Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1932-340/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-19
Bylos Nr.
2S-1932-340/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03749-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Suinteresuotas asmuo
Ž. K., V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1932-340/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03749-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.2; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. K., V. Š. dėl leidimo taikyti nutartyje numatytas įpareigojimo neįvykdymo pasekmes.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis V. Č. pareiškimu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad jis vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimą, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojantis atsakovę Ž. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2012-12-07) pašalinti neteisėtai atliktų buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų pažeidimus, tai yra kambario, plane pažymėto indeksu 13-2, buvusią lauko sieną atstatyti taip, kaip numatyta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinėje dokumentacijoje ir pagal Statybos techninių reglamentų reikalavimus sutvarkyti neteisėtos atsakovės Ž. K. buto rekonstrukcijos metu pažeistą terasos grindų hidroizoliaciją. Jei per nustatytą terminą atsakovė Ž. K. neįvykdys šios sprendimo dalies, jai skiriama 100 lt bauda ieškovo V. Š. naudai už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Ž. K. 2013-07-18 įteiktas patvarkymas Nr. 0116/13/02503, kuriuo ji įpareigota skubiai įvykdyti nurodytą teismo sprendimą ir apie tai informuoti antstolį. 2013-07-22 Ž. K. informavo antstolį, jog sprendimas yra įvykdytas. Statybos specialistas dr. D. K. atliko apžiūrą ir 2013-10-09 apžiūros akte nurodė, kad skolininkė įvykdė teismo sprendimą netinkamai, kambario, pažymėto indeksu 13-2, buvusi lauko siena neatstatyta taip, kaip numatyta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinėje dokumentacijoje, taip pat nesutvarkyta terasos grindų hidroizoliacija pagal Statybos techninių reglamentų reikalavimus. Nesutikdama su antstolio išvada skolininkė pateikė statybos specialisto V. B. E. 2013-12-09 išvadą, kurioje nurodyta, jog išorės siena atstatyta į buvusią padėtį, o stogo hidroizoliacinės dangos remontas atliktas patikimai ir kokybiškai. Išieškotojas kreipėsi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, tačiau 2014-04-23 nutartimi jo prašymas atmestas. Antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti, ar skolininkė tinkamai įvykdė teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi antstolio pareiškimo dėl leidimo taikyti nutartyje numatytas įpareigojimo neįvykdymo pasekmes netenkino ir nustatė, kad Ž. K. tinkamai įvykdė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimą, pašalindama neteisėtai atliktų buto rekonstrukcijos darbų pažeidimus ir sutvarkydama pažeistą terasos grindų hidroizoliaciją; priteisė Ž. K. iš antstolio V. Č. 300 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad byloje yra pateiktos dviejų specialistų išvados, kurios prieštarauja viena kitai, t.y. specialistas D. K. nurodė, kad teismo sprendimas įvykdytas netinkamai, tuo tarpu specialistas V. B. E. nurodė, kad sprendimas yra įvykdytas tinkamai. Išvykstamojo teismo posėdžio metu, nuvykus į vietą ir dalyvaujant abiem specialistams: dr. D. K. ir V. B. E., antstoliui V. Č., skolininkei Ž. K., išieškotojui V. Š. pirmiausia buvo apžiūrėtas išieškotojo V. Š. būstas. Apžiūros metu nustatyta, kad išieškotojo buto lubos bei sienos pažeistos jas užliejus, tačiau apliejimo žymės yra senos, dėl kurių ginčo nėra. Išvykstamojo teismo posėdžio dieną lijo itin smarkus lietus, tačiau visi dalyvaujantys asmenys patvirtino, kad naujų vandens patekimo (tekėjimo) žymių nėra. Šią išvadą patvirtino ir išieškotojas. Vėliau visi dalyvaujantys asmenys nuėjo į skolininkės būsto patalpas. Skolininkės bute nustatyta, kad siena atstatyta į buvusią padėtį, o stogas terasoje uždengtas naujas. Apžiūros metu nesimato jokių stogo dangos pažeidimų, patalpos, virš kurių yra sutvarkytas stogas, apsaugotas nuo lietaus ir kitų kritulių patekimo į jas. Todėl darytina išvada, kad atsakovė yra sutvarkiusi stogo dangos remonto metu per buto rekonstrukcijos remontą pažeistą terasos grindų hidroizoliaciją. Teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (2013-02-03) nenurodė, kad skolininkės atliekami remonto darbai turi būti daromi stogą kapitališkai suremontuojant. Paprastajam remontui pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus nereikalauja nei planų parengimo, todėl remonto darbai galėjo būti atlikti skolininkei pasirinkus pačiai statybų organizavimo būdą: rangos, ūkio ar mišrų (todėl teismas atmeta specialisto dr. D. K. paaiškinimus, kad skolininkei nepateikus planų bei sutarties su rangovu negali daryti išvados, jog darbai buvo atlikti). Tuo labiau, kad išvykstamojo teismo posėdžio metu itin stipriai lyjant teismas įsitikino, jog vanduo per stogą nepateko į patalpas, todėl padarė išvadą, kad 2012 m. vasario 3 d. teismo sprendimas yra įvykdytas, t.y. pasiektas teismo sprendimu siektas rezultatas, jog patalpos bei joje esant įranga būtų apsaugota nuo atmosferos kritulių poveikio, o siena atstatyta į buvusią padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog skolininkė įvykdė teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo skirti baudą ar taikyti kitas įpareigojimo nevykdymo pasekmes. Pareiškėjos ir antstolio suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl pareiškėja CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu turi teisę reikalauti patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimo iš antstolio. Skolininkės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į vykusių teismo posėdžių skaičių, į reikalavimo sumą, yra ne per didelės ir negali būti pripažintos neprotingomis. Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje 300 EUR atstovavimo išlaidų dydis yra protingas, todėl antstoliui pačiam nenutraukus bylos ir nenustačius sprendimo tinkamo įvykdymo, skolininko, sumokėjusio 300 EUR atlyginimą advokatui, naudai iš antstolio priteistinos nurodytos išlaidos (CPK 93, 98 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis V. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-11 nutarties dalį, kuria iš antstolio V. Č. skolininkės Ž. K. naudai priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ir skolininkės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CPK 443 str. 6 d. normą, nes pagal minėtą nuostatą, bylinėjimosi išlaidos ypatingoje teisenoje priteisiamos tik nustačius skirtingų dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba priešingus jų interesus. Antstolis, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes jis vykdydamas įstatymo reikalavimus, tik surašė ir pateikė teismui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą dėl teismo procesinio sprendimo nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas negalėjo kaip precedentu remtis Kauno apygardos teismo 2015-04-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes joje nurodytos faktinės aplinkybės nesutampa su skundžiamos nutarties faktinėmis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

