Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas, N-575-738-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2009-04-10
Bylos Nr.: N-575-738-09
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjai: Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis

Kategorijos

45.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. N575-738/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.6.; 47.11. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutarties A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus vyresnysis inspektorius 2006-04-28 surašė A. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – Protokolas) už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK ) 172 str. 1 d. ir 142² str. 3 d. pažeidimą. Nustatyta, kad 2006-04-28 apie 10.45 val., Utenoje, Baranausko g. šalia autobusų stoties, buvo užfiksuota keleivinė transporto priemonė „Ford Transit“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vairuotojas A. R. rinko keleivių grupę. Apie 11.40 val. ši transporto priemonė išvažiavo su keleiviais. Patikrinus J. Basanavičiaus ir Vyžuonų g. sankryžoje minėtą transporto priemonę buvo nustatyta, kad joje važiavo į Vilnių 10 keleivių. Protokole nurodyta, kad vairuotojas A. R. rinko ir vežė keleivių grupę iš su Utenos autobusų stotimi besiribojančios teritorijos, iš kurios tai daryti draudžiama vadovaujantis Utenos rajono savivaldybės tarybos 2006-02-23 sprendimu Nr.T-33. Be to, keleivių vežimo lape UAA Nr.133184 10 skiltyje nebuvo antspaudo, o keleivių vežimo sutartyje Nr.4084 buvo nenurodyta transporto priemonės markė ir atsiskaitymo tvarka.

Šalies argumentai

A. R. paaiškino, kad su pažeidimu nesutinka, nes jam buvo duotas užsakymas vežti 10 keleivių grupę iš Utenos į Vilnių ir jis jį vykdė, jis yra vairuotojas (b.l. 12).

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo 2006-08-30 nutarimu (toliau –ir Nutarimas), A. R. už ATPK 172 str. 1 d. pažeidimą skirta 750 litų bauda, už ATPK 142² str. 3 d. pažeidimą - 75 litų bauda, kurias subendrinus A. R. už ATPK 172 str. 1 d. bei 142² str. 3 d. pažeidimą buvo paskirta 800 litų bauda. Nutarime konstatuota, kad Protokolu yra nustatyta, kad 2006-04-28 apie 10.45 val. Utenoje, A. B. g., šalia Utenos autobusų stoties, buvo užfiksuota keleivinė transporto priemonė „Ford Transit", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas A. R. sulaipinęs keleivius apie 11.40 val. šia transporto priemone išvažiavo. J.Basanavičiaus ir Vyžuonų g. sankryžoje sustabdžius minėtą transporto priemonę patikrinimui buvo nustatyta, kad joje į Vilnių važiavo 10 keleivių. Vairuotojas A. R. užsakomuoju reisu vežė keleivių grupę iš su Utenos autobusų stotimi besiribojančios gatvės teritorijos, iš kurios tai daryti draudžiama, kadangi tai nustatyta Utenos rajono savivaldybės tarybos 2006-02-23 sprendimu Nr. T-33. Keleiviai G. M. ir Ž. J. raštu paaiškino, kad jos savarankiškai atvyko į autobusų stotį, susirado transporto priemonę ir važiavo į Vilnių savo reikalais, kartu važiavusių keleivių nepažįsta.Todėl Nutarime konstatuota, kad A. R. vežė iš Utenos į Vilnių neorganizuotą ir ne iš anksto sudarytą bendrą kelionės tikslą turinčią keleiviu grupę. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 18 str. 4 d. numatytą reikalavimą ir padarė pažeidimą, įtvirtintą ATPK 172 str. 1 d. Nutarime taip pat konstatuota, kad A. R. pateiktoje keleivių vežimo sutartyje Nr.4084 nebuvo nurodyta transporto priemonės markė ir atsiskaitymo tvarka, o keleivių vežimo lape UAA Nr.133184 10 skiltyje nebuvo vežėjo antspaudo, todėl tuo A. R. pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo keliu transportu taisyklių 3.11.4. ir 3.11.5. punktų bei Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos 15 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142² str. 3 d. Pažymėta, kad vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartį (administracinė byla Nr.II-1392-02/2006), buvo nustatyta, kad R. V. IĮ yra išduota Bendrijos licencija Nr.6011296, suteikianti teisę vežti keleivius tarptautiniais vienkartiniais ir užsakomaisiais reisais bei Bendrijos licencijos kopijos penkioms transporto priemonėms. Raštu pateikus klausimus įmonės savininkui R. V. buvo gauti atsakymai (raštai Nr. (09V15B-1445 ir Nr.l3B-3503), kad A. R. minėtą dieną ir valandą vykdė būtent užsakomąjį reisą, būtent tuo tikslu jam buvo išduotas keleiviu vežimo lapas UAA Nr.133184 bei keleivių vežimo sutartis, tai patvirtino ir pats A. R. (b.l. 12). Konstatuota, kad tiek įmonės vadovas, tiek A. R. žino, kad negalima vežti keleivių iš uždraustu vietų, tačiau mano, kad elgiasi teisingai.

