Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas ir Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos R. O. atžvilgiu paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno rajono savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo S. L. 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos R. O. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 368 straipsnio 1 dalyje (Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimas), atsižvelgus į tai, kad teisės aktai atgal negalioja (lex retro non agit) ir R. O. veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties nenustatyta.

2. Institucijos nutarimas priimtas tiriant 2020 m. kovo 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriuje gautą E. S. prašymą apie tai, kad jo kaimynas R. O. ant sklypo ribos pasisodino 1000 įvairių medžių, krūmų, dėl ko pareiškėjui trukdoma važiuoti žemės ūkio technika.

3. Nesutikdamas su Institucijos 2021 m. rugsėjo 23 d. priimtu nutarimu, E. S. apskundė jį Kauno apylinkės teismui, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti bei įpareigoti Instituciją išsamiai išspręsti situaciją dėl neteisėtai pasodintų augalų ir nubausti pažeidėją R. O..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tai reiškia, kad pareigūnai turi nustatyti visas teisiškai reikšmingas tiriamo įvykio aplinkybes, siekdami nustatyti ar padaryta įstatymų uždrausta veika. Tik tuo atveju, jei išnaudojus visas įmanomas procesines galimybes surinktų duomenų visuma patvirtina, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali būti atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o pradėtąją teiseną nutraukti. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl R. O. žemės ūkio paskirties sklype 2012 m. pasodintų medžių bei krūmų atitikties teisės normoms, kadangi arti sklypo ribos pasodinti medžiai bei krūmai trukdo pareiškėjui savo žemės sklype tinkamai užsiimti vykdoma žemės ūkio veikla. Institucija pradėjusi administracinę teiseną R. O. atžvilgiu nustatė, kad medžių ir krūmų sodinimo metu, t. y. 2012 metais galiojančios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-717 „Dėl medžių ir krūmų vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatos, nenumatė atstumų sodinant želdinius privačioje valdoje, o Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. TS-326 patvirtintos Kauno rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės tuo metu negaliojo. Ir šių duomenų pagrindu sprendė, kad administracinė teisena R. O. atžvilgiu nutrauktina, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 368 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai atgal negalioja (lex retro non agit). Ir nors apylinkės teismas išnagrinėjęs E. S. skundą skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vis gi Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. TS-326 patvirtintos Kauno rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės R. O. sodinant medžius ir krūmus 2012 m. galiojo, tačiau konstatavo, kad šiomis taisyklėmis medžių ir krūmų sodinimo atstumai nuo kaimyninių sklypų ribų buvo numatyti tik privačiose namų valdose, o ne žemės ūkio paskirties sklype, kaip yra nagrinėjamu atveju. Todėl padarė išvadą, kad kilęs ginčas dėl tinkamų medžių atstumų ar tinkamos galimybės naudotis žemės sklypu šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o ne administracinės teisės normomis.

10. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, jog jis neginčija nei Institucijos, nei apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir sutinka su padarytomis išvadomis, jog R. O. 2012 m. savo sklype sodindamas medžius ir krūmus neturėjo pareigos laikytis aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, tačiau anot E. S. jis apylinkės teismui posėdžio metu nurodė, o vėliau šią informaciją pateikė ir elektroniniu paštu, kad kaimyniniame sklype sodinti medžiai turėtų būti laikomi mišku ir atitinkamai jų auginimo teisėtumas turėtų būti vertinamas pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (1994 m. lapkričio 22 d. Nr. 1-671) nurodytus reikalavimus, taip pat pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. Dl-199, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo vertintos nebuvo.

11. Sutinkama, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertino ir nurodė, kad neišeidamas iš skundo ribų pasisako tik dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui pateikto prašymo, tačiau apygardos teismas įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, pareiškėjo apylinkės teismui pateiktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus bei teisinį reglamentavimą neturi pagrindo naikinti skundžiamą 2022 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti Instituciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

12. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (suvestinė redakcija 2012-01-01 - 2012-11-14) 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad mišku laikomas, ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės).

13. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. Dl-199 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų (suvestinė redakcija (2012-01-05 - 2013-12-27)) 25 straipsnyje nurodyta, jog: „įveisiant mišką medžiai nuo gretimo žemės ūkio paskirties žemės savininko sklypo ribos turi būti projektuojami ir sodinami ne arčiau kaip 15 m atstumu, krūmai – ne arčiau kaip 6 m atstumu. Šio atstumo galima nesilaikyti, kai miško želdiniai ar žėliniai ribojasi su mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu apželdinti sklypu arba gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinką, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis“.

14. Ir nors pareiškėjas skunde teigia, kad jo skaičiavimu, R. O. sklype medžių yra daugiau nei 1 ha, o Institucijos teigimu jų yra apie 1000 vienetų, todėl įveisiant mišką R. O. turėjo laikytis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų arba gauti pareiškėjo sutikimą, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytas, kurio E. S. nagrinėjamu atveju nedavė, tačiau apygardos teismas nesutikdamas su šiais pareiškėjo teiginiais visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (suvestinė redakcija 2012-01-01 - 2012-11-14) 2 straipsnio 1 punkte taip pat nurodyta, jog laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Tuo tarpu Institucijos tarnybiniuose pranešimuose bei pareiškėjui siųstuose raštuose nurodoma, jog kaimyniniame žemės ūkio paskirties sklype R. O. yra pasisodinęs eilę eglių, taip pat yra pasodinta tuopa ir gluosnis, savaime išaugę krūmai. Pažymint, kad šią informaciją patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos iš kurių matyti, kad medžiai ir krūmai esantys R. O. sklype susodinti viena eile prie pareiškėjo sklypo ribos, taip atskiriant kaimyninius sklypus, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju yra pasodintas ne miškas, kaip teigiama pareiškėjo skunde, o siaura iki 10 metų pločio medžių juosta, kuri pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą nėra laikoma mišku. Šių aplinkybių konstatavimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad R. O. sodindamas medžius ir krūmus savo sklype neturėjo pareigos laikytis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 25 straipsnyje nurodytų atstumų ar gauti pareiškėjo sutikimą.

15. Nagrinėjamu atveju nenustačius, jog R. O. savo sklype sodindamas medžius ir krūmus pažeidė kokius nors tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad kilęs ginčas tarp šalių šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymint, kad skundžiamoje nutartyje minėtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.42 straipsnis yra pagrindinė norma, taikytina ginčo santykiui. Būtent šis straipsnis ir reglamentuoja besiribojančių žemės sklypų savininkų tarpusavio santykius dėl medžių krūmų ir kitų augalų.

16. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir vertino aplinkybes susijusias tik su pareiškėjo 2020 m. kovo 4 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui pateiktu prašymu, tačiau akivaizdu, jog tai nesudarė kliūčių apylinkės teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio išvadomis sutiko ir pats pareiškėjas. Tuo tarpu apygardos teismas įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir nenustatęs, kad R. O. žemės ūkio paskirties sklype pasodinti medžiai ir krūmai yra miškas, daro išvadą, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kurie nepagrįstai bandomi spręsti administracinėmis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas E. S. apeliacinį skundą atmeta ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį palieka nepakeistą, kadangi nenustatyta aplinkybių dėl kurių administracinė teisena R. O. atžvilgiu turėtų būti pradėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.