Pateiktu atsiliepimu skolininkė Ž. K. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-11 nutartį palikti nepakeistą; papildomai priteisti skolininkės naudai iš antstolio 105 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad antstolis savo teismui pateiktu pareiškimu iš esmės konstatavo, kad skolininkė neįvykdė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, o ne siekė išsiaiškinti, ar ir kaip teismo sprendimas turėtų būti įvykdytas. Antstolis nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, dėl ko teismas buvo priverstas net du kartus atidėti posėdį, t.y. pateikęs pareiškimą pats nesidomėjo bylos eiga. Be to, antstolis pats turėjo galimybę apsilankyti skolininkės gyvenamojoje vietoje ir įsitikinti, kad ginčo stogo dalis yra suremontuota; jam, buvo pateiktos abi ekspertų išvados.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ypatingoje teisenoje, teisingai pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis turi pareigą surašyti ir pateikti teismui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Valdas Čeglikas vykdo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimą, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojantis atsakovę Ž. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtai atliktų buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų pažeidimus, tai yra kambario, plane pažymėto indeksu 13-2, buvusią lauko sieną atstatyti taip, kaip numatyta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinėje dokumentacijoje ir pagal Statybos techninių reglamentų reikalavimus sutvarkyti neteisėtos atsakovės Ž. K. buto rekonstrukcijos metu pažeistą terasos grindų hidroizoliaciją. 2013-07-22 Ž. K. informavo antstolį, jog sprendimas yra įvykdytas. Kadangi statybos specialistas dr. D. K. 2013-10-09 apžiūros akte nurodė, kad skolininkė įvykdė teismo sprendimą netinkamai, tačiau skolininkės pateiktoje statybos specialisto V. B. E. 2013-12-09 išvadoje nurodyta, jog išorės siena atstatyta į buvusią padėtį, o stogo hidroizoliacinės dangos remontas atliktas patikimai ir kokybiškai, antstolis kreipėsi į teismą prašydamas spręsti, ar skolininkė tinkamai įvykdė teismo sprendimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi antstolio pareiškimo dėl leidimo taikyti nutartyje numatytas įpareigojimo neįvykdymo pasekmes netenkino; nustatė, kad Ž. K. tinkamai įvykdė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimą, pašalindama neteisėtai atliktų buto rekonstrukcijos darbų pažeidimus ir sutvarkydama pažeistą terasos grindų hidroizoliaciją; priteisė Ž. K. iš antstolio V. Č. 300 Eur atstovavimo išlaidų. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjos ir antstolio suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl pareiškėja CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodytu pagrindu turi teisę reikalauti patirtų bylinėjimo išlaidų priteisimo iš antstolio.