Šalies argumentai

A. R. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad su paskirta administracine nuobauda nesutinka. Pažymėjo, kad ATPK 142² str. yra speciali sudėtis ATPK 172 str. atžvilgiu. Todėl jis negalėjo būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 172 str. Vežėju ir subjektu užsiimančiu kelių transporto ūkine komercine veikla yra tik vežėjas, bet ne ekipažas (vairuotojas) kaip jis apibrėžtas KTK 10 str. 1 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008-03-05 nutarime byloje Nr.31/06-08/07 konstatavo, kad KET 18 str. 4 d. (2005-12-23 redakcija) įtvirtintas draudimas užsakomųjų reisų vežėjams rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos, reiškia, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama minėtose teritorijose sudaryti keleivių grupes, surinktas iš reguliariųjų reisų laukiančių keleivių, taip pat kitų asmenų, dėl kurių vežimo nebuvo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto nebuvo sudaryta vežimo sutartis. Tačiau minėtas draudimas nėra aiškintinas kaip apimantis ir draudimą užsakomųjų reisų vežėjams minėtose teritorijose įlaipinti į transporto priemonę ir iš ten vežti iš anksto sudarytas keleivių grupes, atitinkančias KTK 2 str. 8 d. (2002-03-19 redakcija) esantį iš anksto sudarytos keleivių grupės apibrėžimą. A. R. nurodė, kad jis vežė iš anksto suformuotą keleivių grupę užsakomuoju reisu, minėtą aplinkybę posėdžio metu paliudijo Protokolą surašęs pareigūnas A. T., be to, pačiame Protokole yra užfiksuota, kad jis vyko užsakomuoju reisu. Atkreipė dėmesį į tai, kad minėtame Konstitucinio Teismo nutarime buvo konstatuota, kad savivaldybių institucijoms įtvirtinta pareiga nustatyti gatvių ir aikštelių teritorijų, kuriuos ribojasi su autobusų stotimis ir iš kurių draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes užsakomaisiais reisais, ribas, yra perteklinė, nes minėtos ribos iš esmės nieko nežymi. Be to, nurodė, kad jam Nutarimu paskirtos dvi administracinės nuobaudos buvo susumuotos, todėl tai prieštarauja ATPK 33 str. 1 ir 2 d. Pažymėjo, kad nuo administracinio teisės pažeidimo įvykdymo iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-11-30 nutarties sustabdyti bylą yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai, todėl administracinė nuobauda negali būti skiriama (ATPK 35 str. 1 d.).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-04-14 nutartimi A. R. skundą tenkino. Panaikino Nutarimą ir A. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Teismas vadovavosi Vilniaus apygardos administracinis teismo 2006-07-05 nutartimi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr.1392-2/2006 (b.l. 46-51), kurioje buvo nustatyta, kad skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis vykdytas reisas iš Utenos į Vilnių nebuvo užsakomasis bei konstatuota, kad A. R. neįvykdė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142² str. 3 d., įvertinta faktinė ir juridinė padėtis (ABTĮ 14 str.). Teismas nutartyje taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-03-05 nutarimu, kuriame buvo konstatuota, kad KET 18 str. 4 d. (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, KTK 18 str. 4 d. yra skirta užsakomųjų reisų sąvokai ir reikalavimams nustatyti. Joje įtvirtintas draudimas rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimi, yra taikomas būtent užsakomiesiems reisams. Įvertinęs minėtą teismas sprendė, kad A. R. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 str. 1 d., nes 2006-04-28 vykdytas reisas negali būti laikomas užsakomuoju reisu minėto teisės akto prasme, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė KTK 18 str. 4 d. įtvirtintą draudimą, kurį įgyvendinant yra priimtas Utenos rajono savivaldybės tarybos 2006-02-23 sprendimas Nr.T-33 (b.l. 27-28). Pažymėjo, kad A. R. pagal 2000-05-25 darbo sutartį dirba R. V. individualioje įmonėje (b.l. 23). Įmonei priklauso ir automobilis „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22), kuriuo A. R. 2006-04-28 vežė keleivius iš Utenos į Vilnių. Ši transporto priemonė įrašyta ir 2006-04-28 keleivių vežimo lape serija UAA Nr.133184 (b.l. 16), pasirašytame A. R.. Dokumentuose vežėju įvardijama R. V. individuali įmonė. 2006-04-28 administracinio teisės pažeidimo protokole A. R. prisistato kaip dirbantis R. R. individualios įmonės vairuotoju (b.l. 13). Keleivių sąraše (b.l. 18) vežėju nurodoma taip pat R. V. individuali įmonė. Keleivių vežimo lapas serija UAA Nr.133184 pagamintas UAB „Ukmergės spaustuvė" pagal UAB „Linavos" servisas užsakymą. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos Panevėžio skyriuje šis blankas įregistruotas kaip išduotas R. V. individualiai įmonei (b.l. 24). A. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad veikė R. V. individualios įmonės vardu. Tokiu būdu, teismas laikė nustatyta, kad A. R., veždamas keleivius iš Ukmergės į Vilnių veikė kaip vežėjo R. V. individualios įmonės atstovas. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad R. V. individualiai įmonei yra suteikta teisė vykdyti keleivių vežimo kelių transportu už atlyginimą veiklą pagal šiai veiklai išduotą licenciją Nr.6011296 (b.l. 10). Todėl įvertinęs minėtą teismas sprendė, kad 2006-04-28 keleivių vežimo sutartis Nr.4084 (b.l. 15) buvo sudaryta R. V. individualios įmonės interesais, o A. R. veikė kaip šios įmonės samdomas darbuotojas. A. R. veikoje nėra jam inkriminuojamų pažeidimų sudėties (ATK 250 str. 1 p.). Už įvykdytus pažeidimus atsakingas vežėjas.

