Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-136, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu V. J. paskiriant galutinę subendrintą – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir V. J. paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendis paliktas galioti.

Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. gruodžio 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. gruodžio 12 d. 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės V. J. atliko 2017 m. balandžio 19 d., neatliktos bausmės dalis 2017 m. rugpjūčio 2 d. – 4 mėnesiai 7 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 9 d nutarimu Nr. 59-136 nutarta netaikyti nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis V. J. Komisijai pristatomas pirmą kartą, praeityje teistas 14 kartų, amžius pirmojo teistumo metu 17 metų. Nusikaltimai nesunkėja, būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimus padarė vienas. Kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu. Nuteistasis neneigia praeityje vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau tikina, jog vartojimas nebuvo sisteminis. Psichologinė tarnyba duomenų, jog nuteistasis piktnaudžiavo ar sistemingai vartojo narkotines medžiagas neturi. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę iš karto pradėjo girtauti, ko pasekmės - smurtinis nusikaltimas artimoje aplinkoje. Nuteistasis pripažįsta, jog alkoholio vartojimo įpročiai laisvėje buvę žalingi, asmuo geba analizuoti bei suvokti alkoholio vartojimo problemų sąsajas su nusikalstamu (bei smurtiniu) elgesiu. Samprotavimai apie alkoholio vartojimo problemų sprendimą atlikus laisvės atėmimo bausmę - racionalūs, žino bei geba įvardinti žingsnius, kurie padės jam ateityje kontroliuoti alkoholio vartojimą. Nusikalstamoje patirtyje yra keletas smurto naudojimo atvejų esant alkoholinio apsvaigimo būsenoje. V. J. nėra socialiai atsiskyręs, geba adaptuoti savo bendravimą prie įvairių socialinių situacijų. Pataisos namuose nesiekia artimų pažinčių su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis, išsako lūkesčius atsiriboti nuo jų ir laisvėje. Nuteistasis neigia savižudiškas mintis, savęs žalojimo, žudymosi ketinimus ar bandymus. Psichologinių sunkumų neišsako, tikina, jog gyvenimo krizių (skyrybos, atsiskyrimas nuo dukros) atvejais geba pats savarankiškai spręsti problemas. Avarijoje yra nukentėjęs, sveikatos priežiūros įstaigose fiksuoti keli smegenų sukrėtimai, psichiatrinio gydymosi patirtį nuteistasis neigia. Laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nestebėti nuteistojo savitvardos, emocinės kontrolės praradimai, smurtinis elgesys. Tačiau nuteistojo nusikalstama veikla sietina su smurtu, esant alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Egzistuoja tam tikrų savitvardos problemų, pats nuteistasis pripažįsta, jog kartais, esant aktyvioms išorinėms provokacijoms, gali kilti savikontrolės problemų, t. y. gali agresyviai reaguoti į aplinkos dirgiklius. Nuteistasis geba atpažinti savo problemas, tačiau kai kurių gyvenimiškų situacijų matymas gan paviršutiniškas, stokojama savivokos pasekmių suvokimo vertinime. Nuteistasis gan racionaliai išsako ateities tikslus bei ketinimus, geba įvardinti tikslius bei konkrečius žingsnius, kaip siekti prosocialių tikslų. Bendravimo metu stebimas gebėjimas suprasti bei atjausti kitų žmonių būsenas, išgyvenimus.

Nutarime taip pat nurodoma, kad pokalbių metu, V. J. nusikalstamos patirties vertinime, savivokos stoka nestebima, tačiau asmuo išsako, jog kai kuriuos nusikaltimus visgi galima pateisinti. Asmuo geba būti tolerantišku, bendrauti su įvairiais žmonėmis, kol tam tikros situacijos jo neliečia asmeniškai. Priežiūrą vertina palankiai, bausmės atlikimo metu geba laikytis nuteistiesiems keliamų pareigų bei reikalavimų. Šiuo metu neturi nuobaudų, su įstaigos personalu (bei kitais nuteistaisiais) bendravimo metu priešiškumas nestebimas. Supranta įstatymų svarbą visuomenės saugumui, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas. V. J. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2017 m. kovo 9 d. paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, nebaustas, neskatintas. V. J. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“. V. J. turi 9 klasių išsilavinimą, nesimoko. Turi mūrininko, staliaus, suvirintojo, tekintojo kranisto specializaciją. Darbo stažas apie 5 metai. Nuteistasis dirbo neoficialiai, neturi nuolatinio pajamų šaltinio. Lygtinio paleidimo atveju planuoja dirbti statybos (renovacijos, vidaus apdailos) darbus (pagal patentą). Šiuo metu įkalinimo įstaigoje dirba statybininku, dirbęs ir ankstesnių laisvės atėmimo bausmių metu. V. J. gauna perlaidas, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti. Nuteistasis neturi vykdomųjų raštų. Pasak paties nuteistojo - turi apie 219 eurų įsiskolinimą, mokėti ketina, nori sudaryti sutartį su antstoliais. Nuteistojo ryšiai su artimaisiais išlikę, palaiko socialinius ryšius su motina, telefonu, laiškais, pasimatymų metu lankomas. Planuoja gyventi pas motiną, jos bute. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad V. J. priklauso vidutinei rizikos grupei - 68 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 55 balus, dinaminiai - 13 balų.

Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, teistumų skaičių ir pobūdį, nusikaltimams būdingą modelį, į piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis laivėje, į mąstymą ir elgesį - nuteistojo nusikalstama veikla sietina su smurtu, esant alkoholinio apsvaigimo būsenoje, egzistuoja tam tikrų savitvardos problemų, į tai, jog pataisos namuose nesimoko, į darbinės patirties stoką laisvėje, į negebėjimą įvardinti konkrečius planus laisvėje bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, jog V. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo V. J. skundą nepateikė.

Nuteistojo V. J. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-136 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad V. J. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. J. Komisijai buvo pristatomas pirmą kartą, nusikalstamas veikas padarė vienas, tačiau praeityje yra teistas 14 kartų, jam būdingas nusikaltimų modelis. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Komisija nutarime nurodo teigiamas nuteistojo savybes, susijusias su jo gebėjimu adaptuoti savo bendravimą prie įvairių socialinių situacijų, gebėjimu suprasti bei atjausti kitų žmonių būsenas, būti tolerantišku, pažymi, kad nuteistasis nesiekia artimų pažinčių su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis, išsako lūkesčius atsiriboti nuo jų ir laisvėje, priežiūros metu nestebėta nuteistojo savitvardos praradimo ar smurtinio elgesio, vykdomą priežiūrą nuteistasis vertina palankiai. Vis tik, nepaisant šių asmenį teigiamai charakterizuojančių savybių, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog V. J. turi tam tikrų savitvardos problemų, o ir pats nuteistasis pripažįsta, jog kartais, esant aktyvioms išorinėms provokacijoms, jis gali agresyviai reaguoti į aplinkos dirgiklius. Bausmės atlikimo metu V. J. yra vieną kartą pažeidęs režimo reikalavimus – neklausė reikalavimo eiti laiku miegoti bei grasino prižiūrėtojui, nuteistais buvo svarstomas drausmės komisijoje dėl savo elgesio, nuobauda jam paskirta nebuvo (asmens b. l. 21).

Šiuo metu V. J. nuobaudų neturi, priešiškumo bendraujant su įstaigos personalu bei kitais nuteistaisiais nebuvo pastebėta, bausmės atlikimo metu dalyvavo nuteistiesiems skirtose programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu įkalinimo įstaigoje dirba, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu buvo skatintas už gerą elgesį, jam pareikšta padėka (asmens b. l. 44). Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkmę ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad teigiamas nuteistojo elgesys, teigiamos charakterio savybės, tolerantiškas bendravimas su bausmės atlikimo vietos personalu, darbas laisvės atėmimo įstaigoje, gyvenamosios vietos laisvėje bei ateities planų dirbti turėjimas negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su motina, pasimatymų metu lankomas, paleistas į laisvę planuoja gyventi pas motiną adresu (duomenys neskelbtini). Byloje yra raštas, patvirtinantis, jog lygtinio paleidimo atveju motina priimtų jį gyventi (asmens b. l. 41). Nežiūrint į tai, tokius nuteistojo planus teismas vertina kritiškai, kadangi V. J. nuteistas būtent už tai, kad neteisėtai prieš buto savininkės, t. y. savo motinos R. J. valią įsibrovė į jos butą bei tyčia sukėlė jai fizinį skausmą.

Lygtinio paleidimo atveju V. J. planuoja dirbti statybos darbus pagal patentą, tačiau tai yra tik niekuo neparemti abejonių keliantys jo teiginiai. Faktas, kad nuteistasis yra ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, leidžia teismui manyti, jog užuot ieškojęs legalaus pragyvenimo šaltinio, jis yra linkęs užsidirbti nusikalstamu būdu. Tai patvirtina ir jo asmens byloje esantys duomenys apie darbinę veiklą – iš Sodros pažymos nuo 2010 m. nuteistasis niekur oficialiai nėra dirbęs, jo įsidarbinimų istorija rodo, kad įsidarbinęs jis išdirbdavo tik pakankamai trumpą laiką, o verslo liudijimą buvo išsiėmęs trumpiems laikotarpiams.

Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą V. J. nuteistas, sietinos su smurtu, esant alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Nuteistojo nusikalstamoje praeityje taip pat yra keletas smurto naudojimo esant alkoholio apsvaigimo būsenoje atvejų. Tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir paleistas iš pataisos namų (nuteistasis paleistas 2016 m. gruodžio 14 d.) jis vėl alkoholio apsvaigimo būsenoje padarė nusikalstamas veikas (veikos padarytos 2016 m. gruodžio 19 d.). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis turi problemų su alkoholio vartojimu ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jis iš karto pradeda girtauti, o apsvaigęs daryti nusikalstamas veikas.

Nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė – 68 balai. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Šiuo atveju, nors Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis supranta įstatymų svarbą visuomenės saugumui, jų laikymosi būtinumą, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad kai kurias gyvenimiškas situacijas jis mato gana paviršutiniškai, stokoja savivokos pasekmių suvokimo vertinime, mano, kad kai kuriuos nusikaltimus galima pateisinti. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje būtent nusikalstamą elgesį pateisinančios nuostatos ir savikritiškumo stoka pripažįstami kintančiais veiksniais, t. y. tokiais, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, vis tik, asmuo šių savo nuostatų nekeičia, kas, įvertinus jo ankstesnių teistumų istoriją, neleidžia spręsti ir apie iš esmės pasikeitusi V. J. požiūrį į nusikalstamumą. Paminėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos V. J. padarytos esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. panaikinimo. Pakankamai pavyzdingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu rodo jo pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau negali nulemti sprendimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos kaltinamasis turi galimybę pakeisti, tačiau niekaip nekeičia, tesimas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. J. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-136, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.