Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-09-25 · Byla Nr. ATP-477-282/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-823-674/2013Nutarimas · 2013-07-30Šiaulių apylinkės teismas
  2. ATP-477-282/2013Nutartis · 2013-09-25Šiaulių apygardos teismas
  3. A2.13.-734-237/2014Nutarimas · 2014-06-16Šiaulių apylinkės teismas
  4. ATP-416-300/2014Nutartis · 2014-07-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-25
Bylos Nr.
ATP-477-282/2013
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00735-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-477-282/2013Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00735-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 39.2.; (S) 45.4.2.; 45.4.4; 45.4.5.; 45.4.7.; 62.; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos D. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarimo, kuriuo D. B. pripažinta kalta ir nubausta:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį 500 litų bauda;

- pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį 100 litų bauda;

- pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį 20 litų bauda;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, D. B. paskirta galutinė nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones 3 metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nubausta už tai, kad ji 2013 m. birželio 6 d. apie 14.35 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdama dviratininkę, važiuojančią ta pačia kryptimi dešiniuoju kelkraščiu, siekdama išvengti susidūrimo su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu, ją kliudė. Automobilį vairavo su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu, taip pat automobiliui negaliojo techninė apžiūra. Vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais D. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-07-30 nutarimo dalį dėl jos nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir grąžinti bylą nagrinėti teismui. Nurodo, kad pripažino kaltę dėl padarytų administracinės teisės pažeidimų, labai gailisi ir teismas tai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teigia, kad ATPK 123 straipsnio 1 dalyje bei 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytų pažeidimų pasekmes ištaisė – pasikeitė vairuotojo pažymėjimą, atliko automobiliui techninę apžiūrą. Taip pat nurodo, kad J. A. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nors specialisto išvados, konstatuojančios sveikatos sutrikdymo mastą byloje nėra. Neneigia, kad tarp jos automobilio ir dviratininkės buvo kontaktas, tačiau teigia, kad niekur nebėgo, nesislapstė, sustojusi apžiūrėjo nukentėjusiąją, sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nepastebėjo, tik jautėsi alkoholio kvapas. Teigia, kad pati J. A. po įvykio jai pretenzijų neturėjo, tačiau jai priekaištavo kartu su J. A. buvęs taip pat neblaivus jos brolis A. P., todėl, nenorėdama veltis į ginčus su juo, nuvažiavo namo ir po pusvalandžio, o ne vakare, kaip teigiama teismo nutarime, nuėjo pas J. A. į namus, norėdama pasitikslinti, ar moteriai nereikalinga kokia nors pagalba. Iš nukentėjusiosios motinos sužinojo, kad J. A. išvežta į Raseinių ligoninę, todėl nuvykusi į policiją, pranešė apie įvykį. Nurodo, kad teisme buvo būtina apklausti nukentėjusiąją apie šias nurodytas aplinkybes, be to, teismas nevertino jos pasitraukimo iš įvykio vietos aplinkybių ir priežasties, jos savanoriško nuvykimo į policijos komisariatą. Atkreipia dėmesį į tai, kad nutarime nenurodyta konkreti įvykio vieta (kaimas, kelio atkarpa (gatvės) pavadinimas), o tik nurodyta Raseinių rajono savivaldybės teritorija, todėl mano, kad kaltinimas yra nekonkretus nurodant administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką. Tvirtina, kad iš įvykio vietos nuvažiavo tik apžiūrėjusi nukentėjusiąją, išsiaiškinusi, jog nukentėjusioji neturi jai pretenzijų, be to, pati nuvyko į policiją ir pranešė apie eismo įvykį, todėl jos veiksmuose pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra kaltės, tiesioginės tyčios. Nurodo, kad ji ūkininkauja, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas itin neigiamai atsilieps jos veiklai, nes gyvenamoji ir ūkio vieta nėra toje pačioje vietoje. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti ir į nukentėjusiosios elgesį kelyje, nes ji taip pat pažeidė KET, vairuodama dviratį neblaivi (2,06 prom.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

D. B. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą tik dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nurodo, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo įsitikinusi, jog nukentėjusi J. A. nesusižalojo, o yra tik neblaivi, ir nenorėdama konfliktuoti su J. A. broliu A. P.. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (ATPK 302¹¹ straipsnis).

