- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- 1S-112-491/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiosios A. B. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šioje byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį dėl įvykio, kai 2021 m. gegužės 31 d. apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remontuojamame (duomenys neskelbtini) laive „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) elektromontuotojas A. D. laivo viduje darbo metu prie atidarytos 440 V elektros skydinės spintos aptiko gulintį E. B., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kūną.
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kazio Grigaičio 2022 m. vasario 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nenustačius nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos.
3. Tos pačios prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. S. 2022 m. kovo 31 d. nutarimu nukentėjusiosios A. B. atstovo advokato H. Mackevičiaus skundas dėl prokuroro 2022 m. vasario 22 d. nutarimo panaikinimo buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi šie prokurorų nutarimai buvo panaikinti. Nutartyje nurodyta, kad prokurorai nutarimuose nepasisakė, ar (duomenys neskelbtini) „Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3“ 1.4 punktas, numatantis, kad „Atestato negavęs asmuo veikiančiuose elektros įrenginiuose gali dirbti tik prižiūrimas atestuoto elektrotechninio darbuotojo“, nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su E. B. žūtimi. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti asmenys, paėmę E. B. daiktus. Iš šių aplinkybių būtų galima nustatyti, ar E. B. įvykio metu turėjo su savimi ir kokias būtent turėjo reples (kandiklius) bei ar turėtu įrankiu galėjo patekti į elektros spintą. Šiuo atveju aplinkybė, kad E. B. galėjo būti apsvaigęs, paaiškėjo gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2021 m. spalio 1 d. specialisto išvadą, tačiau tyrimo metu nebuvo aiškintasi, ar E. B. įvykio dieną vizualiai atrodė apsvaigęs, ar elgėsi neadekvačiai.
5. Atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus (papildomai apklausti liudytojai bei liudytojai, kurie iki tol nebuvo apklausti, gauta papildoma informacija dėl kanapių poveikio organizmui ir jos pavartojimo laiko nustatymo), Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro K. Grigaičio 2022 m. liepos 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nenustačius nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos. Prokuroras nutarime padarė esminę išvadą, kad pagrindinė priežastis, lėmusi nelaimingą atsitikimą, buvo neatsakingas, rizikingas ir savavališkas paties E. B. elgesys. Tuo tarpu darbų saugą reglamentuojančių norminių teisės aktų nesilaikymas buvo formalus ir nelaimingo atsitikimo kilimui įtakos neturėjo.
6. Tos pačios prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. S. 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu nukentėjusiosios A. B. atstovo advokato H. Mackevičiaus skundas dėl prokuroro 2022 m. liepos 14 d. nutarimo panaikinimo buvo atmestas. Prokuroras nutarime pritarė, kad E. B., ignoruodamas bendražmogiškąsias elementarias atsargumo priemones, savavališkai pateko į elektros spintą, kur bandė kažką atlikti. Tai buvo neadekvatus E. B. sprendimas, tiesiogiai nulemtas jo stipraus apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi nukentėjusiosios A. B. atstovo advokato H. Mackevičiaus skundas dėl šių prokurorų nutarimų panaikinimo buvo atmestas. Teismas pritarė, kad nelaimingo atsitikimo pagrindinė priežastis, lėmusi E. B. mirtį, buvo savavališkas (rizikingas) jo paties elgesys.
Šalies argumentai
8. Skundu nukentėjusiosios A. B. atstovas advokatas H. Mackevičius prašo panaikinti skundžiamus prokurorų ir teismo procesinius sprendimus. Skunde nurodoma:
8.1. Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nepagrįstai vadovaujamasi aplinkybe, kad E. B. turėjo žalingą įprotį – vartojo „žolę“, ir tai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui darbe. Tokia išvada nėra pagrįsta specialiomis žiniomis, o padaryta vadovaujantis interpretacijomis, atliktais skaičiavimais, kurie dar ir klaidingi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta tik pati narkotinės medžiagos koncentracija E. B. kraujyje, tačiau joks medicininių žinių turintis asmuo nepateikė išvadų dėl šių medžiagų galimo poveikio jo elgesiui.
