- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- A2.9.-295-297/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00222-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Pažeidėjas
- P. B.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Jovitai Žukauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. B., teismo posėdyje išnagrinėjo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išsituokusio, nedirbančio, registruoto darbo biržoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
policijos įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. B. dėl to, kad jis 2016-01-21 apie 06.50 val., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 2,26 prom. girtumas) paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir tyčia, žinomai melagingai pranešė, kad nepažįstamas asmuo išveš į užsienį jo buvusią žmoną. Tokiais veiksmais P. B. Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarė 4,87 Eur žalą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str.
Teismo posėdžio metu apklaustas P. B. nepripažino, kad jis žinomai melagingai iškvietė policiją. Paaiškino, kad su D. B. išsituokė prieš šešis metus, nuo tada jie gyvena skyrium, bet ir toliau abu bendravo, D. B. ateidavo pas jį, o jis nueidavo į jos butą (duomenys neskelbtini). 2016-01-20 apie 24 val. P. B., eidamas namo, prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) pamatė moterį ir tris vyrus, kurie visi susėdo į automobilį ir nuvažiavo. P. B. buvo tikras, kad moteris, kuri nuvažiavo su trim vyrais, yra jo buvusi sutuoktinė. Jis labai sunerimo dėl jos saugumo, todėl bandė jai paskambinti, o kai nepavyko su ja susisiekti, paskambino D. B. motinai, papasakojo, ką jis matė, tačiau buvusi anyta į tai visai nereagavo ir sakė, kad jo nuogąstavimai neturi jokio pagrindo. Tačiau P. B. nenurimo ir anksti ryte paskambino į BPC bei pranešė, kad reikia patikrinti, ar nieko neatsitiko D. B., nurodė jos adresą. Po kurio laiko jam paskambino pati D. B. ir pasakė, kad su jokiais vyrais ji nevažiavo, kad jai viskas gerai, dar sakė, kad ji atšaukė policijos iškvietimą. Po 10 min. pas P. B. į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir nustatė jam girtumą, vėliau surašė protokolą už melagingą policijos iškvietimą. P. B. neigė, kad jis melagingai pranešė policijai apie nebūtą įvykį, aiškino, kad skambindamas į BPC ir pranešdamas apie kilusį pavojų D. B., jis veikė įsitikinęs, kad tikrai D. B. iškilo grėsmė, taigi, jis neturėjo tikslo tyčia trukdyti policijos darbo.
Policijos pareigūno M. K. 2016-01-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-01-21 apie 06.50 val. jam dirbant su patruliu G. S. iš policijos budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes gautas vyriškio pranešimas, jog nepažįstamas asmuo išveš į užsienį jo buvusią sutuoktinę; susisiekus su D. B., ji paaiškino, kad jai viskas gerai ir ji šiuo metu dirba; nuvykus pas pranešėją P. B. į namus adresu (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 2,26 prom. girtumas (b. l. 3).
Įvykių registro išrašas (b. l. 15-16) patvirtina, jog 2016-01-26 06.48 val. P. B. telefonu policijai pranešė, kad jo buvusiai sutuoktinei D. B. gresia pavojus, nes ją nori išvežti į užsienį; policijos pareigūnams susisiekus su pranešėjo buvusia sutuoktine, ši paaiškino, kad jai viskas gerai, o buvęs vyras yra neblaivus, todėl skambina; nuvykus pas pranešėją, jam buvo nustatytas 2,26 prom. girtumas ir surašytas tarnybinis pranešimas dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo; taip pat išraše fiksuotas vietos adresas – (duomenys neskelbtini), policijos pajėgų išsiuntimo laikas – 2016-01-21 07:04:17, atvykimo laikas – 2016-01-21 07:11:47 ir tyrimo pabaigos laikas – 2016-01-21 07:27:49 (b. l. 15-16).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad P. B. 2016-01-21 07.18 val. buvo nustatytas 2,26 prom. girtumas (b. l. 7).
