Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-511-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-18
Bylos Nr.
1A-198-511-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Meidus, Evaldas Vanagas
Nukentėjusysis
V. K.
Nuteistasis
S. K.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-198-511/2007Procesinio sprendimo kategorija(S)1.2.8.2; 2.4.8
NUTARTIS2007 m. gegužės 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujantgynėjui Broniui Pagiriui,nukentėjusiajam V. K.,nukentėjusiojo atstovui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 155 str. 1 d., ir nuteistas 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda.

Priteista iš S. K. 100 Lt nukentėjusiojo V. K. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. K. 2005 m. gruodžio 3 d. apie 11-12 val. (duomenys neskelbtini), medžioklės metu, girdint ir matant kitiems medžiotojams, žodžiu užgauliai pažemino nukentėjusįjį V. K. žodžiais „šūdas“, pasakytais nukentėjusiojo atžvilgiu.

N. S. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2007-03-08 nuosprendį, bylą nutraukti bei priteisti visas advokato atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad liudytojų parodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį prieštaringi. Iš visų apylinkės teisme apklaustų liudytojų, vienintelis A. V. tvirtino matęs ir girdėjęs konfliktą tarp S. K. ir V. K.. Liudytojas A. Š. teigė matęs, kaip S. K. prišoko prie V. K. vairuojamo automobilio, atidarė dureles, griebė V. K. už rūbų ir traukė lauk, kol prie jų pripuolęs R. S. juos išskyrė. Teismas neįvertino, kad A. V. ir A. Š. parodymai dėl tariamo įžeidimo skirtingi, nes A. V. nurodė girdėjęs S. K. sakantį V. K. „tu šūdas buvai, šūdas ir liksi". O A. Š. teismui parodė girdėjęs S. K. sakantį „tu, Kopūstai, esi šūdo gabalas". Todėl šių liudytojų parodymai dėl jų skirtingumo negali būti vertinami, kaip įrodymas. R. S. teisme teigė, kad medžioklės metu pasiklydo V. K. atsivežtas varovas, bet ką S. K. su V. K. kalbėjo negirdėjo. Nematė ir to, kad A. V. būtų šalia jų. Kad S. K. tampytu V. K., teigė taip pat nematęs. Todėl teismas A. Š. parodymų taip pat neturėjo vertini kaip įrodymų. A. Š. parodymai yra neteisingi arba sąmoningai klaidinantys teismą, todėl negalėjo būti priimti, kaip konflikto įrodymas. Teismas neįvertino V. Z. parodymų, kuris nurodė, kad V. K. su A. V., atsivežtu varovu ir A. Š. per pietus sėdėjo atskirai. O liudytojas J. D. parodė, kad S. K. negalėjo nieko blogo pasakyti V. K., nes V. K. „frakcija" pietavo atokiau. Liko neišsiaiškinta, kas apie tariamą konfliktą pranešė būrelio vadovui V. P., nes pats V. P. parodė, kad jokio konflikto nematė, o jam tik kažkas pasakė apie konfliktą. Teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo V. K., liudytojų A. V. ir A. Š. parodymais, kitų liudytojų parodymų nevertino, nes jie nematė vadinamo konflikto. Tačiau kiti liudytojai konflikto ir negalėjo matyti, nes jo nebuvo. Teismas vadovavosi mažumos parodymais, kurie buvo klaidingi. Apie konfliktą realiai kalba tik du asmenys - nukentėjusysis ir vienas liudytojas A. V.. Todėl teismas suklydo, teigdamas, kad ir A. Š. parodymai sutampa su nukentėjusiojo. Teismas nurodė, kad J. V. patvirtino matęs, kaip V. K. važiavo kartu su A. V., bet J. V. teisme kaip tik parodė, kad nematė, ar J. V. įsėdo į automobilį kartu su V. K., nes stovėjo nugara. Teismas neįvertino S. K. parodymų apie tai, kad V. K. pastoviai trukdo tinkamai pravesti medžioklę, nes turi savų interesų, t.y. turi savo miško ir nori ten įkurti savo medžiotojų klubą, reorganizuoti būrelį. Visi nesusipratimai vyksta jo iniciatyva. V. K. iniciatyva nuteistojo atžvilgiu jau buvo iškelta administracinė byla, kuri Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Po to, kai nutartį V. K. apskundė LR Vyriausiajam administraciniam teismui, sprendimas liko nepakeistas. Kadangi tiek pirmos instancijos, tiek LR Vyriausiasis administracinis teismas pateikė vieningą išvadą, kad byla buvo nutraukta teisingai, tai negalėjo būti ir baudžiamoji veika. Todėl apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį S. K. nenaudai, buvo neteisingas ir šališkas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pats V. K. yra baustas už LR ATPK 85 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą bei už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą pagal LR ATPK 87 str. 1 d. Šie faktai byloja, kad V. K. nėra doras valstybės pilietis.

S. K. gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas- atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Apelianto skundo teiginys dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, numatytų BPK 58 str., dėl kurių teismas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir būtų privalėjęs nusišalinti. Teismo sudėtis buvo paskelbta, nušalinimo teisė dalyvaujantiems byloje asmenims išaiškinta, tačiau nušalinimų teismo sudėčiai pareikšta nebuvo. Tai reiškia, kad nei nuteistasis, nei kiti teisminio nagrinėjimo dalyviai bylos teisminio nagrinėjimo metu neabejojo nagrinėjančio bylą teismo nešališkumu. Iš teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, jog teismas nei nuteistojo, nei kitų proceso dalyvių teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis leido teikti įrodymus, pateikti klausimus, kvietė nuteistojo pageidautus liudytojus.

