Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. S. prašymas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS GRUPĖ“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje klausimas.

BUAB „BALTIJOS GRUPĖ“ bankroto administratorius UAB „Tamtamas“ su pareiškėjo R. S. pareikštu finansiniu reikalavimu nesutiko. Prieštaravimuose nurodė, kad pareiškėjo su „Inter-GlobeShipping LTD“ darbo santykiais susiję reikalavimai negali būti pripažinti ir tvirtinami UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ bankroto byloje, kadangi ši bendrovė darbo sutarties su pareiškėju sudariusi nebuvo. Bankroto administratoriaus manymu, tai, kad UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ nėra tinkamas darbdavys, atsakingas už pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo užmokesčiu susijusias išmokas, patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-935-889/2013 padarytos išvados.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2008 išaiškino, kad asmens buvimas darbdaviu gali būti nustatomas ne tik pagal įrašą darbo sutartyje, tačiau ir pagal kitas bylos aplinkybes;

2) Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą, BUAB „BALTIJOS GRUPĖ“ bankroto byloje, neįvertino aplinkybės, kad tarp pareiškėjo ir UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ atsiradę teisiniai santykiai turi darbo teisinių santykių požymių – pareiškėjas buvo priimtas dirbti laive „BG FIGHTER“ tęstinių funkcijų atlikimui ir šias funkcijas atliko išimtinai UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ naudai, be to, privalėjo paklusti būtent šios įmonės, kaip laivo valdytojos, tvarkai ir nurodymams, UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ priiminėjo sprendimus dėl įgulos narių atleidimo iš pareigų;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo R. S. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „BALTIJOS GRUPĖ“ bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. gruodžio 7 d. tarp pareiškėjo R. S. ir „Inter-GlobeShipping LTD“ buvo sudaryta terminuota jūrininko darbo sutartis, kuria pareiškėjas R. S. buvo priimtas trijų mėnesių laikotarpiui su galimybe pratęsti darbo sutartį dar vienam mėnesiui į 3 – ojo kapitono padėjėjo pareigas darbui laive „BG FIGHTER“, įsipareigojant jam mokėti 2 000 EUR dydžio mėnesinį darbo užmokestį. Darbo užmokesčio ataskaitų duomenimis už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. – 2 000 EUR dydžio darbo užmokestis, už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. – 2 000 EUR dydžio darbo užmokestis, už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 23 d. – 1 483,87 EUR dydžio darbo užmokestis, iš viso už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. kovo 19 d. – 2 533,33 EUR dydžio darbo užmokestis. Pareiškėjo teigimu, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2013 m. kovo 19 d. jam turėjo būti išmokėtas papildomas 2 508 EUR dydžio užmokestis už darbą pavojingose teritorijose, tačiau pasibaigus darbo santykiams nei pagrindinis užmokestis, nei papildomas darbo užmokestis sumokėti nebuvo.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens, atsakingo už atsiskaitymą su pareiškėju pasibaigus jo ir „Inter-GlobeShipping LTD“ darbo santykiams, padarė išvadą, kad darbo santykiai atsirado tarp pareiškėjo ir „Inter-GlobeShipping LTD“, todėl sutartinė pareiga atsiskaityti su pareiškėju (darbuotoju) kyla darbdaviui „Inter-GlobeShipping LTD“, o ne UAB „BALTIJOS GRUPĖ“, kaip laivo, kuriame dirbo pareiškėjas, valdytojui. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, jog nepriklausomai nuo to, kad jo darbo sutartis buvo sudaryta su „Inter-GlobeShipping LTD“, už darbo užmokesčio sumokėjimą yra atsakinga UAB „BALTIJOS GRUPĖ“, kuri naudojo ir eksploatavo laivą, kuriame dirbo pareiškėjas, bei iš šio naudojimo ir jūrininkų darbo gavo naudos, taip pat priiminėjo sprendimus dėl įgulos narių atleidimo iš pareigų. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto nurodytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas

