- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- A-575-956-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02107-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Forsitia“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Vilniaus
- Advokatai
- Rūta Merkevičiūtė
- Kategorijos
- 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjo UAB „Forsitia“ atstovei advokato padėjėjai Rūtai Merkevičiūtei, atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui Jonui Čebeliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Forsitia“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Forsitia“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI, atsakovas) 2009 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo sustabdytas UAB „Forsitia“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) teminis mokestinis patikrinimas, pradėtas pagal 2009 m. kovo 19 d. pavedimą tikrinti Nr. 83-83 (b. l. 62-63).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus AVMI Sprendimą ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto 2009 m. vasario 17 d. prašymo bei grąžinti 157 763 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoką už 2008 m. rugsėjo – spalio mėnesius (b. l. 4-7).
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2009 m. vasario 17 d. Vilniaus AVMI pateikė prašymą grąžinti per 2008 m. rugsėjo – spalio mėnesius susidariusią 157 763 Lt PVM permoką. 2009 m. kovo 19 d. mokesčių administratorius Bendrovei pranešė apie pradėtą teminį mokestinį patikrinimą. Remdamasi mokesčių administratoriaus nurodymais, Bendrovė pateikė Vilniaus AVMI reikalaujamus dokumentus. Vilniaus AVMI 2009 m. birželio 18 d. sprendimu mokestinis patikrinimas sustabdytas, sustabdymo priežastimi nurodyta aplinkybė, kad yra negautas atsakymas į paklausimą.
Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius be pagrindo nepriima sprendimo grąžinti pareiškėjui mokesčio permoką. Bendrovė pateikė visus mokestiniam patikrinimui atlikti būtinus dokumentus, todėl priežasties stabdyti patikrinimą nebuvo. Sprendime sustabdyti mokestinį patikrinimą nėra nurodytas sustabdymo terminas, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę ne tik susigrąžinti mokesčio permoką, bet ir žinoti, kada galima pagrįstai tikėtis jos sugrąžinimo.
Pareiškėjas taip pat rėmėsi Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėmis, patvirtintomis 2004 m. gegužės 5 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-87 (toliau – ir Taisyklės). Šių taisyklių pagrindu ir buvo sustabdytas mokestinis patikrinimas (36 punkto pagrindu – kai mokestiniam patikrinimui užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių ištaigų ir institucijų). Taisyklėse nustatyta, jog jei iš užsienio valstybių įstaigų ir institucijų atsakymo negaunama per 6 mėnesius, sustabdytasis mokestinis patikrinimas turi būti tęsiamas, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis protingumo kriterijumi, tęsti mokestinį patikrinimą yra netikslinga. Pareiškėjo nuomone, minėtos Taisyklių normos analogiją reikėtų taikyti ir užklausimams, paduotiems Lietuvos institucijoms, kurios atsakymą į užklausimą turėtų pateikti greičiau nei per Taisyklėse nustatytą 6 mėnesių laikotarpį, taikomą užsienio institucijoms. Mokesčių administratoriui netinkamai vykdant savo pareigas, vilkinant pareiškėjui priklausančios mokesčio permokos grąžinimą, pažeidžiama jo teisė per kuo trumpesnį laikotarpį atgauti mokesčio permoką. Permoka negrąžinama jau 10 mėnesių, neteisėtais atsakovo veiksmais yra trikdoma pareiškėjo veikla, jis patiria didelius nuostolius. PVM mokesčio permokos suma yra didelė (157 763 Lt). Bendrovė, negalėdama naudotis jai priklausančiomis lėšomis, negali vykdyti savo veiklos, šiuo metu jos veikla yra sustojusi, dėl šios priežasties nukenčia ne tik Bendrovė, bet ir jos kreditoriai. Dėl susidariusių skolų yra prasidėję teisminiai ginčai. Bendrovės sąskaitos areštuotos. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pirmą kartą prašymas grąžinti susidariusią mokesčio permoką pateiktas 2008 m. gruodžio 29 d., tuomet mokesčių administratorius atsisakė ją grąžinti. 2008 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas mokestinis tyrimas, per kurį pažeidimų nenustatyta. Mokestiniu tyrimu taip pat buvo tikrinamas laikotarpis, už kurį ir prašoma grąžinti mokesčio permoką (2008 m. rugsėjo – spalio mėnesiai). 2009 m. spalio 6 d. Bendrovė išregistruota iš PVM mokesčio mokėtojo sąrašo, todėl mokesčio permoką Vilniaus AVMI privalo grąžinti pagal PVM įstatymo 91 straipsnio 5 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į skundą su juo nesutiko (b. l. 42-43).