Tai, kad nukentėjusiojo iniciatyva S. K. iškelta administracinė byla vėliau buvo nutraukta, nesant administracinės teisės pažeidimo sudėties, neduoda pagrindo bylą nagrinėjusį teismą laikyti šališku. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. K. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, pagal ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas). Administracinė byla dėl šio pažeidimo buvo nutraukta. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nustatė, kad S. K. veikoje nėra administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nes viešoji tvarka nebuvo pažeista, o yra didesnio teisės pažeidimo, t.y., nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d. sudėties požymiai.

BPK 20 str. 5d. numato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymų šaltiniu yra teisėtai gauti tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymai ir nei vieni iš jų neturi išankstinės galios bei vienų pranašumo prieš kitus. Liudytojų kiekybė, esant prieštaringiems parodymams, dar neapsprendžia, kuria versija teismas turi vadovautis, nustatydamas byloje tiesą. Kuriais parodymais vadovautis, teismas nusprendžia juos palyginęs ir sutikrinęs su informacija, gauta byloje iš kitų įrodymų šaltinių. Vertindamas nukentėjusiojo V. K. parodymus, teismas juos gretino su kitais byloje surinktais įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas nuosprendyje surinktus įrodymus išsamiai aptarė, motyvuotai nurodė, kuriais įrodymais vadovavosi ir kuriuos atmetė.

Nuteistojo S. K. skundo argumentai apie tai, kad tarp jo ir nukentėjusiojo V. K. konflikto nebuvo, jokių įžeidžiančių žodžių nukentėjusiojo atžvilgiu jis neišsakė, nepagrįsti.

Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. S. K. nuteistas už tai, kad viešai užsipuolė nukentėjusįjį V. K., grasino susidoroti, suspardyti, griebė jį už drabužių, bandė ištraukti iš mašinos, vartojo žeminančius žodžius „šūdas“ jo atžvilgiu, taip viešai, tyčia jį pažemindamas. Įžeidimu yra neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įrodyta, jog žodžius, užgauliai žeminančius V. K., S. K. pasakė kitų žmonių akivaizdoje. Tą patvirtina nukentėjusiojo V. K., liudytojų A. Š., A. V. nuoseklūs parodymai ir jais netikėti nėra pagrindo. Skunde nurodyti neatitikimai tarp A. Š. ir A. V. parodymų nėra esminiai - vieni ir kiti parodymai, jei ir ne pažodžiui, bet visiškai aiškiai ir nedviprasmiškai atspindi V. K. įžeidimo faktą bei šio įžeidimo esmę. Šie liudytojai buvo betarpiškai įvykio vietoje, kai S. K. panaudojo užgaulų žodį „šūdas“ V. K. asmenybei apibūdinti, tuo jį įžeidė. Kiti liudytojai – V. Z., J. D., V. P., J. V., R. S. tuo metu buvo atokiau, kadangi V. K. su A. Š. ir A. V. pietavo nuo jų atskirai, todėl galėjo negirdėti, kaip S. K. įžeidė V. K.. Be to, medžiotojų būrelyje, kuriam priklauso nuteistasis ir nukentėjusysis yra konfliktuojama, o pastarieji liudytojai konflikte yra ne „V. K. frakcijos“ šalininkai. Tačiau ir V. P. parodymai, užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole patvirtina tą dieną tarp medžiotojų konfliktui buvus, nes jis kaip būrelio vadovas žadėjo imtis priemonių ir nutraukti medžioklę ( b.l. 8). Kas pranešė V. P. apie konfliktą, vertinant S. K. veiką nėra svarbu. Be to, vertinant nukentėjusiojo parodymus, kokia fraze jis buvo įžeistas, visiškai nebūtų logiška, jei nukentėjusysis, kreipdamasis į teisėsaugos institucijas, būtų pats išsigalvojęs taip užgauliai save pavadinti, kaip nurodyta kaltinime.

Tačiau, kolegijos nuomone, iš S. K. kaltinimo pagal BK 155 str. 1d. pašalintini veiksmai – grasinimas susidoroti, suspardyti, griebimas už drabužių, bandymas ištraukti iš mašinos. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog liudytojas A. V., buvęs su V. K. automobilyje, parodė, jog V. K. pradėjus važiuoti, atsidarė automobilio durelės ir S. K. griebė V. K. už striukės bei vartodamas necenzūrinius žodžius ėmė traukti V. K. lauk. A. Š. parodė analogiškai. Tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, jog S. K. būtų grasinęs susidorosiąs su V. K., jį suspardysiąs. Be to, iš įvykio situacijos seka, jog V. K., liudytojų A. V. ir A. Š. nurodyti veiksmai - griebimas už drabužių, bandymas ištraukti iš mašinos buvo S. K. reakcija į tai, jog pasiklydo V. K. atsivežtas varovas, todėl tęsti medžioklės negalima, o V. K. tuo pat metu sėda ir išvažiuoja. Tokioje situacijoje minėtus S. K. veiksmus nebūtų pagrindo vertinti, kaip tyčia nukreiptus pažeminti nukentėjusįjį ir jie nesudaro BK 155 str. 1d. numatytos veikos sudėties.

S. K. paskirta bausmė atitinka jo padarytą veiką ir dėl dalies kaltinimo pašalinimo nešvelnintina. Mažinti neturtinės žalos atlyginimą taip pat nėra pagrindo.

Pagal BPK 106 str. nukentėjusiajam priteisiama dalis advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., BPK 328 str. 3p.,

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Iš kaltinimo S. K. pagal BK 155 str. 1d. pašalintini veiksmus – grasinimą susidoroti, suspardyti, griebimas už drabužių, bandymą ištraukti iš mašinos. Veikos kvalifikacijos, bausmės, bei likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

V. K. priteisti iš S. K. 200 litų advokato pagalbos išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Eligijus GladutisTeisėjai Valdas MeidusEvaldas Vanagas