III.

Apeliantas Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Institucija) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-04-14 nutartį, o Nutarimą palikti nepakeistą. Institucija nurodė, kad ATPK 172 str. 1 d. norma yra blanketinė, todėl būtina nustatyti kokius konkrečius komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos reikalavimus pažeidė asmuo. Šiuo atveju komercinė veikla yra keleivių vežimas užsakomaisiais reisais ir reikalavimai šiai veiklai yra numatyti KTK, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklėse bei Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkoje. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad byla 2006-07-05 nutartimi byloje Nr.1392-02-/2006 buvo grąžinta papildomam aplinkybių tyrimui ir tai padarius trūkumai buvo pašalinti: buvo nustatyta, kad R. V. IĮ buvo išduota ir aptariamuoju laikotarpiu galiojo Bendrijos licencija Nr.6011296, suteikianti teisę vežti keleivius tarptautiniais vienkartiniais ir užsakomaisiais reisais bei Bendrijos licencijos kopijos penkioms transporto priemonėms, tame tarpe ir transporto priemonei su kuria buvo atliekamas vežimas 2008-04-28, buvo surinkti rašytiniai įrodymai (įmonės savininko R. V. bei A. R. paaiškinimai), kurie leidžia teigti, kad keleiviai buvo vežami būtent užsakomuoju reisu, tačiau nesilaikant teisės aktais nustatytų reikalavimų. Minėtą aplinkybę patvirtina ir tai, kad kontroliuojantiems pareigūnams buvo pateikti dokumentai (netinkamai užpildyta sutartis, keleivių vežimo lapas), kurių reikia tik vežant keleivius užsakomaisiais reisais, be to A. R. vykdytas vežimas neatitiko jokio kito keleivių vežimo būdo, kurie yra numatyti KTK 18 str. Be to, teismo 2006-07-05 nutartyje byloje Nr.II-392-02/2006 buvo konstatuota eilė faktinių ir juridinių aplinkybių, kurios įrodo, kad A. R. vežė ne organizuotą ir iš anksto sudarytą keleivių grupę, o pavienių, tarpusavyje nepažįstamų keleivių grupę, kurie kiekvienas turėjo savarankišką tikslą, jokio išankstinio užsakymo nebuvo, keleivių vežimo lapas buvo pildomas keleivių įlaipinimo vietoje ir t.t. Taigi pagal surinktus įrodymus pažeidimas buvo padarytas, surinkus papildomus įrodymus į klausimus dėl tinkamo pažeidimo kvalifikavimo buvo atsakyta. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-03-05 nutarimas, kuriame išaiškinta, kad būtent tokia tvarka atliekamais „neva užsakomaisiais" reisais keleiviai negali būti vežami ne tik iš autobusų stočių teritorijų, bet ir iš bet kurios kitos vietos. Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad komercinę ar ūkinę veiklą vykdo įmonės per savo darbuotojus, kuriems įstatymai yra privalomi. Šiuo atveju A. R. kaltinamas betarpiškai atlikęs ATPK 172 str. dispozicijoje numatytą veiką, bylos nagrinėjimo metu ir pats A. R. patvirtino, kad buvo įmonės įgaliotas sudaryti sutartis, užpildyti keleivių vežimo lapus ir atlikti patį vežimą užsakomuoju reisu, todėl Institucijos nuomone, A. R. yra tinkamas šio teisės pažeidimo subjektas. Minėtoje teisės normoje nėra nuorodos, kad už šį pažeidimą atsako tik įmonės vadovas ar kitas specialus subjektas. Pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra išdėstęs Inspekcijos poziciją esant analogiškoms faktinėms ir juridinėms aplinkybėms (Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: 2006-09-22 Nr. N3-1001-06, 2003-06-02 Nr.N-900-03, 2004-10-21 Nr.N-09-1255-04 ir 2005-01-06 Nr.N-05-29-0), byloje nėra konstatuota, kad būtų nukrypstama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.

