Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Neries panorama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Neries panorama“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB „Neries panorama“ (toliau – Skolininkas), užtikrindamas iki 2009 m. birželio 28 d. suteikto kredito grąžinimą, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) skolininkui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus (hipotekos lakštai Nr. 01120070018924, Nr. 01120070028114, Nr. 01120070029668 su vėlesniais pakeitimais).

To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui buvo sudarytas kilnojamojo turto įkeitimo lakštas Nr. 01220070018922, kuriuo UAB „Neries panorama“ įkeitė bankui jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – visas esamas ir būsimas lėšas, esančias įkeitimo objekto savininko sąskaitose Nr. LT48 7300 0100 7817 1298 ir LT52 7300 0101 0205 0104, esančiose AB banke „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiškimą Nr. SR-53007, patikslintą pareiškimą Nr. SR-58594 dėl priverstinio skolos išieškojimo bei prašymą Nr. SR-53003 dėl įspėjimo įteikimo, 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi areštavo įkeistus UAB „Neries panorama“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Teismas taip pat nutarė išsiųsti įspėjimą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai pagal kilnojamojo turto įkeitimo lakštą Nr. 01220070018922, įregistruotą hipotekos registre.

Skolininko UAB „Neries panorama“ atskirasis skundas atmestas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkas UAB ,,Neries panorama“ prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – AB ,,Swedbank“ pareiškimą atmesti (netenkinti) ir procesą nutraukti. Nurodo, kad 2011 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB ,,Neries panorama“ kreditorių A. Steponavičiaus projektavimo įmonės ,,A-1“ ir AB ,,Swedbank“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, nutarė iškelti bankroto bylą UAB ,,Neries panorama“, įmonės administratoriumi paskirti UAB ,,Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Įmonei iškėlus bankroto bylą, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui ir nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šiame įstatyme (ĮBĮ 14 str. 1 d.). Teigia, kad bet kokiu atveju, kai bankrutuojančios įmonės turtas yra parduodamas arba perduodamas kreditoriui (įkaito turėtojui), kreditoriui taip pat kyla pareiga sumokėti administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje, o turto kaina nustatoma kreditorių susirinkime (ĮBĮ 33 str. 5 d.). Skolininkas nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį, apskritai nebuvo įvertinta ir atsižvelgta į 2011 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria UAB ,,Neries panorama“ iškelta bankroto byla, tokiu būdu turto pardavimo iš varžytinių klausimas nepagrįstai sprendžiamas nesivadovaujant bankroto procedūras reglamentuojančiu Įmonių bankroto įstatymu. Pabrėžia, kad bankas neatsisakydamas reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Neries panorama“, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis tuo pačiu kreipdamasis dėl priverstinio skolos išieškojimo per hipotekos skyrių. Atsižvelgiant į tai, kad abu procesai yra nesuderinami ir paraleliai vykti negali ir banko inicijuotas priverstinio skolos išieškojimo per hipotekos skyrių procesas neturėjo būti pradėtas, o jį pradėjus, turėjo būti nutrauktas arba sustabdytas, nes turto pardavimo iš varžytinių klausimas yra spręstinas bankroto byloje, prašo procesą nutraukti. Nurodo, kad 2007 m. birželio 28 d. Kredito sutarties užtikrinimui buvo įkeista 1 164,19 kv. m skolininko nekilnojamojo turto. Toks plotas patvirtintas ir VĮ ,,Registrų centras“ 2007 m. rugsėjo 10 d. pažyma. Tačiau skundžiama nutartimi leista iš varžytinių parduoti 1 203,15 kv. m. nekilnojamojo turto. Toks iš varžytinių leisto parduoti turto skirtumas yra per didelis, todėl nutartis yra akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi įstatymas draudžia išvaržyti skolininko turto daugiau, nei faktiškai buvo įkeista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 11 d. nutartis naikintina. Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalimi apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (nutartys). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Nustatyta, Skolininkui nevykdant įsipareigojimų pagal 2007 m. birželio 28 d. kredito sutartį Nr. 07-064046-IN/07-064048-KL, kreditorius AB ,,Swedbank“ įspėjęs skolininką apie kredito sutarties nutraukimą, ją nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl įkeisto turto arešto ir skolininko įspėjimo, kad per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos, įkeistas skolininko turtas bus parduotas iš varžytinių (hipotekos lakštai Nr. 01120070018924, Nr. 01120070028114, Nr. 01120070029668, Nr. 01220070018922 su vėlesniais pakeitimais). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) prašymas patenkintas (b. l. 37-40, T2). (Toliau – Teismas). Teismo nutartis skolininkui įteikta 2011 m. sausio 11 d. (b. l. 63, T2). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (b. l. 110-113, T2). Skolininkui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo grąžinti skolą kreditorius 2011 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 147-150, T2). Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi pakartotinis kreditoriaus pareiškimas dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytinių buvo patenkintas (b. l. 5-9, T3). Skolininkas dėl minėtos nutarties pareiškė atskirąjį skundą (toliau – Skundas).

