Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-05-24 · Civilinė byla Nr. 2A-250-368/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-24
Bylos Nr.
2A-250-368/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius (pirm.), Birutė Simonaitienė, Regina Agota Gutauskienė
Atsakovas
R. J.
Pareiškėjas
V. J., R. J.
Advokatai
Andrius Kazakevičius
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas E. Mockevičius KopijaTeisėjas S. Remeika Civilinė byla Nr. 2A-250-368 /2010
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.,35.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų: Birutės Simonaitienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant atsakovui R. J., jo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo pagal pareiškėjų V. J. ir R. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išvadą teikianti institucija – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu nutraukti jos ir R. J. santuoką, sudarytą 2004 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) esant kito sutuoktinio kaltei.

Teismo posėdžio metu V. J. ir R. J. pateikė prašymą civilinėje byloje Nr. 2-58-645/2009 m. pakeisti teiseną: iš ginčo į ypatingąją, bei nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, taip pat patvirtinti jų pateiktą teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. J. ir R. J. paaiškino, kad šeimos iširimo priežastis - charakterių nesuderinamumas, skirtingas požiūris į gyvenimą ir šeimą. Dėl šių priežasčių nebetvarko bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nemato jokios galimybės vėl pradėti gyventi kartu. Nurodė, kad šeimoje yra nepilnametis vaikas D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad yra veiksnūs, todėl prašo teismo santuoką nutraukti ir patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje išspręstas: santuokoje įgyto turto padalijimas, vienas kito išlaikymas, nepilnamečio vaiko išlaikymas bei jo gyvenamoji vieta, kitos turtinės teisės ir pareigos.

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu V. J. ir R. J. prašymą tenkino. Nutraukė 2004 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą santuoką tarp V. J. ir R. J., abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtino tarp V. J. ir R. J. 2009-12-04 sudarytą taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. J. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pagal rūšinį teismingumą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos procesinės teisės normos ir tai yra pagrindas sprendimui panaikinti, nes rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pareiškėja V. J. klaidino teismą nurodydama, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pagal 2009-10-21 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurį surašė Šiaulių m. savivaldybės administracijos VTAS specialistai matyti, kad pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), o nepilnametis sūnus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį darželį "(duomenys neskelbtini)". Pareiškėja J., nuo 2006-05-29 gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Todėl ieškinys privalėjo būti nagrinėjamas tik Šiaulių miesto apylinkės teisme.

2. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį R. J. pasirašė neturėdamas galimybės įsigilinti į jos tekstą, ne savo valia, nes prieš jį buvo naudojamas psichologinis spaudimas. Nesutinka, kad sutartimi nepilnamečio sūnaus D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina V. J., nori, kad jis gyventu kartu su tėvu. Nesutinka su apeliantui atitenkančios transporto priemonės RENAULT CLIO įkainavimu - 7000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. J. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2009-12-04 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nesutikimą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 381 str. 1 d. nustato, kad jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškimas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nuo 2008 m. vasaros ieškovė su vaiku apsigyveno pas ieškovės tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugsėjo mėnesį, V. J. su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, nes tuomet jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 str. 1 d. nustato, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Taigi, teismui priėmus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, pagal ieškovės gyvenamąją vietą, bylos eigoje pasikeitus gyvenamajai vietai, t.y. ieškovei persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini), pakeitus civilinėje byloje teiseną iš ginčo į ypatingąją, Joniškio rajono apylinkės teismas pasielgė teisingai ir teisėtai išnagrinėdamas bylą iš esmės, nors byla ir tapo teisminga kitam, t.y. Šiaulių miesto apylinkės teismui.