Paaiškino, kad pagal pareiškėjo 2008 m. gruodžio 29 d. pateiktą prašymą iš susidariusios PVM permokos (skirtumo) grąžinti 157 763 Lt PVM ir 4 424 Lt įskaityti kitų mokesčių nepriemokoms padengti atliktas mokestinis tyrimas už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d., 2009 m. sausio 23 d. surašytas pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr.(21.26)-89-121. Mokestinio tyrimo metu padaryta išvada, kad pareiškėjui grąžinti prašomą PVM sumą nėra pagrindo, nes susidariusi PVM permoka (skirtumas) neatitinka PVM įstatymo 91 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Mokestinio tyrimo metu buvo atliktas pareiškėjo veiklos operatyvus patikrinimas siekiant nustatyti įsipareigojimų vykdymą biudžetams ir fondams. Jo metu nustatyta, kad Bendrovė įsteigta vieninteliam statybos objektui, siekiant mokestinės naudos, PVM iš biudžeto grąžinimui. Sandoris sudarytas su ūkininku E. M. Administracinė teisena atsakingų asmenų atžvilgiu nebuvo taikoma, nes surinktoje medžiagoje galimai buvo Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) (182, 222 straipsniai) numatytos nusikalstamos veiklos požymiai. Vilniaus AVMI visą patikrinimo metu surinktą medžiagą įvertinimui 2009 m. sausio 12 d. raštu Nr.(12.2)-46-987 perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT). FNTT Neteisėto paramos panaudojimo tyrimo skyrius 2009 m. vasario 17 d. raštu Nr. 25/11-5-1038 informavo, kad dėl Bendrovės ir ūkininko E. M. veiklos 2009 m. sausio 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-11001-09 dėl dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule ir apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 222 str. 1 d.).
Šalies argumentai
2009 m. vasario 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą grąžinti 157 763 Lt PVM skirtumą. Pagal šį prašymą 2009 m. kovo 19 d. pradėtas PVM mokestinis patikrinimas. 2009 m. birželio 17 d. raštu Nr.(11.21)-46-19666 buvo kreiptasi į FNTT Neteisėto paramos panaudojimo tyrimo skyrių su prašymu informuoti apie priimtus procesinius sprendimus pagal ikiteisminio tyrimo bylą Nr.06-1-110001-09, kurio metu tiriama Bendrovės veikla bei pateikti tyrimo medžiagą, galinčią turėti įtakos mokesčių apskaičiavimams. Pavedimas tikrinti sustabdytas 2009 m. birželio 18 d. Sprendimu, nes negautas atsakymas į paklausimą. Atsakovo teigimu, gavus atsakymą, pavedimas tikrinti bus pratęstas.
Atsakovas laikėsi nuomonės, jog nepaisant to, kad Bendrovė 2009 m. spalio 6 d. išregistruota iš PVM mokesčio mokėtojo registro, mokesčių administratorius turi teisę pabaigti pradėtą PVM patikrinimą ir tik, esant pagrindui, grąžinti PVM permoką (skirtumą). Asmens išregistravimas iš PVM mokesčio mokėtojo registro nestabdo ir nenaikina pavedimo tikrinti.
Be to, atsakovas, remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 3 dalimi, akcentavo, kad pareiškėjo 2009 m. gruodžio 7 d. skundas dėl 2009 m. birželio 18 d. pavedimo tikrinti sustabdymo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą.