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pastebėtina, kad atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010; Nr. N575-2179/2009).

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad D. B. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai.

Bylos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (4–5 b. l.), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (8 b. l.), policijos pareigūno M. M. tarnybinis pranešimas (9 b. l.), nubausto asmens paaiškinimas (11 b. l.), nukentėjusiojo apklausos protokolas (10 b. l.), fotonuotraukos, patvirtinančios transporto priemonių sugadinimo faktą (14-15 b. l.), D. B. parodymai teisme patvirtina apeliantės kaltę pasišalinus iš eismo įvykio, su kuriuo ji yra susijusi, vietos.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, yra tos nuomonės, kad padarytas pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga ir nėra pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Pati apeliantė neneigia, kad padariusi eismo įvykį, kurio metu nuo dviračio nukrito nukentėjusi J. A., ji nuvažiavo. D. B. paaiškinime (8 b. l.) nurodė, kad prasilenkiant su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu, ji garsiniu automobilio signalu perspėjo dviratininkus, važiuojančius dešine kelio puse, kad pirma važiuojanti moteris važiavo toliau nuo kelkraščio rankomis atsistūmė nuo jos automobilio galo ir parvirto ant kelkraščio, todėl ji sustojo, nuėjusi pasiteiravo dviratininkės J. A., ar viskas gerai, pamatė, kad J. A. neblaivi, o sustojęs kartu su J. A. važiavęs jos brolis A. P. pradėjo ją stumdyti, kaltinti partrenkus žmogų, todėl, pamačiusi, jog J. A. nieko „baisaus“ neatsitiko ir nenorėdama konfliktuoti su A. P., parvažiavo namo. Paaiškinime D. B. taip pat nurodė, kad po pusvalandžio nuvažiavo pas J. A. į namus, sužinojo, jog J. A. išvežta į ligoninę, todėl pati nuvyko į policijos komisariatą paaiškinti įvykio aplinkybių. D. B. nurodyta aplinkybę, jog pati atvyko į policiją, patvirtina ir Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato M. M. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys. Taigi, byloje esantys duomenys (nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas) patvirtina apeliantės parodymus, jog ji eismo įvykio dieną pati atvyko į policijos komisariatą ir pripažino eismo įvykio aplinkybes. Nors teisme nebuvo apklausta nukentėjusi J. A. ir įvykio vietoje buvęs liudytojas A. P., tačiau byloje esančių duomenų užtenka sprendžiant klausimą dėl apeliantės tyčios pasišalinant iš eismo įvykio, su kuriuo ji yra tiesiogiai susijusi, vietos. Tai, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, nepašalina apeliantės kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nes D. B. privalėjo pranešti policijai apie eismo įvykį. Taigi, D. B. sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos ir tokiu būdu pažeidė KET 234 punkto reikalavimą. Kaip jau minėta, atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kadangi D. B., suvokusi, jog kliudė dviratininkę, pažeisdama KET reikalavimus (neiškvietė policijos), veikė tiesiogine tyčia, todėl pagrįsta teismo išvada, kad jos veikoje yra tyčia. Taigi, apeliantė pagrįstai pripažinta padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Skundžiamu nutarimu D. B. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone D. B. paskirta nuobauda yra per griežta. D. B. pripažino esmines teisės pažeidimo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, ir tai yra apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat iš bylos matyti, kad D. B. anksčiau nebausta. Tai, kad apeliantė tą pačią eismo įvykio dieną pati atvyko į policiją ir davė paaiškinimus dėl eismo įvykio, domėjosi nukentėjusios sveikata po eismo įvykio – buvo nuvykusi pas nukentėjusią į namus, rodo D. B. veikos mažesnį pavojingumą, todėl daroma išvada, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nors ir minimaliam 3 metų terminui yra per griežta nuobauda, nes neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjos asmenybės bei prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Todėl D. B. taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas 1 metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. nutarimą pakeisti:

Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir D. B. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, sutrumpinti iki 1 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, D. B. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metų laikotarpiui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Virginija Žindulienė