Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nukentėjusiajai D. Š., kaltinamajam G. U., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-04-07pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. – 3 MGL (390 Lt) bauda, bauda sumokėta;

2) 2013-06-19 pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., bei išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs 2014-03-17, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. 2016-06-11, apie 01.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su kartu negyvenančia savo seserimi D. Š. metu, tyčia, du kartus kumščiu smogė jai į dešinę akį, taip mušdamas ją, padarė poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, kas sukėlė nežymų D. Š. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. U. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio išvakarėse ir įvykio naktį gėrė alkoholinius gėrimus, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų aplinkybių neprisimena, tačiau prisimena, kad sukonfliktavo su savo seserimi D. Š., neneigia galėjęs suduoti jai smūgius į veidą.

Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad įvykio naktį vartojo alkoholinius gėrimus, šokant su broliu G. U., šis be jokios priežasties ranka sudavė jai du smūgius į dešinę akį ir į kaktos sritį virš akies. Nuo smūgių atsirado kraujosruva dešiniame paakyje. Po įvykio brolis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė.

Iš 2016-06-11 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad R. U. kvietė policiją į (duomenys neskelbtini), dėl to, kad neblaivus G. U. naudojo fizinį smurtą prieš D. Š., ant kurios veido matėsi smurto žymės – ištinusi dešinė akis, mėlynė (b.l.6-9).

Teismo medicinos specialisto 2016-06-17 išvadoje Nr. G1561/2016(2) nurodyta, jog D. Š. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 12).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 1272 patvirtina, kad 2016-06-11, 02.33 val. G. U. nustatytas 3,93 promilių girtumas (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. U. nežymiai sutrukdžius D. Š. sveikatą, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukonfliktavo su savo seserimi D. Š., dėl girtumo visų aplinkybių neprisimena, tačiau neneigia galėjęs suduoti jai smūgius į veidą. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios D. Š. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina konkrečius nukentėjusiosios sužalojimus – poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Suduodamas smūgius kumščiu D. Š., kaltinamasis padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir, kadangi jis smurtavo sesers atžvilgiu, kas pagal BK 248 str. 1 d. nuostatas yra prilyginama artimajam giminaičiui, tokie G. U. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

G. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. U. nukentėjusiosios D. Š. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji D. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutinka taikytis su kaltinamuoju ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

G. U. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiąja D. Š. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis dirba, turi šeimą. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog G. U. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir G. U. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Nustačius, kad kaltinamasis smurtavo savo artimosios giminaitės – sesers atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-06-22 pažymą Nr. NTP-7-7185 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš G. U. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. U., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja D. Š., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., skirti G. U. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti G. U., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. U. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.