Paaiškino, kad Bendrovė apie 2009 m. birželio 18 d. sustabdytą patikrinimą buvo informuota ta pačią dieną telefonu ir siunčiant raštus visais žinomais jos adresais (2009 m. birželio 29 d. raštą Nr.(11.22)-46-20766, siunčiant adresu: (duomenys neskelbtini) (šis laiškas grįžo neįteiktas); 2009 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr.(11.22)-46-27364 – adresu: (duomenys neskelbtini) (šis laiškas grįžo su žyma „nežinomas“); 2009 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr.(11.22)-46-27364 – (duomenys neskelbtini) (laiškas įteiktas 2009 m. rugsėjo 14 d.); 2009 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr.(11.22)-46-27364– (duomenys neskelbtini) (laiškas įteiktas 2009 m. rugsėjo 15 d). Bendrovės įgaliota atstovė atvyko į Vilniaus AVMI ir su pavedimo tikrinti sustabdymu pasirašytinai susipažino 2009 m. lapkričio 19 d. Atsakovo nuomone, Bendrovė su pavedimo tikrinti sustabdymu supažindinta tinkamai, nes atlikti visi MAĮ 164 straipsnyje numatyti veiksmai. Atsakovas pabrėžė, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 str. 3 d.), pareiškėjas turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, tačiau jis neveikė rūpestingai, kas lėmė termino praleidimą. Tokie pareiškėjo veiksmai yra ne objektyvios, nuo jo valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 88–91).
Pirmosios instancijos teismas pirmiausia įvertino byloje esančius duomenis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–952/2008, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–1055/2007) ir padarė išvadą, kad FNTT tyrimas dėl dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule ir apgaulingos apskaitos tvarkymo iki šiol nebaigtas, todėl prašoma informacija ir medžiaga nepateikta. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga ir priimti procesiniai sprendimai gali turėti įtakos atsakovo atliekamam pareiškėjo mokestiniam patikrinimui, todėl, negavęs iš FNTT prašomos informacijos ir medžiagos, atsakovas neturi galimybės tęsti mokestinį patikrinimą. Sprendime sustabdyti mokestinį patikrinimą nurodyta sustabdymo priežastis, šis sprendimas pasirašytas įgalioto pareigūno ir patvirtintas antspaudu, nurodyta akto apskundimo tvarka. Taigi skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nurodytus individualiam administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Nesant priimto mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio patikrinimo rezultatų, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) (MAĮ 87 str. 7 d. 2 p.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą, Vilniaus AVMI 2009 m. birželio 18 d. Sprendimą ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto 2009 m. vasario 17 d. prašymo bei grąžinti 157 763 Lt PVM permoką už 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesius.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai pagrįstas, o atliktas neįsigilinus į bylos medžiagą. Paaiškina, jog Bendrovei, jos darbuotojams, jokiems kitiems asmenims nėra pareikšti įtarimai ar kaltinimai. FNTT klaidina atsakovą, kadangi pareiškėjo veikla nėra tiriama. FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo metu procesiniai veiksmai neatliekami, patikrinimai ar ekspertizės dėl PVM mokėjimo ar nemokėjimo neskiriamos. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokios medžiagos, galinčios turėti įtakos mokesčių apskaičiavimui, todėl tokia medžiaga ir nebuvo pateikta. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus AVMI, negavusi jokios informacijos dėl pareiškėjo ar jo darbuotojų atliktų/atliekamų veiksmų, turėjo pareiškėjui grąžinti PVM permoką. Tokiu būdu yra neteisėtai naudojamasi 157 763 Lt PVM permoka, daroma didelė žala pareiškėjui. Kadangi ši permoka negrąžinama, pareiškėjas neturi galimybės tartis su kreditoriais, jam keliama bankroto byla.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 113–117).
Atsakovas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjo pateikto 2009 m. vasario 17 d. prašymo bei grąžinti 157 763 Lt PVM permoką.
Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 134 straipsnio nuostatomis, detalią mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką pavesta nustatyti centriniam mokesčių administratoriui, suderinus su finansų ministru. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 36 punkte (2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) nustatyta, kad „mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, <...>. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas (pvz., gavus atsakymus iš atitinkamų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų), mokestinis patikrinimas turi būti nedelsiant atnaujintas ir užbaigtas“. Pagal Taisyklių 37 punktą (2004 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. VA-87 redakcija), „tais atvejais, kai mokestinis patikrinimas yra pratęsiamas ir/arba sustabdomas, pavedime tikrinti turi būti nurodomos mokestinio patikrinimo pratęsimo (sustabdymo) priežastys bei terminas ir apie tai pasirašytinai informuojamas mokėtojas. Mokėtojui pageidaujant, turi būti paliekama papildyto pavedimo tikrinti kopija.“
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia Taisyklių 36 ir 37 punktuose įtvirtintas teisines nuostatas, mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas ne tuomet, kai mokesčių administratoriui reikalinga informacija iš atitinkamų institucijų, bet tik tada, kai neturėdamas tos konkrečios informacijos mokesčių administratorius neturi galimybės faktiškai toliau to mokestinio patikrinimo tęsti (atlikinėti). Kitaip tariant, mokesčių administratoriui suteikiama teisė sustabdyti mokestinį patikrinimą Taisyklių 36 punkte numatytu pagrindu tik tuo atveju, kai nėra jokių objektyvių galimybių tęsti bet kokius mokestinio patikrinimo veiksmus, kol iš kitų institucijų nebus gauta patikrinimui atlikti reikalinga informacija. Tikrinant mokestinio patikrinimo sustabdymo pagrįstumą, būtina analizuoti tas sustabdymo priežastis, kurios ir sąlygojo tokį mokesčių administratoriaus procesinį veiksmą. Visos šios priežastys turi būti įvardintos teisės akte dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo. Neįvardijus pastarųjų priežasčių arba apsiribojus tik abstraktaus pobūdžio formuluotėmis, teigtina, jog mokestinio patikrinimo proceso sustabdymas yra akivaizdžiai nepagrįstas bei nepaisoma taisyklių, reglamentuojančių mokestinio patikrinimo sustabdymą, mokesčių administratorius nevykdo prievolės tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, paneigiama pareiga, atliekant mokesčių administratoriui priskirtas funkcijas, stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525–952/08, 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–1324/08, 2008 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1323/08, 2009 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–806/09). Sprendimui sustabdyti mokestinį patikrinimą keliami bendrieji individualaus administracinio akto reikalavimai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5–1055/07, 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525–952/08).
Vilniaus AVMI 2009 m. birželio 18 d. Sprendime (b. l. 62-63) nurodyta mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastis – negautas atsakymas į paklausimą, sustabdymo terminas – iki bus gautas atsakymas. Nurodytą priežastį patvirtina 2009 m. birželio 17 d. atsakovo raštas Nr. (11.21)-46-19666 Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-11001-09, kuriame pažymima, kad atsakovo turimais duomenimis FNTT Neteisėto paramos panaudojimo tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-11001-09, kurio metu tiriama pareiškėjo veikla, taip pat prašoma, atlikus ikiteisminį tyrimą, informuoti apie priimtus procesinius sprendimus bei pateikti tyrimo metu surinktą medžiagą, galinčią turėti įtakos mokesčių apskaičiavimui (b. l. 66). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pagal atsakovo pateiktą informaciją dėl pareiškėjo ir ūkininko E. M. veiklos, FNTT Neteisėtos paramos panaudojimo tyrimo skyriuje atliekamas 2009 m. sausio 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-11001-09 dėl dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule ir apgaulingos apskaitos tvarkymo, tai yra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (b. l. 59). Tai patvirtina ir pareiškėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktas 2011 m. gegužės 3 d. FNTT raštas.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad mokestinio patikrinimo sustabdymas dėl informacijos iš FNTT gavimo yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir negali būti vertinamas kaip abstraktus.
Be to, nors ir ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-11001-09 pareiškėjui nėra įteiktas pranešimas apie įtarimą, tačiau šis ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vyksta būtent pagal atsakovo pateiktą informaciją dėl pareiškėjo veiklos (b. l. 57-58, 59), esant įtarimų, kad gali būti padaryti nusikaltimai, numatyti BK 182, 222 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimas negali būti laikomas netikslingu tolimesniam mokestiniam tyrimui ir yra neatsiejamas nuo teisingo ir visapusiškai išsamaus mokestinio patikrinimo užbaigimo. Todėl aplinkybės, kurios nustatinėjamos šiame vykstančiame ikiteisminiame tyrime, gali būti laikomos Taisyklių 36 punkte nurodyta informacija, kuri yra tiesiogiai susijusi su mokestiniam patikrinimui svarbiais klausimais, reikšmingais siekiant visapusiškai ir teisingai išspręsti pareiškėjo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo klausimus. Remiantis tuo, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (MAĮ 120 str. 3 d., Taisyklių 36 p.), akte nurodyta jo apskundimo tvarka, aktas pasirašytas jį priėmusio pareigūno ir patvirtintas antspaudu, konstatuotina, jog atsakovo sprendimas dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo nėra apibrėžtas konkretus sustabdymo terminas.