3. Civilinėje byloje sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pasirašoma antrą kartą. Civilinėje byloje Nr. 2-58-645/2009 buvo daromos pertraukos tam, kad būtų tinkamai paruošta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri atitiktų tiek ieškovės, tiek ir atsakovo valią. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo paruošta, atsižvelgiant tiek į ieškovės, tiek į atsakovo valią, abipusių nuolaidų pagrindu. Atsakovui buvo suteikta pakankamai laiko ją perskaityti ir į ją įsigilinti, be to, atsakovas nagrinėdamas sutartį pastoviai su kažkuo konsultavosi telefonu, dėl sutarties sąlygų. Be to, ir teismas po pertraukos posėdžio metu ne kartą atsakovo klausė, ar tikrai ji suprato sutartį ir jos turinį, ar su visomis sutarties sąlygomis sutinka ar jos yra atsakovui aiškios ir suprantamos. Atsakovas į visus teismo užduotus klausimus atsakė teigiamai.

4. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių su atsakovu buvo susitarta dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2009-12-04 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys gera valia sutiko ir sudarė, turint galimybę įsigilinti į sutarties tekstą, bei be jokio psichologinio spaudimo, kaip teigia apeliantas apeliaciniame skunde. Be to, skyriaus manymu, apeliantas R. J. nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų paneigti byloje surinktus duomenis ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepagrįstumą. Joniškio rajono apylinkės teismas įtraukė Joniškio vaiko teisių apsaugos skyrių išvadą teikiančia institucija civilinėje byloje Nr. 2-58-645/2009, kadangi ieškovė V. J. su sūnumi D. J. gyveno pas ieškovės tėvus L., bet nuo 2008 m. spalio mėn., V. J. su sūnumi apsigyveno brolio R. bute adresu: (duomenys neskelbtini). Joniškio vaiko teisių skyrius Joniškio rajono apylinkės teismui buvo pateikęs prašymą, dėl institucijos pakeitimo, (vaiko D. J. gyvenamoji vieta pasikeitė), tuo pagrindu Šiaulių vaiko tesiu skyrius įvertino šalių buitį bei pateikė išvadą šioje byloje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 381 str. 1 d. nustato, kad jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą, todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, kad priimant sprendimą civilinėje byloje nebuvo pažeistos procesinės teisės normos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo (CPK 185 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 381 str. 1 d. nustato, kad jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškimas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nuo 2008 m. vasaros ieškovė su nepilnamečiu vaiku apsigyveno pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir Joniškio vaiko teisių apsaugos skyrius. Kadangi ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo teismui dieną, ieškovės su nepilnamečiu vaiku gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimant ieškovės ieškinį ir priimant sprendimą civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų, t.y. rūšinio teismingumo.

Apelianto argumentas, kad santuokos nutraukimo sutartį pasirašė neįsigilinęs į jos tekstą, bei prieš jį vartojant psichologinį smurtą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad apeliantas R. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė ne savo valia. Priešingai iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų matyti, kad buvo daromos pertraukos tam, kad būtų tinkamai paruošta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri atitiktų tiek ieškovės, tiek ir atsakovo valią. Atsakovui buvo suteikta pakankamai laiko ją perskaityti ir į ją įsigilinti (b. l. 32-35, 50-53).

Iš byloje esančios 2009-12-04 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad apeliantas sutiko su transporto priemonės R. C. verte – 7000 Lt, taip pat sutiko, kad nepilnamečio sūnaus D. J. gyvenamoji vieta būtų su mama V. J.. Apeliantui neįrodžius, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių jis pasirašė ne savo laisva valia ir atsižvelgiant į tai, kad sutartis yra teismo patvirtinta, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia iš esmės sutuoktinių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių abiem šalim turi juridinę galią ir negali būti keičiama.

Teismui apelianto R. J. pateikta Šiaulių pedagoginės psichologinės tarnybos 2010-02-08 pažyma apie D. J. psichologinį konsultavimą yra visiškai neinformatyvi, todėl teismas ja nesiremia.

Atmetant apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 263 str.), todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

n utaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. J. 4,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Birutė SimonaitienėRegina Agota GutauskienėKopija tikraTeisėjasEgidijus Mockevičius