- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-23
- Bylos Nr.
- e2YT-2192-1232/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Venckevičienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, atstovaujamai Kauno skyriaus, J. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, atstovaujamai Kauno skyriaus, J. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja J. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu valstybinei socialinio draudimo našlaičio pensijai gauti, kad J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra E. S. tėvas.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos gyvenimo draugas J. M., su kuriuo gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Su J. M. apsigyveno iki santuokos su pirmuoju sutuoktiniu R. S. nutraukimo, jam palikus šeimą. Santuoka su R. S. bendru sutuoktinių prašymu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Teismo sprendime, kuriuo nutraukta santuoka, nurodyta, kad iki prašymo teismui pateikimo dvejus metus su R. S. pareiškėja gyveno skyrium. Pareiškėjai gyvenant su J. M., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E., kurio biologinis tėvas yra J. M.. Kadangi santuoka su R. S. buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini) ir sūnus E. gimė nors ir po santuokos nutraukimo, tačiau nepraėjus 300 dienų, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo nurodytas ne biologinis tėvas J. M., o buvęs sutuoktinis R. S.. J. M. buvo ne tik biologiniu, bet ir socialiniu vaiko tėvu, nes kartu gyvenant vaiką augino ir padėjo išlaikyti. Tačiau iki tol, kol R. S. įrašas vaiko gimimo dokumente teismine tvarka nebuvo nuginčytas, vaiko biologinis tėvas J. M. negalėjo pripažinti tėvystės savo biologiniam vaikui. Įstatymas nustato trumpą vienerių metų terminą kreipimuisi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, kuris skaičiuojamas nuo sužinojimo momento. Iki vaikas buvo mažas, pareiškėja neturėjo lėšų kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. R. S. slapstėsi nuo kreditorių ir pakeitė savo gyvenamąją vietą į užsienio valstybę, nepranešdamas savo adreso. Į teismą dėl tėvystės nuginčijimo jis taip pat nesikreipė, nes jokių pretenzijų, susijusių su gimusiu vaiku, jam pareiškėja nereiškė. Mirus J. M., vaikas E. liko be jam reikalingo išlaikymo. Pareiškėja per socialinius tinklus susirado R. S., prašydama jį kreiptis į teismą dėl įrašo vaiko gimimo liudijime, kuriame jis įrašytas tėvu, nuginčijimo. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimu buvo pripažinta, kad R. S. nėra E. S. tėvas, o pastarasis nėra jo sūnus. Įsiteisėjus teismo sprendimui (duomenys neskelbtini) buvo išduotas E. S. gimimo įrašas, kuriame tėvas yra nenurodytas. Miręs pareiškėjos draugas J. M. sūnų E. pripažino ir augino kaip savo vaiką. Gyvendami kartu, išlaikė vaiką iš bendrų lėšų, sūnui E. yra žinoma, kad jo biologinis tėvas yra J. M., su kuriuo gyveno iki jo mirties. J. M. tėvas J. M. (vaiko senelis) taip pat pripažįsta, kad E. yra jo anūkas, juo rūpinasi, padeda materialiai. Kad nekiltų abejonių, buvo atliktas DNR tyrimas ir teismo medicinos specialistui pateikti klausimai: ar J. M. (vaiko senelis) ir E. S. yra giminaičiai. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atlikus tyrimą (tyrimas baigtas (duomenys neskelbtini)) pateikta išvada, kad J. M. (senelis) ir E. S. (anūkas) priklauso tai pačiai vyriškajai linijai ir giminystės tikimybė yra 85,702 procentai. Pagal Valstybinio socialinio draudimo našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijos įstatymą, mirus tėvams, mirusiojo vaikai turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. E. S. yra mirusiojo J. M. sūnus ir po jo mirties sūnui priklausytų valstybinė socialinio draudimo našlaičio pensija. Kadangi vaiko tėvas mirė, kai dar nebuvo nuginčyta tėvystė, jis nors ir pripažino esąs biologiniu tėvu, tačiau tėvystės negalėjo nustatyti iki ji nebuvo R. S. nuginčyta. Todėl pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra E. S., tėvas, o E. S. yra J. M. sūnus.