Teisėjų kolegija sutinka, kad vadovaujantis Taisyklių 37 punktu, sprendime dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo privalo būti nurodytas šio sustabdymo terminas, tačiau pažymi, jog procesiniai terminai gali būti apibrėžiami ne tik tiksliai kalendorine data, bet ir nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpą (ABTĮ 66 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad ginčijamame mokesčių administratoriaus sprendime nurodytas mokestinio patikrinimo sustabdymo terminas apibrėžtas įvykiu – „kol bus gautas atsakymas“ – teisėjų kolegija vertina, jog tokia termino apibrėžtis yra tinkama. Pareiškėjo nurodyti teiginiai šiuo aspektu vertintini kaip nepagrįsti.
Vis dėlto akcentuotina, jog mokesčių administratorius turi ne tik pareigą pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus (MAĮ 32 str. 1 d. 4 p.), bet ir pareigą tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių (MAĮ 32 str. 1 d. 2, 3 p.). Viena iš MAĮ 36 straipsnyje numatytų mokesčių mokėtojų teisių yra teisė reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų. Vadovaujantis MAĮ 119 straipsnio 6 dalies nuostata, mokesčių administratorius privalo mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį.
Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A575–1633/2010 (publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 183-193), pažymėjo, kad teisinėje valstybėje negali susiklostyti tokia padėtis, kai mokestinis patikrinimas trunka neribotą laiką be pateisinamų priežasčių mokesčių administratoriui nevykdant tiesiogiai mokesčių įstatymuose jam numatytų funkcijų. Mokesčių administratoriui, nesiimant jo diskrecijoje esančių veiksmų, yra neproporcingai pažeidžiami mokesčio mokėtojo teisėti lūkesčiai, jog mokestinis patikrinimas bus atliktas per objektyviai įmanomą trumpiausią laiką. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinis saugumas – tai vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimus).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas mokesčių surinkimą yra pripažinęs viešuoju interesu (žr. pvz., 2006 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A415–1088/06, 2007 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6–206/07). Viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).
Be kita ko, Taisyklių 36 punkte išskiriami konkretūs atvejai, kai mokestinio patikrinimo sustabdymo trukmė yra ribojama, pvz., jei iš užsienio valstybių įstaigų ir institucijų atsakymo negaunama per 6 mėnesius, sustabdytasis mokestinis patikrinimas turi būti tęsiamas; jei mokesčių administratoriaus pareigūnas serga ilgiau kaip 15 darbo dienų, mokestiniam patikrinimui užbaigti turi būti skiriamas kitas mokesčių administratoriaus pareigūnas. Atvejis, kai iš Lietuvos įstaigų ir institucijų yra negaunamas atsakymas, Taisyklėse expressis verbis nėra įtvirtintas, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai, mokestinio patikrinimo sustabdymo laikotarpis taip pat negali trukti neribotą laiką. Priešingas aiškinimas paneigtų apmokestinimo aiškumo, teisingumo ir protingumo principus (MAĮ 8 str.), būtų neproporcingas mokestinio patikrinimo sustabdymu siekiamiems būtiniems ir pagrįstiems tikslams (VAĮ 3 str. 1 d. 3 p.) bei neužtikrintų teisingos valstybės ir mokesčių mokėtojo interesų pusiausvyros.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškėjo, jog pareiškėjas yra bankrutuojanti įmonė. Pareiškėjas turi padengti darbuotojų ir kitų kreditorių reikalavimus, tačiau yra nemokus. Neužbaigiant 2009 m. kovo 19 d. patikrinimo aktu Nr. 83-83 pradėto pareiškėjo mokestinio patikrinimo, jau daugiau nei dvejus metus negali būti išspręstas klausimas dėl 157 763 Lt PVM permokos grąžinimo pagal pareiškėjo 2009 m. vasario 17 d. prašymą (b. l. 8). Pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus įgaliotas atstovas teismo posėdyje negalėjo atsakyti, kiek laiko truks tyrimas. Jo teigimu, gavus atsakymą iš FNTT, tai galėtų užtrukti apie porą mėnesių. Įrodymų, kad mokesčių administratorius laikotarpiu nuo pirmojo 2009 m. birželio 17 d. paklausimo (b. l. 66) iki dabar, tai yra beveik dvejus metus, būtų atlikęs kitus aktyvius veiksmus, pavyzdžiui, dar kartą būtų kreipęsis į FNTT dėl medžiagos, aktualios pareiškėjo mokestiniam patikrinimui, pateikimo ar dėl informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą gavimo, byloje nėra. Toks pasyvus mokesčių administratoriaus elgesys nėra suderinamas su MAĮ įstatymu jam pavestomis pareigomis (MAĮ 32 str.) ir suteiktomis teisėmis (MAĮ 25, 26, 30, 33), įtvirtintais apmokestinimo principais (MAĮ 8, 9 str.).