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad P. B. yra jos buvęs sutuoktinis, jie santuoką nutraukę prieš 4-5 metus ir nuo to laiko kartu negyvena, liudytoja gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2016-01-21 apie 6 val. ryto jai paskambino mama ir išsigandusi klausė, ar jai viskas gerai. Motina nerimavo, nes jai paskambinęs P. B. pasakė, jog D. B. gresia pavojus. P. B. negalėjo paskambinti pačiai liudytojai, nes ji užblokavusi jo numerį, kadangi jis dažnai skambina jai, kontroliuoja ją, rašo žinutes. Iki 6.45 val. liudytoja buvo namuose, policijos pareigūnai pas ją į namus atvykę nebuvo. Apie 7 val. liudytoja atvyko į darbą, tuomet jai paskambino policijos pareigūnas ir informavo, kad P. B. telefonu pranešė policijai apie jai gresiantį pavojų. Ji paaiškino, kad jokio pavojaus nėra, niekas jos negrobė ir ji yra saugi. Tuo bendravimas su policijos pareigūnais tą dieną baigėsi, pareigūnai į jos darbą atvykę nebuvo. Iš karto po pokalbio su policijos pareigūnais liudytoja paskambino P. B., kuris buvo kaip nesavas, net neatpažino jos balso, manė, kad tai skambina jos motina, piktinosi, kad ši nieko nedaro, nesistengia dėl dukros saugumo. Liudytoja nuramino P. B., paaiškino, kad tai ji pati jam skambina, o ne jos motina, ir kad su ja viskas gerai. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji gerai pažįsta P. B. ir todėl yra tikra, kad pastarasis, skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, tikrai neturėjo blogų ketinimų, jis buvo neblaivus, todėl galėjo sąžiningai klysti ir galvoti, kad jai tikrai gresia pavojus.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas P. B. surašytas dėl ATPK 186 str. numatyto teisės pažeidimo. ATPK 186 str. nustatyta administracinė atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Administracinė atsakomybė už šį pažeidimą atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį –veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Pagal teismų suformuotą praktiką ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esanti formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Tyčinę kaltės formą galima konstatuoti tik tuomet, kai asmuo pats neabejoja, kad aplinkybės, apie kurias jis praneša specialiosioms tarnyboms, realiai neegzistuoja, o jo pranešimas neatitinka tiesos. Atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 str. pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Taigi, jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, tokiu atveju atsakomybė pagal ATPK 186 str. negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-22 nutartis byloje Nr. N146-1157/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. B. 2016-01-21 06.48 val. telefonu paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad jo buvusiai sutuoktinei D. B. gresia pavojus, nes ją nepažįstamas asmuo nori išvežti į užsienį. Tačiau duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad P. B. kvietė policiją žinomai melagingai, byloje nesurinkta. P. B. tiek 2016-02-09 duodamas paaiškinimus policijos pareigūnui (b. l. 11), tiek teismo posėdžio metu nuosekliai aiškino, kad į policiją skambino ir prašė pagalbos, nes jo įsitikinimu buvusiai sutuoktinei grėsė pavojus, kadangi jis prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) matė moterį ir tris vyrus, kurie visi susėdę į automobilį nuvažiavo, ir jis buvo tikras, kad ta moteris yra jo buvusi sutuoktinė D. B.. Teismo posėdyje P. B. patikslino, kad tai matė 2016-01-20 apie 24.00 val. nakties, tuomet buvo išgėręs. Tokiu būdu jis galėjo suklysti ir nepažįstamą moterį palaikyti buvusia sutuoktine, todėl pagrįstai nerimauti dėl jos saugumo, juolab, kad jis buvusiai sutuoktinei negalėjo prisiskambinti. Kad P. B. buvo tikrai sunerimęs ir išsigandęs dėl D. B. saugumo, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis skambino ne tik į policiją, bet ir D. B. motinai, kuriai išsakė savo įtarimus dėl grėsmės D. B.. Liudytoja D. B. nurodė, kad jai pirmiausia paskambino motina ir pasakė apie P. B. nuogąstavimus, vėliau paskambino ir policijos pareigūnai; ji, norėdama nuraminti P. B., pati jam paskambino ir bendraudama su juo suprato, kad šis buvo tikrai įsitikinęs, jog jai gresia pavojus, pyko ant jos motinos, jog ši nesistengia jai padėti, dėl jos nerimavo; P. B. negalėjo jai pačiai paskambinti, nes ji yra užblokavusi jo numerį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad negalima teigti, jog P. B. žinomai melagingai kvietė policiją, pranešdamas apie tikrovėje neegzistuojančius faktus, nes jo įsitikinimu pranešimas apie D. B. gresiantį pavojų atitiko tiesą. Teisės aktai nenumato, kad asmenys specialiąsias tarnybas gali kviesti, tik kai jiems patiems šios tarnybos yra būtinos, todėl pripažintina, kad šiuo atveju P. B. kvietė policiją, siekdamas tokiu būdu apginti savo buvusios sutuoktinės interesus, t. y. sąžiningai manė, kad policijos pagalba jai yra reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. Taigi, šiuo atveju nėra ATPK 186 str. numatyto būtinojo administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – asmens tyčios.