8.2. Prokurorai ir teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad E. B. mirtį lėmė jo paties neatsargūs, neatsakingi ir neapdairūs veiksmai lendant į elektros spintą. Tokia išvada buvo padaryta neįvertinus aplinkybių, kurios galėjo nulemti tokį E. B. elgesį ir kitų asmenų atsakomybės dėl sąlygų tokiam E. B. elgesiui atsirasti. Visų pirma, rizikingas nukentėjusio asmens elgesys laikomas tik viena iš asmens atsakomybę lengvinančių, o ne ją šalinančių, aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nors aukštesnysis prokuroras nurodė, kad šios nuostatos yra aktualios tik skiriant bausmę, tačiau kartu prokurorai bei teismas neatsargius E. B. veiksmus vertino priežastinio ryšio požiūriu. Tokia pozicija yra prieštaringa bei nenuosekli. Antra, kad E. B. darbas laive buvo susijęs su elektros įrenginiais ir įtampa, patvirtina liudytojo A. D. parodymai, kad jis net keletą kartų įspėjo E. B. nelįsti į elektros spintą. Taip pat šio liudytojo parodymai turi būti vertinami atsargiai, nes jis E. B. elektros valdymo kambaryje paliko dirbti vieną ir išėjo kavos pertraukėlei. Taip pat liudytojas parodė, kad prie E. B. kūno matė žnyples (liudytojas kėlė versiją, kad jomis E. B. atsidarė elektros spintą), nors įvykio vietoje jokių daiktų nebuvo rasta, juos laivo įgula neva surinko.
8.3. Nepagrįstai E. B. veiksmai – įlindimas į elektros spintą, laikomi savarankiška ir daugiau niekieno nenulemta jo žūties priežastimi. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad E. B. įdarbinimo ir instruktavimo aplinkybės rodo, jog jis buvo priimtas dirbti darbą, kuriam būtina elektrosaugos kvalifikacija ir kurį atliekant galimas elektros srovės poveikis. Nelaimingo atsitikimo darbe akte taip pat nurodoma, kad nors A. Ž. paaiškinime teigia, jog E. B. buvo įdargintas atlikti pagalbinius darbus, tačiau instruktavimas jam buvo atliktas kaip elektrikui. Tokiu būdu buvo numanoma, kad E. B. dirbs kaip elektrotechninis darbuotojas. Kad E. B. turi reikiamą elektrosaugos kvalifikaciją nebuvo įsitikinta. Dėl to E. B. veikiančiuose elektros įrenginiuose galėjo dirbti tik prižiūrimas atestuoto elektrotechnikos specialisto. Taigi, Nelaimingo atsitikimo darbe akte aiškiai nurodyta, kad tokio darbo atlikimui E. B. neturėjo reikiamos kvalifikacijos, todėl tokį darbą jis galėjo atlikti tik prižiūrimas kito asmens. Jį palikus vieną elektros valdymo kambaryje, ir įvyko nelaimingas atsitikimas.
8.4. Elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo neeliminuoja ir nešvelnina ta aplinkybė, kad E. B. buvo instruktuotas ar įspėtas apie tam tikrus pavojus savo darbo aplinkoje. Netgi reikiamą išsilavinimą turintis elektromontuotojas privalo būti instruktuojamas pagal tas pačias taisykles ir tvarkas, pagal kurias instruktavimas buvo atliktas E. B.. Taigi, jeigu turimas specialus išsilavinimas neeliminuoja poreikio instruktažui, kartu tai reiškia, kad instruktavimas nelaikomas tapačiu dalyku reikalaujamam išsilavinimui ir tai negali būti traktuojama kaip alternatyvos.
8.5. Jeigu E. B. darbui nebūtų reikalinga elektriko kvalifikacija arba jos turėjimas nebūtų turėjęs įtakos jo darbo procesui (pavyzdžiui, reikalavimui dirbti prižiūrimam), V. M. (V. M.) nebūtų E. B. prašęs pateikti elektriko kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus (pagal liudytojų V. M. ir R. M. parodymus). Be to, iš bylos nėra aišku, kaip pats E. B. galėjo atskirti, kurias jo, kaip elektromontuotojo, pareigybės aprašyme nurodytas elektromontuotojo funkcijas ir veiksmus jis gali ir turi atlikti, o kurias – ne. E. B. buvo įdarbintas elektriko/elektromontuotojo pareigoms, todėl nelogiška prokurorų ir teismo išvada, kad tai nesvarbu, nes jis elektriko/elektromontuotojo darbo neatliko. Tokiu atveju visiškai nebeaišku, kokį darbą turėjo atlikti (kokias pareigas užėmė) E. B. ir kaip jis objektyviai galėjo pats žinoti, kurių iš jo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų jis negali atlikti.
