Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. U. (A. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas dvi paros. 2021 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi apeliacinis skundas atmestas (2022 m. gegužės 5 d. paleistas atlikęs arešto bausmę);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirta jam 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė – 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 4 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota transporto priemonės „VW Bora“ vertę atitinkanti pinigų suma (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. liepos 16 d., 2024 m. rugsėjo 25 d. paleistas atlikęs arešto bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. gruodžio 23 d. įtariamojo A. U. apklausos protokole nurodyta, kad pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas, jo esmę supranta. Savo kaltę šio nusikaltimo padarymu prisipažįsta visiškai. Dėl 281¹ straipsnio 1 dalies lieka prie savo 2024 m. gruodžio 14 d. duotų parodymų, daugiau neturi ką papildyti. Dėl 243 straipsnio nori paaiškinti, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus ir 6 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, buvo supažindintas, tačiau nuosprendžio nesilaikė dėl asmeninių priežasčių, turėjo daug reikalų, mažai laiko, todėl lengviausias kelias buvo paimti automobilį ir nuvykti greitai, kur jam reikėjo. Automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini) jis įsigijo prieš maždaug 2-3 savaites iki įvykio (tikslios pirkimo - pardavimo sutarties pildymo datos neatsimena). Automobilis buvo be dokumentų, ant savęs jo neregistravo, bet faktiškai jis priklausė jam. Labai gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas (1 t., el. b. l. 139-144).

2024 m. birželio 26 d. Vilniaus apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad A. U. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį –paskirta jam 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė – 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 4 d. (1 t., el. b. l. 166-172).

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše nurodyta, kad 2024 m. liepos 23 d. A. U. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones) Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius. Nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. atliko arešto bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime.???

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad yra išgėręs alkoholio (neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad alkoholį vartojo 21 val., o pirmasis neblaivumo nustatymo tikrinimas atliktas 21.57 val.), vis tiek vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,01 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. U. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. U. 2024 m. gruodžio 13 d., apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 243 straipsnyje

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones – padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

A. U. pareikštame kaltinime dėl 243 straipsnyje padarytos veikos nurodyta A. U. atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendis, ši vieta nėra tiksli, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. birželio 26 d. kaltinamojo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas. Ši aplinkybė gali sukelti neaiškumų, todėl tikslintina. Šis kaltinimo patikslinimas yra iš esmės formalaus pobūdžio ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui.

Kaltinamasis A. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu), kuriuo buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 metus ir 6 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, buvo supažindintas, tačiau nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) nesilaikė dėl asmeninių priežasčių, turėjo daug reikalų, mažai laiko todėl lengviausias kelias buvo paimti automobilį ir nuvykti greitai, kur jam reikėjo. pasibaigęs. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. U. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas iš kurio matyti, jog A. U. 2024 m. liepos 23 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą dėl paskirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi kaltinamasis A. U. žinojo, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. baudžiamajam įsakymui jam, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau tyčia vengė laikytis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymo priežastys jo veiksmų nepateisina.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. U. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (1 t., el. b. l. 179-181).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. U. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu. Taip pat padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui.

A. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. U. praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamas veikas nuosavybei, finansų sistemai, sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 1 dalis), disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis) (1 t., el. b. l. 60-74). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavimą neturint teisės vairuti, už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (2 t., 1 t., el. b. l. 1-21), byloje nėra „Sodra“ duomenų apie asmens darbovietę. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. U. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 243 straipsnio bei 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje nustatytą ir prokuroro pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Teismui įvertinus tai, kad A. U. neteisėtas elgesys kartojasi, jam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 90 parų arešto bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje skirtina 45 parų arešto bausmė (prokuroras pareiškime nurodė, kad kaltinamajam skirtina 60 parų arešto bausmė, bet pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, maksimali už baudžiamąjį nusižengimą skirtina arešto bausmė yra 45 paros). Teismo vertinimu, tokie bausmės dydžiai, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, A. U. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne 90 parų arešto bausme apimant švelnesnę 45 parų arešto bausmę, ir paskiriant A. U. subendrintą 90 parų arešto bausmę.

A. U. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 13 d. 22.25 val. iki 2024 m. gruodžio 14 d. 13.53 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 59 paros arešto.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma paskirti A. U. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams ir 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Renault Megane“ v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. A. U. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatytas neblaivumas priskiriamas vidutiniam girtumo laipsniui). Savo neteisėtu elgesiu A. U. kėlė realų pavojų ne tik sau, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo ir įsiteisėjimo, kai jam buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Nusikaltimo padarymo metu A. U. jau galiojo teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir teisės vairuoti transporto priemones jis neturėjo. Todėl A. U. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams ir 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nauja nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryta ankstesnės baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti) vykdymo metu, naujai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu nustatyta, jog kaltinamasis 2024 m. lapkričio 22 d. įgijo automobilį „Renault“ v. n. (duomenys neskelbtini) iš K. B. ir kaltinamojo parodymai atskleidžia, jog įgijęs automobilį jo neregistravo. Minėti duomenys patvirtina, kad A. U. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį Renault Megane“, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 640 Eur (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis) (1 t., el. b. l. 193-194), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. U. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

A. U. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 14 d. nutarimu (1 t., el. b. l. 145-148) paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Iš 2024 m. gruodžio 14 d. nutarimo dėl daiktinių įrodymų perdavimo nustatyta, kad automobilis Renault Megane, v. n. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 49-50), tačiau laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. U. (A. U.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. U. subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 13 d. 22.25 val. iki 2024 m. gruodžio 14 d. 13.53 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad likusi bausmė yra 59 (penkiasdešimt devynios) paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Renault Megane“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini)– valstybės naudai.

A. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą turi prisistatyti patys, planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu.

- Nuteistieji areštu savarankiškai atvyksta į šiuos kalėjimus:

· į Kauno kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) - nepilnamečiai bei buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmą kartą atliekantys arešto bausmę (vyrai);

· į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) - pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse esantys teismai;

· į Panevėžio kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) - moterys.

- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

- nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

0 nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

1 padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3 nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4 įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.