visapusiškai ir objektyviai išaiškino ir nustatė bei teisingai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei pagrįstai sprendė, kad sutartinė pareiga atsiskaityti su pareiškėju (darbuotoju) kyla darbdaviui „Inter-GlobeShipping LTD“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Remiantis šia įstatymo nuostata, darbo teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu atsiranda tarp darbuotojo ir darbdavio. Vadovaujantis DK 16 straipsnio 1 dalimi, darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. DK 18 straipsnio 1 dalis numato galimybę darbdaviui individualią darbo sutartį sudaryti per atstovą ir tokio atstovo sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis atsiranda tarp darbuotojo ir darbdavio; darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Taigi, kai darbuotojas yra priimamas dirbti į įmonę, įstaigą, organizaciją ar kitą juridinį asmenį, darbdaviu yra būtent šis juridinis asmuo, o ne jo valdymo organai ar dalyviai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo R. S. darbo sutartis sudaryta darbdavio „Inter-GlobeShipping LTD“ vardu per atstovą UAB „GRETIMYBĖ“; „Inter-G. S. LTD“ vardu parengtos ir pareiškėjo darbo užmokesčio ataskaitos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad darbo sutartį su pareiškėju sudarė „Inter-GlobeShipping LTD“ atstovas UAB „GRETIMYBĖ“ nepaneigia fakto, jog darbo sutartis buvo sudaryta su „Inter-GlobeShipping LTD“, nes UAB „GRETIMYBĖ“ veikė kaip darbdavio „Inter-GlobeShipping LTD“ atstovas, todėl esant atskleistam atstovavimo faktui, teisės ir pareigos, kylančios iš tokių darbo sutarčių, atsiranda būtent „Inter-G. S. LTD“.

Kaip matyti iš ginčo darbo sutarties nuostatų, pareiškėjas R. S. buvo priimtas į darbą laive „BG FIGHTER“, kurio valdytoju buvo paskirta UAB „BALTIJOS GRUPĖ“. Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl to, kad UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ vykdė laivo „BG FIGHTER“ valdymo darbus, susijusius su technine laivo priežiūra, kasdiene laivo eksploatacija nebuvo. Apeliantas, įrodinėdamas, kad UAB „BALTIJOS GRUPĖ“, kaip laivo valdytoja, yra atsakinga už darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui, kuris yra ir fakto teismas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ valdant ir eksploatuojant laivą „BG FIGHTER“, jūrininkai dirbo UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ naudai pagal atskirą šalių susitarimą ar sutartį su UAB „ClipperProjectship“, kuri buvo atsakinga už darbo užmokesčio mokėjimą laivo įgulos nariams, todėl tvirtinti, kad UAB „BALTIJOS GRUPĖ“ yra atsakinga už jos valdomame laive dirbusiems jūrininkams neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo užmokesčiu susijusias išmokas, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas nurodytas aplinkybes bei atsižvelgusi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-935-889/2013, kurioje buvo nagrinėjami kitų jūrininkų, dirbusių su pareiškėju tame pačiame laive, reikalavimai BUAB „BALTIJOS GRUPĖ“, padarytas išvadas, sprendžia, kad byloje nesant įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti buvus darbo teisiniams santykiams tarp pareiškėjo ir UAB „BALTIJOS GRUPĖ“, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog pareiga atsiskaityti su darbuotoju kyla darbdaviui „Inter-GlobeShipping LTD“, o ne UAB „BALTIJOS GRUPĖ“.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėjamą situaciją vertino formaliai, tokiu būdu užkirsdamas galimybę pareiškėjui įgyvendinti savo, kaip silpnesniosios teisinių santykių šalies, teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK nėra įtvirtintų nuostatų, kurių pagrindu darbuotojas turėtų būti traktuojamas silpnesniąja darbo teisinių santykių šalimi, taigi, dominuoja darbo sutarties šalių lygybės principas (DK 2 str. 1 d. 4 p., 15 str., 16 str.). Teisiniame reguliavime darbuotojui palanki išimtis yra tik ta, kad esant norminių darbo teisės aktų nuostatų prieštaravimams taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata (DK 11 str. 2 d.). Nagrinėjamos bylos atveju tokių prieštaravimų nenustatyta, todėl apeliantas nepagrįstai susiklosčiusios situacijos vertinimą sieja su savo, kaip silpnesniosios teisinių santykių šalies, teisių pažeidimu.

Dėl bylų faktinių aplinkybių skirtumų kolegija neturi pagrindo atsižvelgti į apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2008, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-99/2007, pateiktus išaiškinimus.

Dėl atskirojo skundo ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. teismo nutarties

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.