8.6. Priešingai nei teigiama skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, E. B. darbas buvo susijęs su tiesioginiu galimu elektros srovės pavojumi. Tai patvirtina liudytojo A. D. parodymai, iš kurių galima spręsti, kad darbas elektros spintoje buvo E. B. pavesto tiesioginio darbo dalis, tik šį darbą buvo ketinama atlikti kitą dieną, atjungus elektros srovę. Tačiau nėra patikimai nustatyta, kad E. B. buvo aiškiai paaiškinta, kada ir kokią jam tiesiogiai pavesto darbo dalį jis turi atlikti. Negalima atmesti, kad E. B. pats sprendė, kada ir kokią jam tiesiogiai pavestos užduoties dalį atlikti. Priešingu atveju, logiškai nepaaiškinamas būtų tariamai savavališkas E. B. lindimas į elektros spintą, kurioje neatjungta elektros srovė. Kad E. B. darbas buvo susijęs su tiesioginiu galimu elektros srovės pavojumi, patvirtina ir tai, jog jis dirbo greta elektros įtampą turinčių įrenginių. Byloje nėra nustatyta, kaip darbus organizavę asmenys užtikrino, jog E. B., dirbdamas greta spintos su elektros įtampa, nepatektų į kontaktą su elektros srove. Iš esmės nėra nustatyta, kad dirbančių apsaugai nuo elektros pavojaus buvo taikytos kokios nors priemonės. Nelaimingo atsitikimo darbe akte taip pat nurodoma, kad pagal laivo įgulos narių paaiškinimus, rišant kabelius paskirstymo skydo patalpoje (elektros valdymo kambaryje), įtampa dėl saugumo turėjo būti atjungta. Kadangi aplinkoje buvo pavojus patekti į tiesioginį kontaktą su elektros įtampa, toks darbas vertinamas kaip elektromontuotojo, elektriko, o tokio darbo E. B. vienas, neprižiūrimas, neturėjo teisės dirbti.
8.7. Nors kita Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodoma šio įvykio priežastis yra susijusi su E. B. veiksmais – jis pažeidė reikalavimą „nelįsti prie elektros įrengimų (elektros paskirstymo skydelių ir kt.). Neatidarinėti elektros paskirstymo spintų“, šis pažeidimas negali būti laikomas savarankiška nelaimingą atsitikimą nulėmusia priežastimi, o yra pirmosios priežasties nulemtas E. B. veikimas. Kadangi E. B. neturėjo reikiamo elektromontuotojo išsilavinimo, natūralu, kad jam galėjo būti nežinomi su šiuo darbu susiję reikalavimai, rizikos, pavojai, saugumo priemonės. Tai, kad asmeniui, kuris neturi reikiamo išsilavinimo, yra pravedamas instruktažas, savaime nerodo, kad eliminuojamas asmens reikiamos kvalifikacijos neturėjimo nulemtas žinių trūkumas. Elektros spinta, kurioje E. B. patyrė mirtiną kontaktą su elektra, nebuvo reikiamai pažymėta. Taigi, nepagrįsti prokurorų ir teismo motyvai, kad E. B. turėjo suprasti pavojų iš gyvenimiškos patirties. Tačiau elektros spinta nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, dalis spintų buvo be elektros energijos (spintos, į kurias buvo vedami nauji laidai, buvo be elektros srovės, nes jose ir buvo dirbama). Todėl iš specialaus išsilavinimo neturinčio asmens negalima tikėtis, kad jis savaime žinos, koks pavojus slypi atidarius niekaip nepažymėtas spintos duris. Taip pat skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nepagrįstai teigiama, kad jeigu elektros spinta buvo atidaryta, E. B. ten neturėjo lįsti. Nelaimingo atsitikimo darbe akte yra įgulos narių paaiškinimai, kuriuose, atsakant į klausimą, ar E. B. atliktas darbas tą dieną galėjo būti atliekamas neatjungus elektros patalpoje, paaiškinta, kad „kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusio tos dienos užduotis buvo dėti kabelinius dirželius ant kabelių, kurie eina po centriniu valdymo pultu. Tokio tipo darbams atlikti elektra turi būti atjungta saugumo sumetimais ir incidentų išvengimui“. Taigi, E. B. turėjo pagrindą ten lįsti, nes jo rišami laidai ėjo po šiomis spintomis.
8.8. Nors pagal liudytojo A. D. parodymus jis ne kartą E. B. nurodė nelįsti į elektros spintą, bet tokie jo paaiškinimai buvo pernelyg abstraktūs. Negana to, E. B. pradarius elektros spintą mašinų skyriaus patalpoje, kas rodo, jog E. B. neužteko prieš darbą gauto instruktažo ir turimų bendro pobūdžio žinių apie aukštą įtampą bei elektros įrenginius.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
10. Skundas tenkinamas.
11. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas prašymą panaikinti apylinkės teismo nutartį ir prokurorų nutarimus grindžia šiais esminiais argumentais: 1) skundžiami procesiniai sprendimai buvo priimti neišsamiai išnagrinėjus byloje surinktus duomenis bei pernelyg sureikšminus žuvusiojo E. B. apsvaigimą nuo narkotinės medžiagos (kanapių arba kitaip „žolės“) ir jo veiksmus šalia elektros spintos; 2) E. B. buvo įdarbintas dirbti darbą, kuriam jis neturėjo reikiamos elektriko kvalifikacijos, bei elektros valdymo kambaryje dirbo paliktas be priežiūros; 3) skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nebuvo pasisakyta, ar buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad be priežiūros elektros valdymo kambaryje paliktas E. B. neturėtų sąlyčio su elektros srove; 4) skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nepagrįstai teigiama, kad bendro pobūdžio suvokimas apie elektros srovės pavojų nesustabdė E. B. nuo savarankiško lindimo į elektros spintą.
12. Skundžiamais procesiniais sprendimais (apylinkės teismo nutartimi bei prokurorų nutarimais) buvo atmestas apelianto prašymas tęsti ikiteisminį tyrimą dėl šių priežasčių: 1) Nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatytas darbų saugą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimas buvo formalus ir nenulėmė padarinių – E. B. žūties; 2) pagrindinė priežastis, lėmusi nelaimingo atsitikimo kilimą, buvo neatsakingas, rizikingas ir savavališkas paties E. B., apsvaigusio nuo narkotinių medžiagų, elgesys.
13. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, skundžiamų procesinių sprendimų motyvus, iš esmės sutinka su apelianto skundo argumentais ir sprendžia, kad tiek prokurorai, tiek apylinkės teismas išties vienpusiškai įvertino byloje surinktus duomenis, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir surinktus duomenis, dėl ko atitinkamai priėmė nepakankamai motyvuotus, taigi, ir nepagrįstus nutarimus bei nutartį.
14. Šioje byloje apeliantas prašė tęsti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad remontuojamame (duomenys neskelbtini) laive „(duomenys neskelbtini)“, elektros valdymo kambaryje, ir dėl elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo E. B. prisilietė prie elektros spintos įtampą turinčių dalių ir dėl elektros srovės poveikio mirė. Tačiau skundžiamuose prokurorų ir teismo procesiniuose sprendimuose dėl šio apelianto reikalavimo atmetimo nurodyti labai formalūs, neišsamūs ir nemotyvuoti argumentai, neatitinkantys byloje surinktų duomenų visumos. Tiek prokurorai, tiek teismas tik lakoniškai nurodė, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytas elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su E. B. žūtimi darbo vietoje, o šiuos sunkius ir negrįžtamus padarinius nulėmė paties E. B. neatsakingas elgesys bei apsvaigimas nuo narkotinės medžiagos. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas nėra tokios vienareikšmiškos nuomonės.
15. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių, būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.
16. Šioje byloje pagal Nelaimingo atsitikimo darbe aktą buvo nustatytos 2 nelaimingo atsitikimo, kurio metu E. B. žuvo nuo elektros srovės poveikio, priežastys:
1) Elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Neužtikrinta, kad į elektromontuotojo pareigas priimtas darbuotojas turėtų elektrosaugos kvalifikaciją ir elektrotechninius darbus atliktų tik atestuoti darbuotojai arba, kad neatestuoti darbuotojai dirbtų prižiūrimi atestuoto elektrotechninio darbuotojo. Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis; UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Elektromontuotojo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8“ 1 punktas: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotojais gali dirbti <...> turintys atitinkamą elektrosaugos kvalifikaciją,<...>.“; (duomenys neskelbtini) „Elektrotechninio personalo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3“ 1.4 punktas: „Atestato negavęs asmuo veikiančiuose elektros įrenginiuose gali dirbti tik prižiūrimas atestuoto elektrotechninio darbuotojo. Šiuo atveju jis vadinamas stažuotoju.“;
2) Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Priartėjimas ir prisilietimas prie atidarytos elektros spintos įtampą turinčių dalių ir dėl to patirtas mirtinas elektros srovės poveikis. Pažeista: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. liepos 16 d. patvirtintos „Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos“ 3.11 punktas: „nelįsti prie elektros įrengimų (elektros paskirstymo skydelių ir kt.). Neatidarinėti elektros paskirstymo spintų“.