Toks aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią mokestinio patikrinimo sustabdymas, paprašius informacijos iš kitos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, tačiau negavus atsakymo ir nesiėmus jokių kitų veiksmų reikalingai informacijai gauti neribotą laiką, negali būti laikomas pagrįstu (žr. pvz., 2008 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756 – 930/2008, 2008 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525–1344/08).
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog neribotą laikotarpį trunkantis mokestinio patikrinimo sustabdymas, siekiant visapusiškos mokesčių mokėtojo veiklos analizės, negali būti pagrindas paneigti mokesčių mokėtojo inter alia jo kreditorių interesų dėl mokesčio permokos grąžinimo klausimo išsprendimo bei mokesčio mokėtojo intereso ir MAĮ 119 straipsnio dalimi jam garantuojamos teisės, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomai trumpiausią laiką. Siekdama išlaikyti interesų pusiausvyrą ir atsižvelgdama į jau du metus trunkantį mokestinio patikrinimo sustabdymą, pasyvų mokesčių administratoriaus elgesį, remdamasi protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas mokesčių administratoriaus sprendimas keistinas, nurodant, jog pareiškėjo mokestinis patikrinimas, pradėtas 2009 m. kovo 19 d. pavedimu tikrinti Nr. 83-83, stabdomas nuo 2009 m. birželio 19 d. iki bus gautas atsakymas į 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. (11.21)-46-19666 Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-11001-09, bet ne ilgiau kaip iki 2012 m. sausio 1 d. Laikotarpis iki 2012 m. sausio 1 d. vertintinas kaip pakankamas mokesčių administratoriaus aktyviems veiksmams, kurie leistų išsiaiškinti ir gauti FNTT turimą ikiteisminio tyrimo medžiagą, aktualią mokesčių administratoriaus vykdomam pareiškėjo mokestiniam patikrinimui. Teisėjų kolegijos nuomone, toks mokestinio patikrinimo sustabdymo laikotarpio apribojimas užtikrins mokesčių mokėtojo inter alia jo kreditorių ir valstybės interesų pusiausvyrą bei mokestinio patikrinimo atlikimą per objektyviai įmanomai trumpiausią laiką.
Dėl mokesčio permokos grąžinimo
Pareiškėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl jo pateikto 2009 m. vasario 17 d. prašymo ir grąžinti 157 763 Lt PVM permoką už 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesius.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad mokesčio permokos grąžinimą reglamentuoja MAĮ 87 straipsnis. Minėto straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pagal MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punktą, tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.
Iš to seka, kad nesant priimto mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio patikrinimo rezultatų, atsakovas negali būti įpareigojamas priimti sprendimą dėl mokesčio permokos grąžinimo, numatyto MAĮ 87 straipsnyje ir PVMĮ 91 straipsnyje.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Forsitia“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo UAB „Forsitia“ skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 18 d. sprendimą sustabdyti mokestinį patikrinimą, pradėtą 2009 m. kovo 19 d. pavedimu tikrinti Nr. 83-83, pakeisti, nurodant: „Mokestinį patikrinimą sustabdyti nuo 2009 m. birželio 19 d. iki bus gautas atsakymas į 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. (11.21)-46-19666 Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-11001-09, tačiau ne ilgiau kaip iki 2012 m. sausio 1 d.“
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.