Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nubaustas už tai, kad 2014 m. gruodžio 19 d. 20.20 val., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., Anykščių r., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, parnešdamas apie pasikorusį asmenį.

Skirdamas G. S. administracinę nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus ir pakartotinai per metus, kai už tai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, įvertino G. S. asmenybę – yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas G. S. paskyrė griežtesnę sankcijoje už padarytą teisės pažeidimą numatytą nuobaudą – administracinį areštą.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Nagrinėjamu atveju G. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 186 str., t. y. už tai, kad melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas apie pasikorusį asmenį.

ATPK 7 str. nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Atsakomybėn traukiamas asmuo tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

Atsakomybę pagal ATPK 186 str. užtraukia žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, o dispozicijoje įtvirtintas terminas „žinomai melagingas“ atskleidžia būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – tokia veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas, taip pat ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Be to, pagal ATPK 286 str. 2 d. administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet ir motyvuotai įvertintos.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad G. S. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., apylinkės teismas grindė administraciniu teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, V. M. paaiškinimu, degalinės „Luktarna“ kvitu, transporto priemonės kelionės lapu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Tačiau apylinkės teismas skundžiamame nutarime nenurodė, kokias būtent aplinkybes patvirtina šie duomenys, o apsiribojo tik šių duomenų išvardijimu, t. y. pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Taigi skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, pažeidė ATPK 286 str. 2 d. nuostatas, todėl jau vien dėl to skundžiamo apylinkės teismo nutarimo laikyti teistu ir pagrįstu negalima.

Be to, apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė pažeidęs ATPK 257 str. ir 284 str. nuostatas, nutarimą priėmė skubotai, išsamiai neištyręs bei neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyręs byloje esančių įrodymų bei neįvertinęs jų pagal ATPK 257 str. nustatytas taisykles.

Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos S. M.-Š. 2014-12-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbdama operatyvinės grupės sudėtyje, apie 20.20 val. iš budėtojų dalies gavo pranešimą apie tai, kad Anykščių r., (duomenys neskelbtini), pranešėjas „nuo kilpos nuėmė pakartą draugą, nežino, ar jis gyvas“. Jai su kolega L. M. nuvykus minėtu adresu, rado ten gyvenančius G. S. su motina. Jie abu miegojo, kas ir dėl ko kvietė specialiąsias tarnybas nė vienas paaiškinti negalėjo, abu iš jų neigia tai darę. G. S. motina paaiškino, kad pas juos buvo atvykusi greitoji, medikai G. S. suleido vaistus. Apie tai, kad jų namuose būtų kas nors pasikoręs ar bandęs tai padaryti, jie nežino (b. l. 6). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad 2015-01-16 G. S. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą, jis paaiškino, jog 2014-12-19 buvo girtas, kodėl skambinėjo pagalbos telefonu ir melagingai pranešinėjo apie pasikorusį asmenį, kviesdamas specialiąsias tarnybas, nurodyti negali, turbūt tai darė dėl girtumo, teisės pažeidimą pripažįsta visiškai (b. l. 4). Taigi byloje yra skirtingos G. S. paaiškinimų apie jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo aplinkybes versijos (iš karto po aptariamo įvykio atvykusiems policijos pareigūnams neigė kvietęs specialiąsias tarnybas, o vėliau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pripažino tai daręs), tačiau apylinkės teismas šių prieštaravimų nepašalino ir G. S. teisme neapklausė tam, kad būtų užtikrintas visapusiškas bylos aplinkybių išnagrinėjimas. Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde G. S. neigia skambinęs į policiją ir melagingai pranešęs apie pasikorusį asmenį. Iš įvykių registro suvestinės (b. l. 9-10) matyti, kad minimą informaciją pranešęs asmuo skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kam šis telefono numeris priklauso. Bylos duomenimis, G. S. gyvena kartu su motina, tačiau nė vienas iš jų nebuvo apklaustas, kokiais telefono numeriais jie naudojasi ir kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini). Įvykių registro suvestinėje kaip aptariamos informacijos pranešėjas nurodytas V. V.. G. S. policijos pareigūnams nurodė, kad jis turi draugą V. M.. Iš V. M. paaiškinimo matyti, kad aptariamo įvykio dieną jis lankėsi pas G. S. namuose. Tačiau, pasak V. M., jis asmeniškai niekam apie jokį pasikorusį asmenį pagalbos telefonu nepranešė, kas galėjo tai padaryti, nežino, apie tai girdi pirmą kartą. V. M. nurodė, kad jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), o kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini), jis nežino. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad G. S. apie V. M. apsilankymo įvykio dieną jo namuose aplinkybes apskritai nebuvo apklaustas, kaip ir V. M. neapklaustas apie tai, kokiu telefono numeriu naudojasi G. S. ar jo motina. Taigi nagrinėjamoje byloje apskritai nebuvo tikrinta ir aiškintasi, kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo skambinta pagalbos telefonu, nurodant minimą informaciją, ir kokiu telefono numeriu naudojasi G. S. bei kartu su juo gyvenanti motina. Taip pat nesiaiškinta, kas aptariamo įvykio metu lankėsi G. S. namuose, apie šias aplinkybes, kaip minėta, nebuvo apklaustas pats G. S.. Be to, G. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad policijos pareigūnai, atvykę pas jį į namus, tikrino jo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nenustatė, jog iš jo būtų skambinta policijai. Tačiau byloje tokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų tikrinę G. S. mobiliojo ryšio telefoną, nėra. Byloje nebuvo apklausti aptariamą įvykį tyrę ir su apeliantu tiesiogiai bendravę policijos pareigūnai, nors jų parodymai šiuo atveju taip pat gali būti reikšmingi bylai.

