Kauno apygardos teismo nutartis

2022-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-633-530/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-13
Bylos Nr.
1S-633-530/2022
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00067-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
R. K.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-633-530/2022Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00067-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. spalio 31 d. nutarties, kuria nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundas dėl Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir Komisija) 2022 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. nuteistas Austrijos Respublikos Regioninio Insbruko teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą (vagystė įsilaužiant arba panaudojant ginklą), 130 straipsnio 1 dalį, 3 dalį (profesionali vagystė arba dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje), 15 straipsnį (pasikėsinimas), 127 straipsnį (vagystė), 128 straipsnio 1 dalies 5 punktą (sunki vagystė), 223 straipsnio 2 dalį, 224 straipsnį (itin svarbių ir apsaugotų dokumentų klastojimo ir panaudojimo), jam paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi minėtu nuosprendžiu R. K. paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už jo padarytas 8 nusikalstamas veikas buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi ir 178 straipsnio 2 dalimi (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalimi (3 veikos) ir 300 straipsnio 2 dalimi bei taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, jam palikta minėtu nuosprendžiu paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3. Bausmės pradžia – 2020 m. liepos 7 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

4. 2022 m. spalio 5 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K., nurodant, jog nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius. Ir tai Komisijos vertinimu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nesutinkant su priimtu nutarimu, nuteistojo R. K. gynėja advokatė Diana Višinskienė pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi jį atmetė, pažymėdamas, kad nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį.

Šalies argumentai

6. Skunde apygardos teismui nuteistojo R. K. gynėja advokatė Diana Višinskienė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti skundo svarstymo klausimą nagrinėti iš naujo.

6.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, padarė nepagrįstą išvadą, jog esančių faktinių duomenų pagrindu dar anksti daryti išvadą, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą pagrįstai tikintis, kad taikoma sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei bus pakankama siekiant BK įtvirtintų bausmės tikslų. Tačiau Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 „dėl lygtinio paleidimo“ nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas - „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo“, o Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2006) 2 „dėl Europos kalėjimų taisyklių“ įtvirtinta bendra nuostata, kad „visas įkalinimas turėtų vykti taip, kad asmenys, kuriems buvo atimta laisvė, galėtų lengviau integruotis į laisvą visuomenę“, tuo tarpu „įvairios išleidimo iš įkalinimo įstaigų formos turi būti numatytos kaip integruota laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalis“ (103.6 punktas). Pažymint, kad įkalintų asmenų grįžimo į visuomenę tikslas gali būti pasiektas įkalinimo įstaigai įgyvendinant parengimo paleidimui į laisvę programą arba taikant dalinį arba lygtinį paleidimą, derinant priežiūrą su veiksminga socialine pagalba (107.3 punktas). Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. K. yra sukūręs šeimą, su kuria jo santykiai yra labai artimi ir glaudūs. Jis taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei pastovias pajamas ir dar iki bausmės atlikimo yra įgijęs suvirintojo specialybę. Būdamas pataisos namuose R. K. gavo leidimą užsiimti individualia veikla, kuria sėkmingai ir užsiima. Todėl tikėtina, kad R. K. paskirtos bausmės tikslas bus pasiektas daug efektyviau taikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi tuomet jis galėtų ne tik pats dirbti, bet ir sukurti darbo vietas įmonėje kitiems asmenims.

6.2. Skunde nurodoma, jog tikėtinai, kad Komisijos nutarimas buvo priimtas nesilaikant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, kadangi Komisijos posėdyje nebuvo Komisijos narių daugumos. Nuteistajam dalyvaujant posėdyje nebuvo susirinkę visi Komisijos nariai, todėl šiuo atveju turėtų būti svarstomas ir lygtinio paleidimo komisijos nutarimo teisėtumo klausimas. Pažymint, kad pats posėdis vyko labai trumpai, todėl svarbu vertinti ir šį argumentą, išsiaiškinant, ar Komisijos nutarimas galėjo būti priimtas.

6.3. Skunde pažymima, kad priimant apylinkės teismo nutartį, Komisijos posėdžio garso įrašas motyvuose nėra apsvarstytas, nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. IR-154 patvirtintuose Lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose yra numatyta daryti posėdžio garso įrašą. Paminint ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ir to, ar pats nutarimas yra priimtas nepažeidžiant aukščiau nurodytų procedūrinių nuostatų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptarta, tikslinga patikrinti, ar pradinėje lygtinio paleidimo klausimo svarstymo stadijoje galimai nebuvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurių pagrindu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas turėtų būti grąžintinas svarstyti iš naujo.

6.4. Skunde taip pat daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pilnai ištirta ir nustatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas lygtinai paleidus nuteistąjį R. K., pažeistų BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, todėl konstatuotina, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas Nr. (2003) 22 „dėl lygtinio paleidimo“.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netaikydamas nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais atmestas nuteistojo gynėjos skundas ir nutarta netaikyti lygtinio paleidimo R. K. iš pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjos lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. K. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

8. Iš 2022 m. rugsėjo 8 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam R. K. 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika R. K. buvo nustatyta ir pirminio vertinimo, atlikto 2021 m. spalio 2 d. metu. Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai susiję su gyvenimo stiliumi ir draugais (dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys) bei nuostatomis (praeityje, būnant laisvėje buvo neigiamos nuostatos į priežiūrą), teisėjų kolegijos vertinimu reikalauja tikslingų ir tęstinių nuteistojo R. K. veiksmų būnant struktūrizuotoje aplinkoje. Nors R. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo nustatyti ir apsauginiai veiksniai susiję su gerais socialiniais ryšiais, gyvenamąja vieta ir turimu darbu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės egzistavo ir R. K. būnant laisvėje, tačiau nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio tai nesustabdė. Tuo tarpu skiltyje nuostatos stebima, jog nuteistasis nors ir pripažįsta ankstesnes savo nusikalstamas veikas, tačiau jų nesureikšmina, stengiasi jas sumenkinti, racionalizuoti. Dabartinio nusikaltimo nepripažįsta, kaltę neigia, tvirtina, kad yra nuteistas nekaltai, esant nepalankioms aplinkybėms, o tai teisėjų kolegijai nesuponuoja išvados, jog R. K. taikoma probacija šiuo metu bus sėkminga.

9. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei nuteistojo gynėjos advokatės skunde nurodytas aplinkybes patvirtina, kad R. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu vieną kartą skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su tėvais ir žmona. Sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis taip pat neturi, duomenų apie išieškomas skolas asmens byloje nėra. Kaip nurodo pats nuteistasis jis yra įgijęs suvirintojo specialybę, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. 2014 m. Vokietijoje baigė pagrindinę mokyklą (b. l. 72-73), 2015 m. vienerius metus mokėsi metalo konstrukcijų mechaniko specialybės (b. l. 76). Vėliau Austrijoje atlikdamas bausmę vienerius metus mokėsi statybininko specialybės. Pataisos įstaigoje nuteistasis buvo įdarbintas langų bare, po to perkeltas į štampavimo barą, o nuo 2022 m. balandžio 4 d. vykdo individualią veiklą ir dalyvauja projekte „(duomenys neskelbtini)“, dirbdamas 6 val. per mėnesį bei gaudamas už tai pinigines išmokas. R. K. taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį R. K. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli – 2021 m. spalio 14 d. R. K. atsisakius gyventi paskirtame būryje, jis buvo uždarytas į baudos izoliatorių (asmens b. l. 26-27). 2022 m. sausio 21 d. nuteistasis buvo sulaikytas krepšinio aikštelėje, nors leidimo lankytis joje neturėjo (asmens b. l. 31). O 2022 m. kovo 15 d. pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir jam buvo skirtas papeikimas už mobilaus ryšio telefono turėjimą. Ir nors papeikimas 2022 m. liepos 29 d. buvo panaikintas anksčiau laiko, tačiau aukščiau aptartų aplinkybių egzistavimas rodo, jog R. K. net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje sugebėjo pažeisti nustatytą tvarką, nepakluso privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Todėl šių aplinkybių buvimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam R. K. vis dar konstatuojamas kaltės nepripažinimas, silpnai išvystyti problemų sprendimo įgūdžiai, stebima savo poelgių racionalizacija, o tai teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad išėjęs į laisvę R. K. laikysis jam paskirtų įpareigojimų, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir vėl nenusikals.

11. Pažymėtina ir tai, kad R. K. praeityje ne vieną kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Pirmąjį kartą nusikalto 1999 m., būdamas 14 metų. Laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka už turtinio pobūdžio nusikaltimus padarytus Austrijos Respublikoje ir tai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis. R. K. taip pat du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo ir vėl nusikalto, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, neabejoja, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galintis paskatinti elgesys nėra pakitęs, jog būtų galima pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

12. Ir nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Paminint ir tai, kad informacija apie R. K. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei kitiems teisės aktams bei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

13. Pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir perduoti skundo klausimą nagrinėti iš naujo teisėjų kolegija neturi ir įvertinusi nuteistojo gynėjos skundo argumentus susijusius su Komisijos narių skaičiaus dalyvavimu svarstant R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, Komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), kurių 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Tačiau kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių, tarp jų Komisijos pirmininkas ar Komisijos pirmininko pavaduotojas. Iš Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad svarstant R. K. lygtinio paleidimo klausimą iš septynių Komisijos narių, posėdyje dalyvavo penki: Komisijos pirmininkas R. M. (balsavo raštu), Komisijos pirmininko pavaduotojas N. F. bei Komisijos nariai D. B., B. P. ir M. P. (b. l. 6-7). Taigi, kaip to reikalauja Nuostatų 21 punktas, svarstant R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau nei pusė Komisijos narių, t. y. buvo Komisijos narių kvorumas. Pažymint, kad Nuostatų 32 punkte yra įtvirtina, jog negalinčio dalyvauti Komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo, todėl teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta nuteistojo gynėjos skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Kartu atkreipdama dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį nekilo abejonių dėl Komisijos nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, šių aplinkybių neginčijo ir nuteistojo gynėja advokatė, todėl apylinkės teismo nutartyje neaptartas Komisijos posėdžio garso įrašas ar nevertinas Komisijos nutarimo teisėtumas, nedaro priimto procesinio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

9. Ir nors nuteistojo gynėja advokatė ignoruodama apylinkės teismo ir Komisijos padarytas priešingas išvadas, kurios atitinka byloje esančius faktinius duomenis, skunde akcentuoja tik R. K. lygtinį paleidimą pagrindžiančias aplinkybes, cituodama Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistąjį nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Apylinkės teismas vertindamas aplinkybę, kad R. K. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2026 m. vasario 3 d.) įstatymo taikymo klaidos nepadarė, kadangi šių aplinkybių vertinimas yra būtinas gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. K. bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo skirta subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pataisos procesas nuteistajam R. K. dar turėtų būti tęsiamas, tuo tarpu lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas bei visuomenės interesai.

10. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus R. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų ir jo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju visi Komisijos nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos R. K., tačiau teismas įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, gali lygtinai paleisti nuteistąjį. Tačiau nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad R. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėDaiva JankauskienėArūnas Paštuolis