Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutarties, sprendžiant ieškovės D. A. ieškinio atsakovui A. J. dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kadangi buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo.

8. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

9. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

10. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taigi, ieškovė pateikė ieškinį ginčo teisena, kylantį iš šeimos santykių, todėl šiuo atveju mediacija yra privaloma.

12. Susipažinus su ieškovės ieškiniu ir jo priedais matyti, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Ieškovė savo atskirajame skunde taip pat neneigia, kad nesikreipė dėl mediacijos. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pateiktas ieškinys pareikštas nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

13. Ieškovė nurodo, jog jai yra apsunkinta galimybė dalyvauti ikiteisminės mediacijos procese dėl skirtingų ieškovės ir atsakovo gyvenamųjų vietų. Be to ieškovė neturi pakankamai lėšų, kad galėtų vykti į mediacijos procesą, jei jis būtų ne ieškovės gyvenamojoje vietoje.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte įtvirtinta privaloma mediacija šeimos bylose, nagrinėjamose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Esant tokioms įstatymo nuostatoms šalys privalo pirmiausia pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija. Mediacijos įstatymo 15 straipsnyje yra reglamentuota mediacijos vykdymo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras mediacijos taisykles. Jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją (Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ir kokios būtų susiklosčiusios aplinkybės tarp šalių, ar sunki finansinė padėtis kurios nors iš šalių, tačiau šalys pirma privalo pasinaudoti privalomąją mediacija, o su mediatoriumi yra galimybė susitarti dėl priimtiniausios tvarkos. Be to pažymėtina, kad ieškovė siekdama proceso ekonomiškumo, atsižvelgdama į vaiko interesus, prieš kreipdamasi į teismą turėtų būti suinteresuota taikiai išspręsti kilusį ginčą, tiek dėl išlaikymo dydžio, gyvenamosios vietos nustatymo gera valia, ir kita, t.y. bandyti ieškoti kompromisų iškilusiais klausimais, nepaisant nurodytų aplinkybių dėl mediacijos privalomumo.

15. Atsižvelgęs į paminėtas įstatymo nuostatas bei byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra tikslinga pasisakyti dėl visų atskirajame skunde nurodytų argumentų, dėl mediacijos neprivalomumo, netikslingumo ir pan., nes tai neįtakoja teismo priimtos nutarties, spręstina, kad nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta ginčams, kylantiems iš šeimos santykių, įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti pagrįstai ir atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo priimtos nutarties naikinti.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ir priėmė teisingą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei ir jos atstovui.