Nesutikdamas su minėtos nutarties dalimi, kuria iš antstolio V. Č. pareiškėjos Ž. K. naudai priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, antstolis nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CPK 443 str. 6 d. normą, nes pagal minėtą nuostatą, bylinėjimosi išlaidos ypatingoje teisenoje priteisiamos tik nustačius skirtingų dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba priešingus jų interesus. Antstolis, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes jis vykdydamas įstatymo reikalavimus, tik surašė ir pateikė teismui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą dėl teismo procesinio sprendimo nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti.

Pažymėtina, kad CPK 443 str. 6 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Sutiktina su apeliantu, kad bylinėjimosi išlaidos ypatingoje teisenoje priteisiamos tik nustačius skirtingų dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumą bylos baigtimi arba priešingus jų interesus.

Minėtu atveju, antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl leidimo taikyti nutartyje numatytas įpareigojimo nevykdymo priemones, prašydamas spręsti, ar teismo sprendimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-16 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkė Ž. K. įvykdė tinkamai, ir nustačius, jog sprendimas nėra įvykdytas tinkamai, leisti taikyti teismo sprendime numatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes. Apeliacinio teismo nuomone, šalių (antstolio V. Č. ir skolininkės Ž. K.) priešingus interesus parodo faktas, jog antstolio paskirtas ekspertas dr. D. K. konstatavo, jog skolininkė teismo sprendimą

įvykdė netinkamai, tuo tarpu skolininkės Ž. K. eksperto V. B. E. išvadoje nurodyta, kad sprendimas įvykdytas tinkamai. Sutiktina su apeliantu, kad antstolis neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau šalių pozicijos dėl sprendimo įvykdymo buvo kardinaliai priešingos. Be to, pažymėtina ir tai, kad ekspertas dr. D. K. į vykdomąją bylą buvo įtrauktas antstolio iniciatyva (b. l. 9-10), skolininkei nebuvo suteikta galimybė vykdomojoje byloje siūlyti savo ekspertą ir būtent remdamasis savo parinkto eksperto atlikta apžiūra antstolis V. Č.2015-01-20 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad Ž. K. neįvykdė teismo įpareigojimo pašalinti neteisėtai atliktų rekonstrukcijos darbų pažeidimus (b. l. 11). Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad antstolis į teismą dėl leidimo taikyti nutartyje numatytas įpareigojimo neįvykdymo pasekmes kreipėsi išieškotojo V. Š. prašymu.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrindinis dėmesys skirtinas tokių išlaidų atsiradimo priežastims, t.y. bylinėjimosi išlaidų našta privalo tekti tam proceso dalyviui, kurio nenaudai išspręsta byla, kuris kaltas dėl tokių išlaidų atsiradimo (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju byla iš esmės išspręsta skolininkės Ž. K. naudai, kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, jog skolininkė įvykdė teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo jai skirti baudą ar taikyti kitas įpareigojimo nevykdymo pasekmes, taip pripažindamas, kad antstolio V. Č. 2015-01-20 surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra neteisėtas. Pažymėtina ir tai, jog pats antstolis neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog antstolis savo iniciatyva turėjo nutraukti bylą ir nustatyti, kad sprendimas įvykdytas tinkamai, t.y. antstolis iš esmės neginčija savo veiksmų, kuriuos teismas pripažino neteisėtais. Dėl išdėstyto konstatuotina, kad antstolis laikytinas atsakingu už skolininkės bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl turi pareigą jas atlyginti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Skolininkė Ž. K. patyrė 105 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą, todėl atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš antstolio V. Č.(CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš antstolio V. Č. skolininkės Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 105 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė