Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andrejaus Klimaševskij pareiškimą dėl proceso K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu (bausmę atlikęs);

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė - 34 MGL dydžio bauda (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2024 m. liepos 16 d. apie 04 val. 40 min. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios – šeimos narės sugyventinės Ž. J. sveikatą, o būtent: koja vieną kartą spyrė Ž. J. į sėdmenis, po to rankomis sugriebė ją už kaklo ir stipriai jį suspaudė, tempė už plaukų bei vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į kairės pusės šoną, tokiais savo veiksmais padarydamas Ž. J. poodines kraujosruvas kakle, kairio sėdmens srityje, krūtinės kairėje.

Kaltinamasis K. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad apie metus laiko gyvena su sugyventine Ž. J. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 16 d. apie 04 val. 40 min. jis atsikėlė. Sugyventinė pradėjo jam priekaištauti, kad jo telefone matė, jog susirašinėja su svetima moterimi. Jis pasakė, ko ji lenda prie jo telefono ir tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji pasakė, kad pasiima jų 2 mėnesių kūdikį ir išeina iš namų. Tada konflikto metu spontaniškai spyrė vieną kartą sugyventinei į sėdmenis, rankomis sugriebė jai už kaklo ir stipriai jį suspaudė, tempė už plaukų ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairės pusės šoną. Jis savo sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 105-108).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Ž. J. parodė, kad ji gyvena su sugyventiniu K. S. ir jų kūdikiu. Su K. S. gyvena apie metus laiko, veda bendrą ūkį. 2024 m. liepos 16 d. apie 04 val. 16 min. prabudo padaryti vaikui maisto, taip pat paruošė sugyventiniui K. S. pusryčius. Visą tai padarius pažvelgė grįžo į lovą, kurioje dar miegojo sugyventinis, tuomet ji pažvelgė į jo mobilųjį telefoną ir pastebėjo, kad šis susirašinėja su kitomis moterimis. Tuomet K. S. kėlėsi į darbą ir išlipęs iš lovos klausė, kiek šiuo metu valandų. Ji priėjusi su jo telefonu paklausė, kas ten per moteris jam rašinėja. K. S. pasakė, kad kodėl lendi prie telefono. Ji pasakė sugyventiniui, kad dėl tokio elgesio ji pasiima vaiką ir išeina gyventi į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Tuomet K. S. supykęs tyčia dešine koja įspyrė jai į sėdmenis, tuomet ji išbėgo į svetainės kambarį. Svetainės kambaryje K. S. ją pasigavo ir tyčia abejomis rankomis pradėjo smaugti už kaklo. Smaugimo metu kelioms sekundėms prarado sąmonę, tuomet K. S. ją paleido. Po smaugimo jos dešinė ranka pradėjo nevalingai judėti, ši buvo nutirpusi, ji jos nejautė. Kai šis paleido jos kaklą, prie jos svetainės kambaryje dar kurį laiko stovėjo, kad ji niekur nebėgtų, tačiau tuo metu pradėjo verkti vaikas. Sugyventiniui atsitraukus nuo jos ir nuėjus iki miegamojo pažiūrėti, kodėl verkia vaikas, ji pradėjo bėgti į laiptinę, kviesti pagalbos. Po to, jai jau stovint šalia vaiko lovelės, prie jos iš nugaros priėjo sugyventinis ir nepamena, kuria ranka, iš kumščio tyčia, vieną kartą trenkė į kairės pusės šoną iš nugaros pusės, ties plaučiais (1 t., b. l. 9-20).

2024 m. liepos 16 d. Ž. J. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima moteris, ant jos kaklo dešinėje pusėje, šiek tiek žemiau ausies yra matomas paraudimas, kraujosruva. Apžiūrint kairiąją kaklo pusę už ausies yra matomas paraudimas, galimai įbrėžimas. Apžiūrint moters nugarą jokių sužalojimų ar paraudimų nepastebėta. Ant moters kairiojo sėdmens viršaus yra matomas paraudimas. Daugiau sužalojimų moters kūne nepastebėta (1 t., b. l. 51-57).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1448/2024 (02) matyti, kad Ž. J. konstatuoti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kakle, kairio sėdmens srityje, krūtinės kairėje ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 80-81).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28-38).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros įrašas, vaizdo įraše matoma moteris, kuri prisistatė Ž. J., ji atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad ji atsikėlė šiandien ryte 4 val., sugyventiniui K. S. ruošė pusryčius. Ji sugyventinio telefone pamatė, kad jis susirašinėja su kita moterim, gražiai paklausė, kodėl jis taip daro, jei jis taip daro, ji pasiima vaiką ir išvažiuoja. Tada sugyventinis jai spyrė į užpakalį, smaugė, kad net prasidėjo traukuliai. Ji nurodė, kad sugyventinio namuose nėra, nes jis išvykęs į darbą. Ji nurodė, kad kai sugyventinis prieš ją smurtavo, ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 41-43).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis K. S. 2024 m. liepos 16 d. apie 04 val. 40 min. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios – šeimos narės sugyventinės Ž. J. sveikatą, o būtent: koja vieną kartą spyrė Ž. J. į sėdmenis, po to rankomis sugriebė ją už kaklo ir stipriai jį suspaudė, tempė už plaukų bei vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į kairės pusės šoną, tokiais savo veiksmais padarydamas Ž. J. poodines kraujosruvas kakle, kairio sėdmens srityje, krūtinės kairėje. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, fizinį smurtą artimoje aplinkoje patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiosios Ž. J. parodymai apie patirtus sužalojimus. Kaltinamasis K. S. suvokė, jog suduodamas smūgį į veido sritį, jis gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai yra, jis veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, vykdo individualią veiklą.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 12 mėnesių sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir kartu su bausme paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnis, 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

K. S. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. S. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti K. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.