Iš bylos duomenų matyti, kad siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo kreiptasi į Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrių dėl 2014-12-19 pranešėjo ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus telefoninio pokalbio įrašų apie galimai pasikorusį asmenį Anykščių r., (duomenys neskelbtini), pateikimo. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2015-01-13 rašte nurodyta, kad 2014-12-19 apie 20.20 val. yra užregistruoti trys pranešimai dėl įvykio (duomenys neskelbtini), Anykščių r., o minėtų skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos yra išsiųstos elektroninio pašto adresu raimonda.kvietkauskaite@policija.lt. Garso įrašų rinkmenų pavadinimai sudaryti pagal įrašų datą, įrašų pradžios laiką ir abonento telefono numerį (b. l. 17). Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas kompaktinis diskas su tiriamo įvykio garso įrašu (b. l. 21). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šis garso įrašas apskritai nebuvo tirtas, nesiaiškinta, kokio asmens balsas jame užfiksuotas, t. y. netikrinta ir nesiaiškinta, ar garso įrašuose girdimas G. S. ar kokio nors kito asmens balsas.

Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Tačiau pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d.). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Iš pirmiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nesiėmė priemonių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes bei pašalinti byloje esančias abejones tam, kad būtų priimtas pagrįstas ir teisėtas bei abejonių nekeliantis sprendimas. Apylinkės teismas, nepatikrinęs ir neišsiaiškinęs, kam priklauso telefono numeris 37067134306, iš kurio buvo skambinta pagalbos telefonu, nurodant minimą informaciją, neištyręs garso įrašo, kuris šiuo atveju leistų identifikuoti asmenį, skambinusį Bendrajam pagalbos centrui ir pranešusį apie įvykį Lauko g. 14, Svėdasų mstl., Svėdasų sen., Anykščių r. (patvirtintų arba paneigtų, kad informacijos pranešėjas yra G. S.), apie aptariamo įvykio aplinkybes neapklausęs G. S. bei kitų galimų liudytojų, skundžiamame nutarime padarė iš esmės niekuo nepagrįstą išvadą, kad aptariamą pažeidimą padarė G. S.. Aukštesniojo teismo nuomone, iš byloje esančių duomenų vienareikšmiškos išvados dėl pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., sudėties G. S. veikoje buvimo šiuo metu daryti negalima.

Įvertinus tai, kad skundžiamas nutarimas visiškai nemotyvuotas, kad išvada dėl G. S. kaltės padaryta skubotai, nesurinkus ir neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių bei nepašalinus prieštaravimų ir abejonių, daroma išvada, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o administracinė byla grąžinama iš naujo nagrinėti skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis neskundžiama.