Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Argonta“ ieškinį atsakovams R. S. ir V. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 4 d. priėmė ieškinį, nustatė atsakovams 20 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti.

Atsakovui V. P. procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. kovo 6 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis), o atsakovui R. S. – pasirašytinai 2024 m. kovo 30 d. Per teismo nustatytą 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį, neprašė pratęsti nustatyto termino atsiliepimams į ieškinį pateikti, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos (šiuo atveju 2024 m. balandžio 26 d. įskaitytinai) rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atsižvelgdamas į CPK 285 straipsnio 2 dalį, teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Argonta“, nemokumo administratore paskyrė MB „Atisa“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad ieškovės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. ėjo atsakovas V. P., o nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas R. S.. Iš kartu su ieškiniu pateiktų įmonės finansinių duomenų ir kreditorių finansinių reikalavimų susiformavimo laikotarpių matyti, kad V. P. vadovavimo įmonei laikotarpiu paskutinis UAB „Argonta“ balansas buvo teiktas 2020 m. kovo 31 d., iš kurio matyti, kad bendrovės turtą sudarė 35 738,00 Eur vertės trumpalaikis turtas, bendrovė dirbo pelningai (2020 m. kovo 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, grynasis pelnas sudarė 19 939,00 Eur). Skolos kreditoriams atsirado nuo 2020 m. spalio mėnesio: MB „Mokymų energija“, 260,00 Eur, 2020 m. lapkričio mėn. 1 199,48 Eur – S. S., 2021 m. sausio mėnesį atsirado skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri kas mėnesį didėjo ir 2021 m. birželio pradžioje jau sudarė 41 375,72 Eur, t. y. viršijo apskaitytą bendrovės turtą kas reiškia, jog 2021 m. birželio pradžioje UAB „Argonta“ atitiko nemokios bendrovės sąvoką (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis: „juridinio asmens nemokumas <...> – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę). Iškėlus UAB „Argonta“ nemokumo bylą, Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo patvirtinti UAB „Argonta“ kreditorių finansiniai reikalavimai, 2024 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 150 124,71 Eur.

JANĮ 6 straipsnyje numatyta, kad esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas be kita ko privalo: nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Šiuo atveju atsakovas V. P., bendrovei 2021 m. birželio mėnesio pradžioje tapus nemokiai, nesiėmė įstatyme numatytų veiksmų, o delsė, taip didindamas įsipareigojimus kreditoriams. Tokie įsipareigojimai, atsiradę po 2021 m. birželio mėnesio pradžios sudaro 107 812,60 Eur: 43 551,28 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, 325,79 Eur įsiskolinimas I. M., 319,51 Eur skola J. K., 1 749,62 Eur įsiskolinimas AB „Telia Lietuva“, 422,62 Eur skola UAB „Legal Balance“, 1 160,12 Eur skola M. Š. ir partneriai kontorai Verum, 1 309,44 Eur įsiskolinimas UAB „Bitė Lietuva“, 2 249,23 Eur skola UAB „Truck master“, 5 037,52 Eur įsiskolinimas UAB „Transvera“, 2 323,53 Eur skola S. B., 700,00 Eur skola A. P., 1 312,98 Eur skola A. G., 1 312,98 Eur – D. G., 17 479,15 Eur – A. S., 1 668,40 Eur skola I. V. ir 1 668,40 Eur – A. V., 1 869,61 Eur skola UAB „Viprotekas“, 2 228,41 Eur skola UAB „Čagras“, 7 542,97 Eur skola M. Z. ir 7 542,97 Eur – R. Z., 2 028,83 Eur įsiskolinimas VSDFV Kauno skyriui, 3 689,74 Eur skola LR transporto priemonių draudikų biurui. Tuo tarpu atsakovas R. S., pradėjęs įmonei vadovauti nuo 2021 m. lapkričio 25 d., ir būdamas atsakingas už įmonės finansinę būklę, nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su nemokios įmonės pertvarkymu ar pašalinimu iš rinkos, o tik dar labiau didino kreditorių ratą.

Pažymėtina, kad juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, todėl įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Aptarti atsakovų veiksmai, susiję su įstatyme numatytų pareigų esant juridiniam asmeniui nemokiam, spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, nevykdymu, laikytini neteisėtais. Žala šiuo konkrečiu atveju skaičiuojama pagal ieškovės bankroto byloje pareikštų kreditorių finansinių reikalavimų sumą, kurių susiformavimo laikotarpis yra nuo konstatuoto bendrovės nemokumo momento – 2021 m. birželio mėnesio ir sudaro 107 812,60 Eur. Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovai būtų veikę pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, daugumos kreditorių finansiniai reikalavimai nebūtų susiformavę ir didėję. Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, jų kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 107 812,60 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, laikytina, kad atsakovai yra ieškovės skolininkai, todėl jiems atsiranda pareiga mokėti ieškovei minėtas procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (107 812,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteisiamas 1 784,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Argonta“, juridinio asmens kodas 305176489, solidariai iš atsakovų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 107 812,60 Eur (vieno šimto septynių tūkstančių aštuonių šimtų dvylikos eurų ir šešiasdešimties centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (107 812,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 892,00 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Atsakovai, dėl kurių buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.

Sprendimo už akių patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.