Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. P. ir A. R., trečiajam asmeniui A. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės atstovės, atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymima, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Ieškovas, nustatęs, kad teigiamų pokyčių nevyksta, kreipėsi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui priteisimo. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė dėl alkoholio vartojimo negali užtikrinti savo nepilnamečiui sūnui saugios aplinkos bei šios problemos nesprendžia, nededa pakankamai pastangų pakeisti gyvenimo būdo, kad galėtų susigrąžinti sūnų į šeimą. Atsakovei ilgą laiką teiktos socialinės paslaugos rezultatų nedavė, pagrindo tikėtis, kad ateityje situacija pasikeistų, nėra.

Gimimo liudijimu nustatyta, kad nepilnametis G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovų S. P. ir A. R. vaikas. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad prašymu atsakovas kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl situacijos patikrinimo atsakovės S. P. šeimoje – nurodė, kad ji neprižiūri sūnaus. Reaguojant į šį prašymą pas atsakovę apsilankę pareigūnai jai nustatė 1,86 promilės girtumo laipsnį, paaiškinime atsakovė nurodė, jog nors ji buvo vartojusi alkoholio, G. R. tuo metu prižiūrėjo brolio žmona. Iš 2016 m. rugpjūčio 23 d. šeimos aplankymo akto matyti, kad atsakovės brolienė S. L. atvykusiems tarnybos darbuotojams įsipareigojo prižiūrėti nepilnametį, kol atsakovė išsiblaivys, šeima šiuo aktu įrašyta į skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotame pranešime nurodyta, kad 2017 m. spalio 17 d. prieš atsakovę sugyventinis panaudojo fizinį smurtą, šeimoje yra nepilnametis vaikas. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veikos skyriaus pateikta informacija patikslinta, jog smurto artimoje aplinkoje metu patalpoje buvo mažametis vaikas G. R., kuris nenukentėjo. Dėl šio įvykio pateiktame paaiškinime atsakovė nurodė, jog su sugyventiniu vartojo alkoholį ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu prieš ją sugyventinis panaudojo smurtą. Vaikas to nematė, nes miegojo. Vėliau su sugyventiniu ji susitaikė. Kadangi įvykio metu ji buvo neblaivi, vaikas perduotas jos senelei. Iš 2017 m. spalio 23 d. šeimos aplankymo akto bei Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą matyti, kad dėl šio įvykio buvo nutarta įrašyti atsakovę į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl netinkamos nepilnamečio vaiko priežiūros ir alkoholio vartojimo šeimoje.

Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. gautas pranešimas apie atsakovės gyvenamojoje vietoje išdaužtus langus, pranešėjai nurodė, jog bute pastoviai girtaujama, vyksta muštynės. Dėl šio įvykio S. P. ieškovui pateikė rašytinį paaiškinimą, kad jos draugas grįžo iš kaimo neblaivus, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis sudaužė balkono langą. Tai matė jos sūnus G. R.. Kai draugas būna neblaivus, tarp jų vaiko akivaizdoje kyla konfliktai. 2018 m. rugpjūčio 8 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa nepilnamečiui G. R. nustatytas pirmas grėsmės lygis.

Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotame pranešime nurodyta, kad 2019 m. sausio 30 d. nepilnametis pranešėjos sūnus matė kaip S. P. peiliu pjaustosi kaklą. Atvykę policijos pareigūnai rado neblaivią atsakovę (nustatytas 3,13 promilės girtumo laipsnis), kuri pripažino, kad susipykusi su draugu save žalojo. Moterį apžiūrėję medikai nutarė ją vežti į priėmimo skyrių. Namuose kartu buvo nepilnametis G. R., kuris perduotas vaiko teisių apsaugos darbuotojams. Iš 2019 m. sausio 30 d. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto D. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal iš policijos gautą pranešimą Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nuvyko į įvykio vietą, bendravo su atsakove, kuri nurodė, jog tą dieną geria viena nuo 14 valandos, nes susipyko su sugyventiniu. Ji dėl to nematė nieko blogo, demonstravo sužalotas rankas. Nepilnametis G. R. buvo kiek išsigandęs, paskui įsidrąsino. Atvykusi A. K. sutiko prižiūrėti nepilnametį nurodė, kad jos duktė dažnai žalojasi, kelias dienas girtauja ir tuo metu neprižiūri sūnaus, visur jį su savimi vežiojasi, dėl ko berniukas dažnai suserga. Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktu G. R. 2019 m. sausio 30 d. buvo paimtas iš motinos S. P. ir laikinai patalpintas pas močiutę A. K.. 2019 m. vasario 1 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa G. R. nustatytas antras grėsmės lygis. Dėl šio įvykio pateiktame rašytiniame paaiškinime atsakovė nurodė, kad susipykusi su draugu viena išgėrė butelį degtinės bei susižalojo save norėdama pagąsdinti draugą. Bute tuo metu buvo nepilnametis jos sūnus, kurį tokie jos veiksmai traumavo. 2019 m. vasario 8 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi leista paimti nepilnametį G. R. iš jo motinos dėl jam nustatyto antro grėsmės lygio. 2019 m. kovo 7 d. Alytaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu nepilnamečiui nustatyta laikinoji globa bei paskirta laikinoji vaiko globėja A. K..