Atsiliepimas

A. R. atsiliepime į apeliacinį Institucijos skundą prašo palikti 2008-04-14 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą ir skundo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apibrėžė nagrinėjamos bylos ribas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-07-05 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-1392-02/2006, kurioje teismas konstatavo, kad jis neįvykdė ATPK 142² str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo, o vykdytas reisas nebuvo užsakomasis. Nurodo, kad Institucijos teiginiai, jog buvo vykdytas užsakomasis reisas, nėra pagrįsti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, teismo posėdžio metu Institucijos pareigūnas A. T. patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįvykdė jokio teisės pažeidimo, išskyrus tai, kad vežė keleivius iš draudžiamos teritorijos. A. R. mano, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-03-05 nutarime Nr. 31/06-08/07 pateiktu išaiškinimu, jis neturi būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 172 str. 1 d., dėl ko nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo pagrįstai panaikintas. Pažymėjo, kad ATPK 172 str. gali būti taikomas tik esant komercinės ar ūkinės tvarkos pažeidimui. Tuo tarpu, vadovaujantis KTK 8 str. 1 d. bei 7 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-15 nutarimu Nr.274 patvirtintų Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinių nurodymų 4 p., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997-04-15 įsakymu Nr.130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 1.3 p., vežėju ir subjektu užsiimančiu kelių transporto ūkine komercine veikla yra tik vežėjas, bet ne ekipažas (vairuotojas), kaip jis apibrėžtas KTK 10 str. 1 d. Pažymėjo, kad nuo administracinio teisės pažeidimo įvykdymo iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-11-30 nutarties, kuria byla buvo sustabdyta, yra praėję daugiau nei 6 mėnesiai, todėl administracinė nuobauda nebegali būti skiriama (ATPK 35 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirma, dėl ATPK 172 str. 1 d. taikymo.

Keleivių vežimas yra viena iš ūkinės komercinės veiklos rūšių. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, A. R. reiškiamas kaltinimas buvo suformuluotas Protokole, kuris pasireiškė tuo, kad jis rinko 2006-04-28 Utenoje, A. B. g. keleivius ir transporto priemone „Ford Transit", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė ne iš anksto suformuotą keleivių grupę iš su Utenos autobusų stotimi besiribojančios gatvės teritorijos į Vilnių ir tokia veika buvo pažeistos KTK 18 str. 4 d. nuostatos. Kaip minėta, keleivių vežimas yra ūkinė komercinė veikla ir tokios veiklos organizavimo ir vykdymo tvarką apibrėžia KTK 18 str. „Keleivių vežimas“. Jame numatyta, kad keleiviai gali būti vežami reguliariais reisais, užsakomaisiais reisais, specialiaisiais reisais, vietinio (miesto) susisiekimo maršrutu, vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutu, maršrutiniais taksi, tolimojo susisiekimo maršrutais, tarptautinio susisiekimo maršrutu. Teisėjų kolegija pažymi, kad KTK 18 str. 4 d. yra ne tik pateikiama „užsakomojo reiso“ sąvoka, bet ir nurodomos pagrindinės sąlygos, būtinos tokios ūkinės komercinės veiklos (keleivių vežimo užsakomaisiais reisais) vykdymui.

