Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. 2015-04-19, apie 16.25 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 1,95 promilių girtumas), sukėlė konfliktą su kaimyne, kurio metu keikėsi necenzūriniais žodžiais. Atvykus policijos pareigūnams pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo ir toliau keikėsi, tuo ji savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Apklausta teismo posėdžio metu N. G. kaltės dėl pažeidimų nepripažino, parodė, kad įvykio dienos nepamena, buvo sekmadienis. Tą dieną pas ją atvažiavo dukra su žentu ir anūku, pabuvo ir susiruošė važiuoti namo. M. G. nusprendė pasitvarkyti darželyje, visi išėjo į lauką, dukra su šeima išvažiavo. Tuomet kaimynė (E. P.) paklausė N. G., kodėl vaikai jai nepadeda darže. Tarp jų kilo konfliktas, kai kaimynė pradėjo rėkti, N. G. paprašė nesikišti ir atiduoti skolą – N. G. 8 metus gyveno su kaimynės sūnumi, paskolino jam 3000 eurų. Tuomet kaimynė bėgo prie N. G., parodė špygą ir „pasiuntė“ N. G.. Paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ten yra trys butai su žemės sklypais, N. G. turi savo sklypą. Jos sklypas yra prie namo, aptvertas tvora ir gyvatvore iš visų pusių. Kaimynai į jos žemę gali patekti pro vartelius, pro jos žemę kaimynai vaikšto. Kartais praeina pro jos žemę, kad patektų į namus. Kiti žmonės į jos žemę patekti negali, nes varteliai yra su sklende. Į žemę galima patekti ir pro kitą pusę, yra kiti varteliai. Į kiemą taip pat galima pakliūti pro vieną vietą, kur anksčiau buvo rožės. Nurodė, kad konflikto su kaimyne metu necenzūrinių žodžių nevartojo, konflikto metu buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie reikalavo vykti į policijos komisariatą. N. G. sutiko, prie pareigūnų nesikeikė, jų atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo.

Liudytoja E. P. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad gali būti, jog įvykis įvyko 2015-04-19, apie 16 val. Viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ji (liudytoja) gyvena minėtų adresu 1-ame bute, o N. G. gyvena 3-iame bute. Konfliktas su N. G. prasidėjo, kai E. P. išėjo į lauką malkų. N. G. stovėjo žemės sklype, kuris yra jos išpirktas, pradėjo rėkti ant E. P., vadino negražiais žodžiais, vartojo necenzūrinius žodžius. Tuomet E. P. paskambino policijai ir pareigūnai iš karto atvažiavo. N. G. rėkė ir ant liudytojos, ir ant policijos pareigūnų, prie pareigūnų vartojo necenzūrinius žodžius, nors pareigūnai liepė nevartoti necenzūrinių žodžių, N. G. jų neklausė. Policijos pareigūnai liepė N. G. eiti į pareigūnų automobilį, bet ji nėjo, tuomet pareigūnai atrodo uždėjo jai antrankius. Paaiškino, kad namas (duomenys neskelbtini) nėra aptvertas iš visų pusių, liudytojos sūnus užtvėrė teritoriją nuo gatvės, tvorelės aukštis apie 1 metrą. Nuo mokyklos pusės yra bendras vidinis kiemas, kur stovi automobiliai, į kiemą galima patekti ir per mokyklos teritoriją. N. G. savo privačios teritorijos nėra užsitvėrusi. E. P. nėra išsipirkusi žemės dalies, konfliktas prasidėjo, kai N. G. stovėjo savo teritorijoje, atvykusi policija buvo išvedusi N. G. iš jos valdos. Nurodė, kad N. G. pastoviai kimba prie liudytojos, šiuo metu jau „nekolioja“ liudytojos.