2019 m. gegužės 23 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2019 m. kovo 7 d. Alytaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymas dėl laikinosios globos G. R. nustatymo pripažintas netekusiu galios, G. R. grąžintas į šeimą.

2019 m. birželio 5 d. Alytaus apskrities vaiko teisių skyriuje gautas pranešimas, kad S. P. gali būti neblaivi, nesirūpina savo mažamečiu sūnumi. 2019 m. birželio 5 d. paaiškinime A. K. nurodė, kad jos duktė S. P. vėl vartoja alkoholį, nesirūpina savo sūnumi G. R.. Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktu G. R. buvo paimtas iš motinos S. P. ir perduotas A. K.. 2019 m. birželio 7 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa G. R. nustatytas antras grėsmės lygis. Tuo pagrindu 2019 m. birželio 11 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismas leido paimti nepilnametį iš jo motinos S. P.. 2019 m. birželio 14 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu G. R. nustatyta laikinoji globa bei A. K. vėl paskirta jo laikinąja globėja.

Iš 2020 m. liepos 20 d. Policijos registruojamų įvykių registro informacijos matyti, kad tą dieną S. P. nustatytas 2,11 promilės girtumo laipsnis.

Duomenimis 2018 m. rugpjūčio 21 d. pagalbos šeimai plane nustatyta, kad atsakovei ilgą laiką teikiamos socialinės paslaugos sprendžiant problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, savęs žalojimu bei dėl to sudaroma nesaugia aplinka sūnui. S. P. įvykdė dalį įpareigojimų bei rekomendacijų, gydėsi nuo nepriklausomybių, tačiau rekomenduota ir toliau tęsto socialinio darbuotojo darbą šeimoje, ugdyti socialinius įgūdžius.

2020 m. gruodžio 14 d. pagalbos šeimai plane esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovės sūnaus auklėjimu, sveikatos priežiūra ilgą laiką rūpinasi močiutė A. K.. S. P. dėjo nepakankamai pastangų keisti savo gyvenimo būdą, nors įvykdė kai kuriuos paskirtus įpareigojimus, atsisakė antrą kartą gydytis priklausomybę pagal Minesotos programą, ir toliau vartoja alkoholį, todėl negali užtikrinti saugios aplinkos savo nepilnamečiui vaikui. Dėl alkoholio vartojimo S. P. neturi stabilių pajamų, nors ieškosi darbo, tačiau susiradusi darbo vietą greitai ją praranda, materialiai neprisideda prie savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartus duomenis, sprendžia, kad atsakovės S. P. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu. Atsakovė ilgą laiką neteikia išlaikymo savo sūnui, nededa pastangų keisti savo gyvenimo būdo bei sudaryti tinkamas sąlygas berniukui augti šeimoje.