Teismų sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi skolininkui UAB ,,Neries panorama“ iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Nutartis įsiteisėjo.

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalį, jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją su prašymu, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių, o iš gautų pinigų visiškai atlyginta hipotekiniam kreditoriui priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į virš nurodytus argumentus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuoją praktiką bylose dėl hipotekos teisinių santykių konstatuotina, kad formaliąja prasme teismas turėjo teisinį pagrindą priimti skundžiamą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skolininko argumentu, kad 2011 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, pirmos instancijos teismas nevertino nurodytos aplinkybės ir nepagrįstai sprendė klausimą dėl skolininko įkeisto turto pardavimo iš varžytinių. Kaip matyti iš byloje esančios pirmos instancijos teismo 2011 m. sausio 19 nutarties, hipotekos teismas neturėdamas galimybės naudotis teismų sistemos ,,Liteko“ duomenimis, neturėjo duomenų apie klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme (b. l. 70, T3). Tokių duomenų teismui nepateikė nei skolininkas nei kreditorius (CPK 177 str.,178 str.). Be to, teismo sprendimas (nutartis) įgyja galią ir privalo būti vykdomas tik sprendimui (nutarčiai) įsiteisėjus (CPK 18 str.). Kaip jau minėta, Teismo nutartis iškelti bankroto bylą skolininkui įsiteisėjo 2011 m. gegužės 18 d., o skundžiamoji nutartis priimta 2011 m. balandžio 11 d., todėl ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismas negalėjo priimti skundžiamosios nutarties.

Negalima sutikti su skolininko atskirojo skundo argumentu, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį leido iš varžytinių parduoti daugiau skolininko turto nei buvo įkeista, nes byloje esančios Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 2 d. 2009 m. gruodžio 3 d., gruodžio 8 d. nutartys tvirtina, kad hipotekos lakšte kodas 01120070018924 buvo padaryti pakeitimai padidinat skolininko įkeisto turto mastą (b. l. 149-150,159, 162, T1). Pakeitimai įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl yra galiojantys (b.l.151-152;156-157;160;163;165, T1) (CPK 192 str. 2 d.).

Kaip jau minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą skolininkui įsiteisėjo 2011 m. gegužės 18 d. Todėl nuo to momento pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, o pagal 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.

Taigi, pradėjus įmonei bankroto procedūras, ji įgyja bankrutuojančios įmonės statusą ir jos atžvilgiu pradeda veikti specialusis turto režimas, kurio valdymą atlieka teismo paskirtasis bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p.). Pažymėtina, kad bankroto instituto paskirtis yra apsaugoti pirmiausia nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, kreditorių teises ir interesus. Bankroto procedūra siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių interesus, tuo tikslu išviešinant nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes joms padengti bei sudarant sąlygas visiems esantiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Todėl galimai didžiausias kreditorius AB ,,Swedbank“ netenka teisės vien tik į savo reikalavimų patenkinimą šioje byloje ir turi teisę reikšti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, kadangi negalima situacija, kad vykstant bankroto procedūrai civilinėje apyvartoje išliktų ir 2011 m. balandžio 11 d. nutartis ginanti išimtinai tik vieno bankrutuojančios UAB ,,Neries panorama“ kreditoriaus teises (CK 1.5 str.).

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 11 d. nutartis naikintina, o skolininko UAB ,,Neries panorama“ atskirojo skundo nagrinėjimas, netenka savo prasmės, todėl yra pagrindas apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo atskirąjį skundą, nutraukti, nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 3 str. 6 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 11 d. nutartį.

Apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2S-230-262/2012 pagal atsakovo UAB „ Neries panorama“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutarties nutraukti.