17. Tiek prokurorai, tiek apylinkės teismas nurodė, kad šį nelaimingą atsitikimą nulėmė paties E. B. neatsargumas bei apsvaigimas nuo narkotinės medžiagos. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su apelianto skundo teiginiais, kad tokia išvada yra pernelyg vienpusiška ir negali nulemti ikiteisminio tyrimo nutraukimo BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nenustačius elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, nulėmusio E. B. mirtį darbo vietoje. Visų pirma, byloje išties yra duomenų, kad E. B. vartodavo narkotinę medžiagą – kanapes arba kitaip vadinamą „žolę“. Tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2021 m. spalio 1 d. specialisto išvada bei liudytojos R. M. parodymai. Kita vertus, aukštesniojo prokuroro nutarime pateikti skaičiavimai, kad E. B. apsvaigimas narkotine medžiaga „žole“ gali būti prilygintas 1,5 promilių girtumui, nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl negali būti tokia aplinkybe, kuri būtų pripažinta vienintele lemiančia aptariamo nelaimingo atsitikimo kilimą, t. y. tiesioginį priežastinį ryšį tarp veikos (E. B. elgesio elektros valdymo kambaryje) ir kilusių padarinių (E. B. žūties). Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktą informaciją išskiriama eilė į organizmą patekusių kanabinoidų („žolės“) poveikio būdų, kurie priklauso nuo pavartoto jų kiekio ir individualaus jautrumo: dažniausiai prasideda centrinės nervų veiklos slopinimu, išoriškai tai gali pasireikšti neaiškia kalba, netvirta eisena, koordinacijos sutrikimu, paraudusiomis akimis, plačiais vyzdžiais, bendru lėtumu; vėliau gali išryškėti nerūpestingumas, euforija, linksmumas, atsipalaidavimas, gali sutrikti laiko, erdvės suvokimas, dezorientacija, gali sutrikti, sustiprėti jutimai, sumažėja, susilpnėja reakcija į aplinką, nuotaikos kaita, galimos panikos reakcijos, nusilpsta savikritika, perdėtas savo pajėgumo, galimybių vertinimas; suintensyvėja širdies veikla, padažnėja pulsas, išsiplėtus kraujagyslėms gali ištikti kolapsas; vėliau atsiranda bendras pasyvumas; gali paūmėti psichikos sutrikimai, ligos. Nagrinėjamu atveju iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad E. B. kanapių produktus („žolę“) galėjo pavartoti neužilgo, t. y. iki keleto valandų prieš mirtį, kadangi jo kraujyje ir šlapime buvo rasta ne tik tetrahidrokanabinolio metabolitų, bet ir paties tetrahidrokanabinolio. Kita vertus, pagal liudytojo A. D. parodymus įvykio dieną E. B. vizualiai neatrodė apsvaigęs. Kad E. B. nelaimės dieną elgėsi įprastai, patvirtina ir nukentėjusiojo G. B. (iš ryto nuvežusio E. B. į darbą) bei liudytojos R. M. (su juo tądien susirašinėjusios SMS žinutėmis) parodymai. Pagal pastarosios liudytojos parodymus jai E. B. prasitarė, jog „žolę“ rūko nuo 16 metų. Tačiau, nei jo artimieji (tėvai, brolis), nei draugai (R. M., M. R. (M. R.) neparodė, kad jis atrodydavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Vadinasi, E. B. žalingas įprotis – „lengvos“ narkotinės medžiagos „žolės“ vartojimas, įtakos jo aplinkos suvokimui bei elgesiui neturėdavo. Taigi, nors įvykio dieną E. B. buvo rūkęs „žolės“, tačiau nėra duomenų ir pakankamo pagrindo vienareikšmiai teigti, kad jis buvo apsvaigęs tiek, jog nesiorientuotų aplinkoje, nesuvoktų savo daromų veiksmų reikšmės ir esmės bei, žinodamas apie elektros srovės pavojų vien tik prisilietus prie elektros spintos, pats lįstų į ją. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, tai nebūtų logiška.
18. Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padaryta išvada, kad E. B. tik formaliai buvo įdarbintas elektromontuotojo pareigoms. Tačiau, ir dėl tokios išvados yra pakankamai abejonių, nes bylos duomenys rodo kitaip. Pagal juos, iki įvykio remontuojamame (duomenys neskelbtini) laive „(duomenys neskelbtini)“ E. B. dirbo apie 2 savaites (nuo 2021 m. gegužės 17 d.). Iš tiesų, tiek iki įvykio, tiek nelaimės dieną E. B. laive klojo kabelius ne po elektros srove. Tai patvirtina nukentėjusiųjų A. B., G. B., liudytojų A. D., T. B., R. M., M. R. parodymai. Kita vertus, byloje nustatyta ir tai, kad E. B. buvo įdarbintas kaip specialistas, t. y. elektromontuotoju, ir instruktuotas pagal elektrotechninio personalo bei elektromontuotojo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. Tai patvirtina ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Pagal liudytojo V. M. parodymus, prieš įdarbinant E. B., jo buvo paprašyta diplomų, atestatų ar pažymėjimų, kuriuos jis žadėjo atnešti. Tačiau E. B. šių dokumentų V. M. nepateikus ir jam jų neturint (pagal nukentėjusiųjų, liudytojų T. B., R. M., M. R. parodymus E. B. apie elektrą nieko nenusimanė), E. B. vis vien realiai atliko elektromontuotojo darbą. Kad būtent elektromontuotojo funkcijas E. B. ir turėjo atlikti, patvirtina liudytojos R. M. parodymai, iš kurių matyti, kad kitą dieną po nelaimingo atsitikimo jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė direktoriumi ir pradėjo jos klausinėti, ar E. B. turėjo elektriko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Visa tai rodo, kad priimant jį į darbą buvo numanoma, jog E. B. teks dirbti ir tiesioginį elektromontuotojo darbą. Tai nurodoma ir Nelaimingo atsitikimo darbe akte. Taigi, nors tiek iki įvykio, tiek nelaimės dieną E. B. remontuojame laive klojo kabelius ne po elektros srove, tai dar nesudaro pagrindo teigti, kad tuo jo darbas ir būtų apsiribojęs vėliau. Priešingu atveju, jis ir būtų buvęs įdarbintas tik pagalbiniu darbuotoju, kuriam visai nebuvo būtina turėti elektrotechniko arba elektromontuotojo kvalifikaciją.
19. Tiek prokurorai, tiek ir teismas buvo vieningos nuomonės, kad E. B. darbas nebuvo susijęs su elektros srove, nes jis laive atliko laidų montavimo darbus, kuriais elektros srovė netekėjo. Tačiau ir ši išvada nėra pagrįsta byloje surinktų duomenų visuma. Visų pirma, darant tokią išvadą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad iš laivo įgulos narių paaiškinimų, atsakant į klausimą, ar E. B. darbas tą dieną galėjo būti atliekamas neatjungus elektros patalpoje, matyti, jog žuvusiojo tos dienos užduotis buvo dėti kabelinius dirželius ant kabelių, kurie eina po centriniu valdymo pultu, tačiau ir tokiems darbams atlikti elektra turėjo būti atjungta saugumo sumetimais ar kad išvengti ir incidentų. Tai savaime suprantama, nes E. B. dirbo ne kažkur mašinų skyriuje kaip dieną prieš įvykį, bet elektros valdymo kambaryje, greta kurio buvo spinta su pajungta elektros srove. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (konkrečiai – nuotraukos Nr. 13) matyti, kad elektros valdymo kambaryje, visiškai šalia elektros spintos, buvo atkeltos plokštės ir po grindimis montuojami kabeliai. Kaip galima suprasti iš byloje surinktų duomenų, E. B. kartu su A. D. nelaimės dieną ir dirbo tame elektros valdymo kambaryje. Iš byloje esančių įvykio vietos nuotraukų matyti ir tai, kad dirbant visiškai šalia elektros spintos, kurioje nebuvo atjungta elektros srovė, buvo įmanoma tiek prisiliesti prie šios spintos, tiek užkišti rankas po ja, tiek kitokiais būdais per neapdairumą prisiliesti prie elektros šaltinio. Taigi, įvertinus vietą, kurioje E. B. dirbo, t. y. prie didelio pavojaus šaltinio, akivaizdu, jog jau pati savaime ši vieta nebuvo saugi ar nepavojinga, dirbant šioje vietoje turėjo būti itin griežtai laikomasi darbų saugos reikalavimų ir turėjo būti užtikrinta maksimali joje dirbusių žmonių apsauga ir nuolatinė kontrolė. Vertinant jau minėtą aplinkybę, kad E. B. buvo nukreiptas dirbti į šią aplinką net realiai neįsitikinus, kad jis turi bent minimalų supratimą apie elektrosaugos reikalavimus, atitinkamą kvalifikaciją, patirtį, įgūdžius, tampa akivaizdu, kad Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodyti darbų saugos reikalavimų pažeidimai nebuvo neesminiai. Todėl apygardos teismas sutinka su skundo teiginiais, kad prokurorai ir teismas tik paviršutiniškai įvertino tuo metu E. B. atlikto darbo pobūdį, bet skyrė nepakankamai dėmesio į darbo aplinką, kurioje jis dirbo.
20. Tiek skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, tiek skunde daug dėmesio skiriama aplinkybei, ar elektros spinta, į kurią E. B. įlindo, buvo neužrakinta ar užrakinta, t. y. ar E. B. reikėjo įveikti tam tikras kliūtis, norint į tą spintą patekti. Viena vertus, darbų saugą reglamentuojančių norminių teisės aktų kontekste svarbu tai, kokių priemonių iš viso buvo imtasi, kad į didesnio pavojaus šaltinį – elektros spintą, kurioje buvo įjungta elektros srovė, niekas lengvai negalėtų patekti. Pagal liudytojų A. D. ir M. R. parodymus elektros spintos dureles buvo galima atsukti ne tik specialiu raktu, bet ir su replėmis. Bet kad E. B. būtų pats laužęsis į elektros spintą, ją atidarinėjęs replėmis, byloje nėra nei duomenų, nei tai logiškai paaiškinama. Kita vertus, jeigu jau tokį pavojingą įrenginį (elektros spintą) galima atidaryti pagalbinio įrankio, tokio kaip replės, pagalba, tai matomai vien uždaryti jos duris ir pasakyti E. B., kad jis nelįstų prie spintos, nebuvo pakankama tam, kad realiai būtų užtikrinta, jog į elektros spintą nepatektų joks pašalinis žmogus. Todėl, priešingai nei nurodoma aukštesniojo prokuroro nutarime, nėra neįtikinama nutarime padaryta išvada, kad elektros spintos durelės tikrai buvo užrakintos. Pagal liudytojo A. D. parodymus galima spręsti tik tai, kad prieš jam išeinant išgerti kavos, elektros spintos durelės buvo uždarytos. Antra, liudytojo A. D. iškelta versija, kad į elektros spintą E. B. įlindo pasiimti ten nukritusią savo pirštinę, taip pat labai abejotina. Pagal paties liudytojo A. D. parodymus, taip pat liudytojais apklaustų laive dirbusių ir E. B. elektros spintoje mačiusių laivo įgulos narių bei darbuotojų parodymus E. B. į elektros spintą buvo įlindęs iki pažastų, t. y. elektros spintoje buvo jo abi rankos, galva, pečiai. Jeigu E. B. tikrai būtų žinojęs kokia pavojinga vieta yra elektros spinta ir tikrai būtų norėjęs paimti po elektros spinta nukritusią savo pirštinę, tai greičiausiai būtų daręs su kokiu nors pagalbiniu daiktu, arba bet jau su viena ranka, o ne abiem iškart. Vadinasi, galima manyti, kad E. B. į elektros spintą įlindo tam, kad atliktų savo darbą – po ja patiestų kabelius, kurie vėliau tą savaitę turėjo būti prijungti prie elektros spintos, jau atjungus elektros energiją. Tačiau, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nei prokurorai, nei teismas nepasisakė, ar šioje situacijoje tikrai buvo imtasi visų įmanomų saugumo darbe priemonių, kad E. B., paliktas vienas elektros valdymo kambaryje, savo dirbamo darbo toliau nebetęstų po elektros spinta, kurioje buvo įjungta elektros srovė.