Nustačius, kad atsakovės elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovės veiksmų (neveikimo), sprendžiama, koks iš CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikomas, t. y. atsakovų tėvų valdžia vaikams apribojama laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl labiausiai tėvų valdžią ribojanti priemonė – neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, turėtų būti taikomas tik nustačius išimtines vaiko nepriežiūros ir nesirūpinimo aplinkybes, taip pat kai nebėra pagrindo spręsti, jog situacija gali ateityje pasikeisti. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas reiškia, jog vaikas gali būti be tėvų sutikimo įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovė S. P. nededa pakankamai pastangų išspręsti problemas, susijusias su priklausomybe alkoholiui, nors jai ilgą laiką teikiamos socialinės paslaugos, ji sąmoningai nevykdo paskirtų įpareigojimų, atsisakė gydymo. Atsakovė sugeba gyvenimo būdą pakeisti tik trumpiems periodams - grąžinus nepilnametį G. R. į jos šeimą, jis jau po dviejų savaičių buvo vėl paimtas dėl atsakovės neblaivumo bei savęs žalojimo. Teismas pažymi, kad tėvų elgesys turi keistis ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimasis vaikų sveikata, auklėjimu, bendravimas su pedagogais, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimas ir t.t. Todėl norėdami visapusiškų ir stabilių pokyčių, atsakovė turėtų susirasti nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, gauti nuolatines pajamas, reguliariai lankyti sūnų, domėtis jo sveikata, ugdymusi, auklėjimu, nuolatos ir nuosekliai bendrauti su pedagogais, bendradarbiauti su Skyriaus specialistais ir pedagogais, vykdyti įsipareigojimus bei sukurti šeimos būste saugią aplinką savo sūnui bei tinkamą emocinę atmosferą. Esant visumai nustatytų aplinkybių, konstatuotina, jog atsakovė įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdo, negyvena kartu su savo vaiku, nesirūpina jo priežiūra, sveikata, auklėjimu, tinkamų sąlygų jo vystymuisi sudarymu. Remdamasis byloje surinktais ir išanalizuotais duomenimis, teismas daro išvadą, kad atsakovė nesirūpina savo vaiku, tai sudaro įstatyme (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) numatytą pagrindą neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Duomenų, kad toks motinos požiūris į savo vaiką ateityje galėtų pasikeisti byloje nėra. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms, laikytinas jų kaltais veiksmais.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jos teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovei pakeitus elgesį, rūpinantis savo vaikais, domintis jų poreikiais, ugdymu ir sveikata, atsakovė gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovei išaiškinama, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl atskyrimo nuo tėvo

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). CK 3.179 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

Nagrinėjamu atveju 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašytiniame paaiškinime Alytaus apskrities vaiko teisių tarnybai atsakovas A. R. nurodė, jog jis yra G. R. tėvas, su sūnumi pradėjo bendrauti grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Bendravimas vyksta Alytaus globos centre. Jis nori, kad sūnus būtų grąžintas jam, kadangi berniuko motina nesugeba juo tinkamai pasirūpinti. Tačiau kaip matyti iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. sausio 13 d. pateiktos informacijos, A. R. šiuo metu atlieka 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose.

Iš Alytaus miesto šeimos centro rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. rugsėjo Atsakovas A. R. su savo nepilnamečiu sūnumi G. R. buvo susitikęs 10 kartų, taip pat 6 kartus bendravo telefonu. Tačiau penki planuoti susitikimai neįvyko atsakovo iniciatyva dėl įvairių priežasčių. Atsakovo elgesys nepatikimas, jam būdinga atsakomybės stoka, jis neteikia materialinio išlaikymo G. R..

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis tėvas negali dėl objektyvių priežasčių pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi, vadovaujantis CK 3.179 straipsniu, G. R. atskirtinas nuo tėvo A. R..

Dėl globos

CPK 403 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas ieškinio dėl tėvų valdžios ribojimo turinys, įtvirtinta, kad ieškinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis nurodytomis nuostatomis, darytina išvada, kad tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo procesai yra atskirti, t. y. pagal bendrąją taisyklę tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis ir užtikrinti būsimos globos konfidencialumą, kartu ir vaiko interesus.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismui atskirai inicijuojant nuolatinės globos nustatymo procesą, nebus pasiekti CPK 403, 406 straipsnio 2 dalyje, 407 straipsnyje, 4961 straipsniuose įtvirtintų normų tikslai, t. y. nebus apsaugoti būsimo nepilnamečio vaiko, kurių tėvų valdžia jam apribota, globėjo duomenys, nes jie jau yra atskleisti byloje, atsakovams yra žinoma, jog ilgą laiką vaiko laikinoji globėja yra A. K.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), teismas sprendžia, kad pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją tikslinga pareikštus reikalavimus nagrinėti viename teismo procese pagal pateiktą ieškinį.