Be kita ko, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju nėra ir būtinojo administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymio – specialiųjų tarnybų iškvietimo. Specialiųjų tarnybų iškvietimas kaip melagingo pranešimo padarinys pasireiškia tuo, kad minėtoms tarnyboms buvo perduota informacija apie pavojų ir jos sureagavo, išsiųsdamos specialistus į įvykio vietą arba ėmėsi kitų realių veiksmų likviduoti pavojų. Šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai, gavę P. B. pranešimą, buvo nuvykę jo nurodytu įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), ar D. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ar, nustatę, kad D. B. yra darbe, buvo nuvykę į jos darbovietę. Iš įvykių registro išrašo matyti, kad P. B. pranešimas Alytaus apskrities VPK gautas 2016-01-21 06.48 val., nurodomas vietos adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau informacijoje apie patikrinimą nėra nurodytas nuvykimas į įvykio vietą, tik nurodyta, kad su pranešėjo žmona buvo susisiekta, o nuvykus pas pranešėją į namus, jam buvo nustatytas 2,26 prom. girtumas ir surašytas tarnybinis pranešimas dėl melagingo iškvietimo (b. l. 15-16). Tokios pačios įvykio tyrimo aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno M. K. 2016-10-21 tarnybiniame pranešime (b. l. 3). Teismo posėdžio metu D. B. nurodė, kad policijos pareigūnai 2016-01-21 pas ją atvykę nebuvo, su ja susisiekė ir bendravo tik telefonu. Byloje esantis D. B. 2016-02-09 rašytinis paaiškinimas patvirtina, kad ji paaiškinimus policijai davė ne įvykio dieną (b. l. 5), kas patvirtina jos nurodytas aplinkybes, kad įvykio dieną ji su policijos pareigūnais bendravo tik telefonu. Teisme P. B. paaiškino, kad į BPC skambino 2016-01-21 ryte apie 7 val., po kurio laiko jam paskambino D. B. ir pasakė, kad jai viskas gerai ir kad ji atšaukė policijos iškvietimą, o po 10 min. pas jį į namus atvažiavo policijos pareigūnai, nustatė jam girtumą ir išvyko. Asmens blaivumo testas patvirtina, kad P. B. girtumas nustatytas 2016-01-21 07.18 val. Taigi, įvertinus nurodytų įvykių seką, akivaizdu, kad įvykių registro išraše nurodytu policijos pajėgų išsiuntimo ir P. B. pranešimo aplinkybių tyrimo laiku, o būtent 2016-01-21 nuo 07:04:17 val. iki 07:27:49 val. (b. l. 15-16), policijos pajėgos buvo išvykę ne D. B. gyvenamosios vietos adresu Alytus, (duomenys neskelbtini) (įvykių registro išraše nurodyta (duomenys neskelbtini)), o vyko pas pranešėją P. B. ir visą nurodytą laiką sugaišo jo girtumo nustatymui ir tarnybinio pranešimo dėl melagingo iškvietimo surašymui. Tuo tarpu su D. B. policijos pareigūnai bendravo tik telefonu. Šios nustatytos aplinkybės paneigia, kad dėl P. B. pranešimo policijai kilo padariniai, t. y. tirti pranešimo buvo iškviesta policija ir tuo reikšmingai sutrikdytas policijos darbas.
Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad P. B. veiksmuose nėra ATPK 186 str. numatyto pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti bylą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.