21. Negalima sutikti su skundžiamų procesinių sprendimų motyvais, kad E. B. turėjo pakakti tiesiog gyvenimiškos patirties (nurodomi buityje naudojami elektros įrenginiai, pvz., rozetės) nelįsti į elektros spintą, ir to nepaisymas bei dėl to kilusios pasekmės yra tik jo neatsargaus elgesio rezultatas. Čia apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Taigi, nors E. B. pirmą savo darbo dieną laive buvo instruktuotas pagal elektrotechninio personalo bei elektromontuotojo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, tai dar nesudaro pagrindo teigti, jog tokių priemonių šiuo atveju pakako, kad būtų išvengta nelaimingo atsitikimo. Pagal liudytojo A. D. parodymus dieną prieš įvykį dirbant laivo mašinų skyriuje E. B. buvo atidaręs ten esančią elektros spintą ir jam A. D. buvo pasakyta: „tau čia nėra ko lįsti“. Prisimenant, kad E. B. apie elektrą nieko neišmanė, skunde pagrįstai nurodoma, kad iš tokio A. D. pasakymo, bendrai imant, E. B. buvo sunku susivokti, dėl kokių priežasčių negalima atidaryti elektros spintos, ko joje jam negalima daryti. Iš to seka ir kita išvada, jog pagal duomenis byloje E. B. neturėjo patirties dirbti su elektros įrenginiais. Apie tai, kad E. B. anksčiau (duomenys neskelbtini) dirbo panašaus pobūdžio darbą – laivuose montavo kabelius, yra tik niekuo nepatvirtinti spėjimai ir prielaidos. Jokių konkretesnių duomenų apie E. B. darbą (duomenys neskelbtini) byloje nėra. Kita vertus, vien tik faktas, jog E. B. galimai ir dirbo kažką panašaus (duomenys neskelbtini), dar niekaip nepatvirtina, jog jis žinojo, kaip atrodo elektros spinta ir kad jos negalima nei atidaryti, nei į ją lįsti. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad laivo elektros spinta neatrodo kaip buityje įprastai naudojamas elektros įrenginys, kaip kad nurodoma skundžiamuose procesiniuose sprendimuose. Tiek šios elektros spintos išorė, tiek jos vidus (matomas pradarius dureles) yra painus bei sunkiai suprantamas elektriko kvalifikacijos neturinčiam asmeniui. Be to, elektros spinta nebuvo pažymėta jokiu perspėjamuoju ženklu „Aukšta įtampa“ ar pan. Nors liudytojas A. D. parodė, kad prieš išeidamas gerti kavos, E. B. pasakė nelįsti į elektros spintą, vėlgi toks pasakymas nėra konkretus, kas pagrįstai nurodoma ir skunde. Kaip minėta, pagal Nelaimingo atsitikimo darbe aktą viena iš šio nelaimingo atsikimo priežasčių – tai, kad E. B., neturintis reikiamos elektrosaugos kvalifikacijos, elektros valdymo kambaryje dirbo vienas, neprižiūrimas atestuoto elektrotechninio darbuotojo. Liudytojas M. R., nors ir trumpai, bet dirbęs tame pačiame laive „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad prie elektros spintų visada dirbo ne mažiau kaip du asmenys. Apibendrinant visa tai, kas buvo išdėstyta, matyti, kad E. B. laive dirbo darbą, kuriam neturėjo reikiamų žinių, jis dirbo elektros valdymo kambaryje, prie elektros spintos, kurioje buvo įjungta elektros srovė, bei šiame kambaryje buvo paliktas vienas. Kodėl šios aplinkybės neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose išsamiau nepasisakyta ir nemotyvuota, nors tai buvo viena iš Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodomų šio įvykio priežasčių.
22. Todėl, atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog dėl apelianto skunde nurodomų aplinkybių dėl galimo darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo nebuvo ištirtos ir įvertintos visos tam svarbios aplinkybės, netinkamai įvertinti byloje surinkti duomenys, nes padarytos išvados yra vienpusiškos (iš esmės buvo vertinami tik paties E. B. veiksmai) bei neatitinkančios byloje surinktų duomenų visumos. Taigi, išsamiai nepasisakius dėl visų aplinkybių, neįvertinus visų byloje surinktų duomenų kaip visumos, ne tik ikiteisminio tyrimo nutraukimas sukelia neigiamų padarinių, tačiau tokiu atveju neįvykdoma ir BPK 2 straipsnyje nustatyta pareiga prokurorui imtis visų įmanomų priemonių tinkamai atskleisti nusikalstamas veikas. Visa tai sudaro pagrindą tenkinti apelianto skundą ir panaikinti skundžiamus prokurorų bei teismo procesinius sprendimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kazio Grigaičio 2022 m. liepos 14 d. ir tos pačios prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. S. 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimus.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.