Ieškovas prašo nepilnamečio G. R. globėja paskirti jo močiutę A. K.. Teismo posėdžio metu bei 2021 m. sausio 7 d. pateiktu rašytiniu prašymu trečiasis asmuo A. K. išreiškė sutikimą būti vaiko globėja. Kitų asmenų, norinčių būti G. R. globėjais, byloje nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. nepilnametį globoja jau ilgą laiką (jo laikinąją globėja paskirta 2019 m. birželio 14 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu). Iš 2020 m. liepos 31 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti kad butas, kuriame yra globojamas G. R., yra erdvus, tvarkingas, vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikas valgo įvairų, sveiką, daugiausia namuose gamintą maistą, globėja tinkamai panaudoja pinigus, gaunamus vaiko išlaikymui. Berniukas nurodė, jog globėjos šeimoje jaučiasi saugus, globėja jam nuperka viską ko reikia, jis daug laiko praleidžia lauke, lankė būrelius, bendrauja su giminaičiais. 2020 m. gruodžio 14 d. pagalbos šeimai plane Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė A. G. 2020 m. rugsėjo 8 d. išdėstė nuomonę, kad G. R. yra geriausia likti globėjos A. K. globoje.

Teismo vertinimu A. K. atitinka globėjams keliamus reikalavimus: yra sveika, neteista, nebausta administracine tvarka, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą bei nuolatines pajamas, ją su G. R. sieja artimos giminystės ryšiai (ji yra vaiko močiutė). Byloje nenustatyta jokių A. K. neigiamai charakterizuojančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų būti G. R. globėja. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, G. R. globėja skiriama A. K. (CK 3.261 straipsnis). Globos vieta nustatoma globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 3 punktas). A. K. skiriama nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų administratore (CK 3.238 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

Ieškovas nepilnamečio poreikių paskaičiavimo ir jų detalizavimo ieškinio reikalavimams pagrįsti nepateikė, tačiau atsakovė prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, klausimo dėl pagrįstumo nekėlė. Neabejotina, kad vaikams reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiams vaikams augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės S. P. nepilnamečio vaiko G. R. išlaikymui po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Byloje pateiktu 2021 m. sausio 21 d. Sodros duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovė gauna darbo paieškos išmoką. Teismo posėdžio metu atsakovė šią aplinkybę patvirtino, taip pat nurodė, jog ieškosi darbo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovė turėtų jai priklausančio nekilnojamojo ar registruojamo kilnojamojo turto. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovės turtinę padėtį bei jos darbingą amžių, į tai, kad atsakovė turi tik vieną išlaikytinį – G. R., kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtina priteisti iš S. P. priteisti nepilnamečiui G. R. 140 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 2 d. iki jo pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteistas išlaikymui pinigines lėšas tvarko uzufrukto teise paskirti nepilnamečio globėjai (rūpintojams).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-160-652/2016) priteisė iš atsakovo A. R. išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui G. R. po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnus taps pilnametis, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant S. P.. Ieškovas prašė S. P. neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio G. R. atžvilgiu pakeisti uzufruktorių, kadangi būtina nustatyti, kad pinigais disponuos vaikui paskirta globėja. Teismas sprendžia, kad yra tikslinga pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimu nustatytą išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise, paskiriant juo G. R. globėją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 38 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą (140 Eur 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,72 Eur, priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus G. R., gimusio (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu.

Atskirti nepilnametį G. R., gimusį (duomenys neskelbtini), nuo tėvo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečiui G. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) , nuolatinę globą ir jo globėja bei gaunamų lėšų administratore paskirti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio G. R., gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą globėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 2 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio įstatyminiams atstovams – paskirtiems globėjams (rūpintojams).

Nepilnamečio G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo globėją A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d., sprendimu priteisto iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui G. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ir nustatyti, kad priteisto iš atsakovo A. R., išlaikymo nepilnamečiui G. R., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama paskirta globėja.

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 41,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.