė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad 2017 m. gruodžio 4 d. kartu su žmona jis pardavė nekilnojamojo turto už 110 000 Eur sumą (86-97 b. l.).

Pagal Europos Žmogaus Teisingumo Teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, būtina įvertinti: nusikalstamos veikos pobūdį, jos sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje; pinigų kilmę ir jų paskirties teisėtumą; ar pagal nacionalinę teisę valiutos įvežimas kaip toks yra teisėtas, ar yra ribojama įvežama suma; ar konfiskavimu siekiama užkirsti kelią kokiai nors neteisėtai veiklai; konfiskuojamo turto reikšmė kaltininkui; ar nedeklaravus gabenamos sumos valstybė patyrė turtinę žalą; kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Byloje surinkti faktiniai duomenys neleidžia daryti išvados, jog P. S. gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės. Jo nurodytos aplinkybės, jog pinigai gauti pardavus nekilnojamąjį turtą ir buvo skirti transporto priemonei pirkti, nėra paneigtos. Priešingai, jas patvirtina liudytojų parodymai, pateikti dokumentai. Aplinkybių, jog per valstybės sieną gabenti pinigai, jų nedeklaruojant, buvo skirti neteisėtiems tikslams įgyvendinti, byloje nenustatyta. Per valstybės sieną teisėtai gabenama pinigų suma nėra ribojama, o taip pat nėra nustatyta pareiga mokėti mokesčius. Jei gabenamų pinigų suma viršija 10 000 Eur, pinigus tereikia deklaruoti. Šios aplinkybės rodo, kad dėl P. S. padarytos nusikalstamos veikos – pinigų kontrabandos, valstybė nepatyrė finansinės žalos. Taikant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuotina pinigų suma yra reikšminga P. S.. Bylos duomenys rodo, kad P. S. anksčiau neteistas, taigi jo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Remiantis galiojančia teismų praktika, aptariamu atveju darytina išvada, jog baudžiamojo poveikio priemonė – per valstybės sieną gabentų pinigų konfiskavimas, šiuo atveju nėra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai – pinigų kontrabandai, todėl netaikytina.

Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. nutarimu 16 130 Eur buvo priduoti saugojimui kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juos nutarta įnešti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinę sąskaitą Nr. LT807230000000120020 (37 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – šioje byloje netaikoma, pinigai turi būti grąžinti jų savininkui – P. S..

P. S. pateikė byloje prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, tačiau priežasčių, dėl kurių teismas turėtų tenkinti tokį prašymą, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad kaip matyti iš bylos duomenų P. S. finansinė padėtis nėra bloga, kad jam netaikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir grąžinami paimti pinigai – 16130 Eur iš kurių jis turės galimybę iš karto sumokėti teismo paskirtą baudą, P. S. prašymas dėl baudos mokėjimo termino išdėstymo netenkinamas.

BPK 119 straipsnyje įtvirtinta kardomųjų priemonių paskirtis, iš kurių viena – nuosprendžio (šiuo atveju teismo baudžiamojo įsakymo) įvykdymas. Siekiant šio tikslo, t.y. paskirtos baudos šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu sumokėjimo bei vadovaujantis BPK 119, 139 straipsnio nuostatomis 2018 m. kovo 29 d. nutarimais P. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos iki teismo baudžiamasis įsakymo įvykdymo (t.y. iki baudos sumokėjimo) (100-103 b. l.).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog 2018-04-12 P. S. pateikė prašymą grąžinti dokumentus bei leisti išvykti iš Lietuvos Respublikos darbo reikalais. Toks prašymas buvo išspręstas prokuroro rezoliucija „Leidžiu“ ir asmens dokumentai buvo grąžinti pagal pakvitavimą kaip bet kurie kiti daiktai ir dokumentai. Teismas pažymi, kad kardomosios priemonės vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis panaikinamos arba pakeičiamos motyvuotu prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi, o ne rezoliucija, ir šiuo konkrečiu atveju laiko, jog kardomosios priemonės panaikintos nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

nusprendžia:

P. S. (P. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. S. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

P. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą - palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (baudos sumokėjimo).

Pinigus, įneštus į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinę sąskaitą Nr. LT807230000000120020, viso 16 130 Eur (šešiolika tūkstančių vieną šimtą trisdešimt eurų) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti savininkui P. S..

P. S. išaiškinti, kad:

1. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, P. S. paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę;

4. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Kolyčienė