Liudytojas V. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jo surašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 6) nurodytos aplinkybės yra teisingos. N. G. buvo neblaivi, pradėjo rėkti ant moteriškės (posėdžio metu parodė į E. P.). Pareigūnai reikalavo N. G. nusiraminti, bet ji nereagavo, įžeidinėjo E. P., todėl buvo sulaikyta ir pristatyta į komisariatą. Viskas vyko bendrame namo kieme, namo teritorija neatskirta tvora, o tik bendrai aptverta. Nuo gatvės pusės yra tvora, pro vartelius galima įteiti. Taip pat galima įeiti į teritoriją pro mokyklos pusę. Atvykę pareigūnai įėjo pro vartelius, kurie buvo neužrakinti. Paaiškino, kad kai pareigūnai bendravo su E. P., N. G. buvo kieme ir išgirdo, ką ji pasakoja pareigūnams, tuomet pradėjo keikti E. P. necenzūriniais žodžiais. Policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti nevykdė, pareigūnai liepė jai eiti link automobilio, tačiau N. G. atsisakė, todėl buvo panaudota fizinė jėga. Kadangi N. G. buvo įsiaudrinusi, neblaivi, pareigūnai negalėjo jos palikti, nežinia, ką galėtų padaryti kitiems, jei taip elgėsi prie uniformuotų pareigūnų. N. G. buvo sulaikyta už pareigūnų reikalavimų nevykdymą – iš pradžių pareigūnai prašė jos nusiraminti, kai reikalavimui nepakluso, jai buvo pasakyta, kad bus sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatą.

Liudytojas R. P. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad pamena, jog įvykyje dalyvavo moters dukra, ji ramino motiną. Tačiau motina (N. G.) neklausė nei policijos pareigūnų, nei dukters. Necenzūrinius žodžius vartojo ir policijos pareigūnų, ir kitų asmenų, tame tarpe ir savo dukters, atžvilgiu. Nurodė nepamenantis, ar sakė N. G. kokius reikalavimus, tačiau tikrai turėjo sakyti. Pagarsinus policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (b. l. 5), nurodė, kad jame nurodyto aplinkybės turėtų būti nurodytos teisingai, ant tarnybinio pranešimo yra jo (R. P.) raštas ir parašas, pranešime nurodytas aplinkybes liudytojas patvirtino. Paaiškino, kad viskas vyko kieme, iš vienos pusės lyg ir buvo tvora, duktė ramino N. G., nes žinojo, kad pareigūnai gali ją išvežti.

Liudytojas R. K. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ėjo į parduotuvę, N. G. tą dieną išėjo tvarkytis darželio į kiemą. Grįžęs iš parduotuvės pamatė, kad vyksta „skandalas“. Konfliktas buvo dėl automobilio ir pinigų, N. G. buvo paskolinusi E. P. sūnui pinigų, dėl to ir konfliktavo. Ar N. G. vartojo necenzūrinius žodžius, nurodė negirdėjęs. Nurodė, kad policiją iškvietė E. P.. N. G. buvo įsiaudrinusi, neklausė policijos pareigūnų reikalavimų apsiraminti. Nurodė, kad Iš N. G. namo pusės yra trys butai, kurių kiemas yra bendras. Butai yra N. G., E. P. ir dar vieno asmens. N. G. yra atsiskyrusi savo žemės plotą. Iš mokyklos pusės yra atviras kiemas, o kitoje pusėje yra varteliai apie 1 metro aukščio. R. kirdulis vaikšto pro mokyklos pusę. Paaiškino, kad E. P. sūnus su N. G. buvo sugyventiniai apie 3-4 metus, E. P. kišosi į jų santykius, dėl to kilo konfliktai. E. P. nepatiko, kad jos sūnus draugauja su N. G.. Įvykio dieną kilęs konfliktas buvo vienas iš daugelio.

Iš alkotesterio kvito šaknelės matyti, kad N. G. 2015-04-19 17.13 val. konstatuotas 1,95 promilių girtumas (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1183/2002, Nr. N9-352/2004). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Taip pat pažymėtina, kad vertinant ATPK 174 straipsnio dispoziciją, chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žalos, tad nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinumo visuomenei pobūdis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2800/2010). Tuo tarpu plūdimasis necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, nepaisant privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konflikto, nėra priimtina visuomenei ir nesuderinama su jos dorove.