Taigi A. R. yra kaltinamas betarpiškai atlikęs ATPK 172 str. 1 d. dispozicijoje numatytą veiką. Byloje nustatyta, kad apelianto vykdytas keleivių vežimas neatitiko užsakomajam reisui nustatytų reikalavimų, kadangi surinkti keleiviai nesudarė iš anksto suformuotos grupės (b.l. 20-21). Be to, nors A. R. ir pateikė KET 18 str. 4 d. numatytus dokumentus užsakomiesiems reisams, tokie dokumentai turėjo trūkumų: Protokole konstatuota, kad keleivių vežimo lape UAA Nr.133184 10 skiltyje nebuvo antspaudo, o keleivių vežimo sutartyje Nr.4084 buvo nenurodyta transporto priemonės markė ir atsiskaitymo tvarka. Kita vertus, A. R. vykdytas keleivių vežimas, neatitiko ir kitokio keleivių vežimo būdo, numatyto KTK 18 str. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz.: 2006-09-22 Nr. N3-1001-06, 2003-06-02 Nr.N-900-03, 2004-10-21 Nr.N-09-1255-04 ir 2005-01-06 Nr.N-05-29-0), sprendžia, kad A. R. veika Nutarime buvo kvalifikuoti teisingai, t.y. kaip ūkinės komercinė veiklos tvarkos pažeidimas ir administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 str. 1 d. A. R. buvo patrauktas pagrįstai. Kaip minėta, A. R. yra kaltinamas betarpiškai atlikęs ATPK 172 str. 1 d. dispozicijoje numatytą veiką, todėl jis yra tinkamas šio pažeidimo atsakomybės subjektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje teisės normoje nėra nuorodos, kad už šį pažeidimą atsako tik įmonės vadovas ar kitas specialus subjektas. Atsižvelgdama į minėtą bei įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė reikšmingų bylai aplinkybių ir nutartyje nepasisakė dėl šio pažeidimo esmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Antra, dėl ATPK 142² str. 3 d. taikymo.

Nutarimu A. R. taip pat buvo patrauktas atsakomybėn už ATPK 142² str. 3 d. pažeidimą dėl to, kad 2006-04-28 veždamas keleivius keleivine transporto priemone „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš Utenos į Vilnių, patikrinus pareigūnams pateikė Keleivių vežimo sutartį Nr.4084 ir keleivių vežimo lapą UAA Nr.133184 (b.l. 15-18), kurie neatitiko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997-04-15 įsakymu Nr.130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.11.4. ir 3.11.5. p. bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003-01-16 įsakymu patvirtintų Keleivių vežimo lapų formos, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos 15 p. reikalavimų. Tesėjų kolegija pažymi, kad minėti Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.11.4. ir 3.11.5. p. bei Keleivių vežimo lapų formos, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos 15 p. reikalavimai yra taikomi keleivių vežimui užsakomuoju reisu, kurio, kaip buvo pripažinta aukščiau, A. R. nevykdė. Aplinkybę, kad A. R. pateikė pareigūnams KET 18 str. 4 d. numatytus užsakomiesiems reisams privalomus dokumentus (b.l. 15-18), teisėjų kolegija vertina kaip A. R. gynybinę versiją. Todėl pareigūnams pateikta keleivių vežimo sutartis bei keleivių vežimo lapas yra laikytini priemonėmis, siekiant išvengti atsakomybės. Įvertinusi minėtą teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra galima pripažinti, kad A. R. padarė Nutarime nurodytą ATPK 142² str. 3 d. pažeidimą, susijusį su reikalavimais užsakomųjų reisų dokumentams. Iš to darytina išvada, kad A. R. nepagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 142² str. 3 d.

Teisėjų kolegija A. R. argumentus, kad šioje byloje turi būti taikomas senaties terminas, atmeta kaip negrįstus. Pažymėtina, kad Protokolas A. R. buvo surašytas 2006-04-28. Nepraėjus ATPK 35 str. 1 d. numatytam 6 mėn. terminui, t.y. 2006-08-30 buvo priimtas Nutarimas A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje. Todėl akivaizdu, kad šioje byloje ATPK 35 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo praleisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartį dalyje, kurioje panaikintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas, kuriuo A. R. skirta 750 litų bauda už ATPK 172 str. 1 d. pažeidimą ir byla nutraukta, panaikinti ir šioje dalyje grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Kitoje dalyje, kurioje panaikinta A. R. už ATPK 142² str. 3 d. pažeidimą skirta 75 litų bauda ir galutinė 800 litų bauda ir byla nutraukta, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius