- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- I-87-331/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Rimvydas Buržinskas
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Nijolės Žalnieriūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. skundu (b. l. 1-5), patikslintu skundu (b. l. 72-76) kreipėsi į teismą ir prašo: 1) atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos paduoti; 2) priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 3 837,50 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas
Paaiškino, kad jam buvo paskirta 752,30 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija. Nuo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) įsigaliojimo kiekvieną mėnesį mokama sumažinta pensija remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatomis. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu mano, kad pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį yra neteisėtas. Pareiškėjui valstybinė pensija, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, buvo mokama skirtinga pagal turėtas draudžiamąsias pajamas, taigi sprendimai dėl pensijos dydžio atsakovo buvo priimami kiekvieną mėnesį, apie kiekvieną mėnesį mokamos pensijos dydį pareiškėjas galėjo sužinoti tik tą mėnesį, kai gaudavo pensiją, todėl atitinkamai kiekvienas toks atsakovo sprendimas galėjo būti teisiškai skundžiamas atskirai ir jo apskundimo terminas prasidėjo kiekvieną mėnesį. Apie tai, kad sprendimai dėl pensijos dydžio atsakovo buvo priimami kiekvieną mėnesį, patvirtina tai, kad atsakovas išleisdavo kiekvieną mėnesį atskirą potvarkį, su atskiru potvarkio numeriu, data. Pareiškėjo teigimu, valstybinė pensija yra laikytina periodine išmoka. O Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 punktas reikalavimams dėl palūkanų ir kitų periodinių išmokų nustato sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, todėl mano, kad pareiškėjas termino kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo bet kuriuo atveju nepraleido. Pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas ir sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nėra pateisinamas ir dėl to neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui turi būti grąžinta.
Atsiliepimas
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, atsiliepimuose (b. l. 31-33, 50-52) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį į ministeriją kreipėsi tik 2013-03-21, t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą (Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21) ir vadovaudamasi nurodyto teisės akto nuostatomis, mano, kad pareiškėjo skundas dėl reikalavimo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką turėtų būti atmestas.
Teigia, kad pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas ir mokėjimas jo nurodytu laikotarpiu buvo atliekamas pagal tuo metu galiojusias Laikinojo įstatymo nuostatas. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu, atitinkami ministerijos veiksmai laikytini teisėtais.
Šalies argumentai
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas su prašymu į ministeriją kreipėsi tik 2013-03-21, t. y. po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 metų (ar 6 mėn.) termino, nes apie savo teisių pažeidimą jis žinojo (turėjo sužinoti) dar 2010 m. sausio mėn., todėl jo skundas turėjo būti atmestas ar byla nutraukta apskritai. Taip pat pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 metų terminas būtų praleistas ginčyti pensiją už 2010 m. sausio ir vasario mėnesius, nes ji buvo išmokėta atitinkamai 2010 m. vasario 26 d. ir kovo 20 d. Mano, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, kadangi pareiškėjas neįrodo, jog ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nusprendus tenkinti skundą ar tenkinti jį iš dalies prašo teismo valstybinės pensijos perskaičiavimo kompensavimą pareiškėjui atidėti iki 2014-02-01, nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Nurodo, kad asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.
Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje ginčas kilo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo pareiškėjui nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2006-01-23 sprendimu Nr. 11-191 pareiškėjui nuo 2006-12-30 neterminuotai paskirta 752,30 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 18).
Nuo 2010-01-01 pensija pareiškėjui buvo mažinta du kartus – pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį.
2010-03-25 pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 22-23).
Vidaus reikalų ministerija 2010-04-29 raštu Nr. 1D-3351-(2) pareiškėjui paaiškino pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo tvarką, nurodė, kad neturi teisinio pagrindo mokėti 752,30 Lt dydžio pensiją ir išmokėti jos nepriemoką (b. l. 24). Šio rašto pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais teismui neskundė.
2013-03-21 pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir prašė išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 25).
Vidaus reikalų ministerija 2013-04-03 rašte Nr. 1D-3483(11) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti neišmokėtos pensijos dalį (b. l. 26-27).
Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-09-01.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo suformuotos išvados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą.
Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir vėliau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Šioje 2013-11-07 nutartyje teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas.
Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas perskaičiuota nuo 2010-01-01. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikti duomenys tvirtina, kad 2010 metų sausio mėnesio pensija pareiškėjui buvo pervesta 2010-02-26 (b. l. 70, 71). Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2013-04-10 (b. l. 12), t. y. praleidęs skundo padavimo terminą, skaičiuotiną nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos išmokėjimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, neatsižvelgiant į suinteresuoto paduoti skundą subjekto valią, sutrukdė jam per įstatymu nustatytą terminą įgyvendinti savo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005).
Pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Skunde nurodo, kad valstybinė pensija, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, buvo mokama skirtinga pagal turėtas draudžiamąsias pajamas, taigi sprendimai dėl pensijos dydžio atsakovo buvo priimami kiekvieną mėnesį, apie kiekvieną mėnesį mokamos pensijos dydį pareiškėjas galėjo sužinoti tiktai tą mėnesį, kai gaudavo pensiją, todėl atitinkamai kiekvienas toks atsakovo sprendimas galėjo būti teisiškai skundžiamas atskirai ir jo apskundimo terminas prasidėjo kiekvieną mėnesį. Apie tai, kad sprendimai dėl pensijos dydžio atsakovo buvo priimami kiekvieną mėnesį, patvirtina tai, kad atsakovas išleisdavo kiekvieną mėnesį atskirą potvarkį, su atskiru potvarkio numeriu, data. Pareiškėjo teigimu, valstybinė pensija yra laikytina periodine išmoka. O Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 punktas reikalavimams dėl palūkanų ir kitų periodinių išmokų nustato sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, todėl mano, kad pareiškėjas termino kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo bet kuriuo atveju nepraleido.
Pažymėtina, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismą terminai dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokos apskritai nėra nustatyti. Aplinkybė, kad asmenys, kuriems paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota remiantis Konstitucijai prieštaraujančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, savo teises į pensijos nepriemoką turi ginti per trejų metų terminą, paaiškėjo tik LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2013-03-12 nutartį, kurioje konstatuota, kad ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, t. y. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Tik LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje buvo pateiktas išaiškinimas dėl skundo padavimo teismui termino pradžios skaičiavimo.
Pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, 2013-03-21 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją. Teismo vertinimu, aplinkybės, jog kreipimosi į teismą terminas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas nebuvo, tai, kad pagal analogiją turi būti taikomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas trejų metų terminas paaiškėjo tik po išplėstinės LVAT kolegijos 2013-03-12 nutarties paskelbimo, pareiškėjas savo teises ginti ėmėsi per protingą terminą, leidžia teigti, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių. Teisinis neaiškumas sąlygojo tai, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti dėl kreipimosi į teismą terminų ir tvarkos. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad prieš kreipdamasis į teismą asmuo prašymą turi pateikti pensiją skiriančiai ir mokančiai institucijai, šiuo atveju - Vidaus reikalų ministerijai. LVAT 2014-01-15 nutartimi byloje Nr. AS502-169/2014 konstatavo, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad į Vidaus reikalų ministeriją ir teismą pareiškėjas kreipėsi per protingą terminą po LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutarties paskelbimo, todėl yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą ir bylą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėti iš esmės.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).
Vadovaujantis aptarta teismų praktika ir teismui atnaujinus terminą skundui paduoti laikytina, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovės sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti. A. K. kreipimasis į teismą neribojamas aplinkybe, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos ir tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-03-29 pažyma Nr. 11PP(P)-2366 patvirtina, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui neišmokėta 3837,50 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 11). Ginčo dėl šios sumos šalys nekelia.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje byloje yra nurodžiusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Patenkinus pareiškėjo skundą yra pagrindas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas pateikė teismui išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ? Rekomendacijos) 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga 1000 Lt.
Pareiškėją teisme atstovavo advokato padėjėjas Rimvydas Buržinskas (b. l. 57). Pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 1255/198 patvirtina, kad už skundo surašymą pareiškėjas sumokėjo 500 Lt (b. l. 6-8). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo surašymą pareiškėjui galėtų būti priteistina ne daugiau nei 2400 Lt (1000x3x0,8). Pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 45 str., 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.
Priteisti A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 3837,50 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis litus ir penkiasdešimt centų) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, ir 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.