N. G. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, įrodyta liudytojos E. P. teisme duotais parodymais, ji patvirtino, kad N. G. tiek jos, tiek atvykusių policijos pareigūnų atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo liudytoją. E. P. parodymus patvirtino ir teisme apklausti policijos pareigūnai R. P. bei V. B., kurie nurodė, kad atvykus į įvykio vietą N. G. necenzūrinius žodžius vartojo ir policijos pareigūnų, ir E. P. atžvilgiu. Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose. Minėtų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, jie buvo nuoseklūs tiek tiriant įvykį, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Pagrindo apkalbėti N. G. teismas nenustatė, todėl remiasi liudytojų R. P., V. B. ir E. P. parodymais. ATPK 174 straipsnyje numatyta atsakomybė be kita ko už necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje. Byloje nustatyta, kad įvykis įvyko gyvenamojo namo kieme, į kurį gali laisvai pateikti visi asmenys – tą patvirtino tiek policijos pareigūnai, nurodę kad į kiemą įėjo pro neužrakintus vartelius, tiek E. P., patvirtinusi, kad į namo kiemą galima patekti ir pro vartelius, ir pro mokyklos pusę. N. G., apklausta teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad į jos kiemą žmonės gali patekti per vietą, kur anksčiau buvo rožės – taigi pati pažeidėja patvirtino, kad į jos kiemą žmonės gali patekti laisvai. Tai, kad N. G. nuosavybės teise priklauso kiemas, kuriame prasidėjo konfliktas nešalina administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pažymėtina, kad pagal byloje apklaustų liudytojų parodymus, per šį kiemą į savo gyvenamąją vietą eina visi N. G. name gyvenantys asmenys, jis nėra nepereinamai aptvertas, t.y. į jį bet kuriuo momentu gali patekti tretieji asmenys. Byloje nagrinėjamu atveju į šį kiemą tokiu būdu pateko jos kaimynė E. P.. Kaip minėta aukščiau, pagal teismų praktiką gyvenamojo namo kiemas taip pat gali būti pripažįstamas viešąja vieta, jeigu į ją bet kuriuo metu gali patekti kiti asmenys arba jeigu privatus konfliktas trikdo aplinkinių asmenų rimtį. Aplinkybė, kad konfliktą matė ir girdėjo aplinkiniai žmonės, t.y. R. K., atvykę policijos pareigūnai, patvirtina, kad N. G. ir E. P. asmeninis konfliktas išėjo už asmeninio ginčo ribų. Be to, kad N. G. pažeidė viešąją tvarką, patvirtino ir liudytojas R. K., kuris teismo posėdžio metu nurodė matęs konfliktą, kurį įvardino kaip „skandalą“.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Policijos pareigūnai R. P. ir V. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą N. G. vartojo necenzūrinius žodžius E. P. atžvilgiu, pareigūnams pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, į policijos pareigūnų reikalavimus dėmesio nekreipė ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius. Kaip jau minėta, teismas remiasi šių liudytojų parodymais, kuriuos taip pat patvirtino ir E. P. nurodžiusi, kad net atvykus policijos pareigūnams N. G. nenusiramino. N. G. nederamą elgesį atvykus policijos pareigūnams taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K.. Nors N. G. apklausta teismo posėdžio metu neigė nevykdžiusi policijos pareigūnų reikalavimų ir vartojusi necenzūrinius žodžius, tokius pažeidėjos teiginius teismas vertina kaip gynybinius, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to, tokie N. G. teiginiai yra paneigti teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Byloje nustatyta, kad tarp N. G. ir E. P. atvykus policijos pareigūnams vis dar vyko konfliktas. Teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas R. P. patvirtino, kad pareigūnai reikalavo N. G. nusiraminti, tačiau į pareigūnų reikalavimus ji nekreipė dėmesio, dėl ko N. G. ir buvo pristatyta į policijos komisariatą. Nusprendus pažeidėją pristatyti į policijos komisariatą, ji į komisariatą vykti atsisakė. Teismo vertinimu, tokie N. G. veiksmai laikytini teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymų, todėl atitinka sudėti pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad N. G. 2015-04-19, apie 16.25 val., viešoje vietoje – S. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi sukėlė konfliktą su kaimyne, kurio metu keikėsi necenzūriniais žodžiais. Taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Atvykus policijos pareigūnams pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo ir toliau keikėsi, tuo ji savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

N. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimus padarė būdama neblaivi (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, kuris nėra didelis, pažeidėjos asmenybę – po pažeidimo padarymo ilgą laiką buvo nedarbinga, o 2016-01-14 jai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat vertintina ir tai, kad ji neteista, administracine tvarka nebausta. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas mano, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti jai švelnesnes nuobaudas, nei nustatyta straipsnių sankcijose - įspėjimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 32 str., 33 str., 174 str., 187 str., 224 str., 287 str., teismas,-

nutarė:

pripažinti N. G. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda – įspėjimu.

pripažinti N. G. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir už tai ją nubausti administracine nuobauda - įspėjimu.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti ir N. G. skirti galutinę subendrintą nuobaudą - įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.