- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-641-383-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- V. J.
- Advokatai
- Kristupas Ašmys
Nr.1A – 641 - 383/2010 Proceso numeris:64-1-01104-07 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas V. Vitunskas
2010 m. spalio 29 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Reginos Majauskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui, nuteistajam V. J. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-28 nuosprendžio, kuriuo:
V. J. nuteistas pagal LR BK 253 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo šaudmenimis, tai yra, 2007-06-22 Marijampolės mieste, J.Basanavičiaus a.17, esančioje ginklų parduotuvėje įgijo 50 vienetų garsinių šovinių, skirtų šaudyti iš įvairių 9 mm kalibro dujinių revolverių, bei 50 vienetų guminių šratų, iš kurių tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo neteisėtai pasigamino savadarbių šaudmenų: į revolverio „ME 38 Compact-G“ Nr. 012346 būgnelio kameras įdėjo po vieną garsinį šovinį ir po vieną guminį šratą, tokiu būdu padidindamas sviedinio (šrato) kinetinę energiją virš leistino 7,5 J(džaulių) numatytos LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, nes minėtas revolveris priskiriamas prie „D“ kategorijos šaunamųjų ginklų ir skirtas šaudyti .380 kalibro šoviniais su guminėmis kulkomis, kurių iššautos kulkos kinetinė energija ginklo žiotyse neviršija 7,5 J, ir šiuos 5 savadarbius šaudmenis, kurių iššautų sviedinių (šratų) kinetinė energija yra 27,7 J; 23,5 J; 27 J; 27,6 J; 29,1 J neteisėtai laikė šio revolverio būgnelio kamerose, o revolverį su neteisėtais savadarbiais šaudmenimis neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , iki 2007-10-23 16.05 val., kol revolveryje esančius neteisėtai pagamintus savadarbius šaudmenis kartu su revolveriu paėmė Marijampolės policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nurodoma, jog 2007-06-22 ginklų parduotuvėje „Sidabrinė kulka“ jis ketino įsigyti ginklą savigynai, jam buvo pasiūlytas dujinis revolveris „ME 38 Compact Gum“. 2007 m. vasarą jį važiuojantį automobiliu sustabdė pareigūnai, kurie paprašė parodyti turimą ginklą. Nuteistasis parodė ginklą ir paaiškino, kad tai yra legalus revolveris, kurį jis įsigijo oficialioje ginklų parduotuvėje, ir jam specialaus leidimo nereikia. 2007 m. spalio 23 d. jis ir vėl buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie paprašė parodyti ginklą. Po apžiūros, policijos pareigūnas paprašė kartu nuvykti į policijos komisariatą, kad ginklą galėtų apžiūrėti ekspertas. Ekspertas pareiškė, kad ginkle yra savadarbiai šaudmenys, dėl ko jis ir buvo sulaikytas. Vienu iš kaltinančių įrodymų teismas pripažino liudytojų D. M. ir V. K. parodymus, tačiau toks teismo argumentas yra nepagrįstas dėl to, kad paminėti liudytojai yra suinteresuoti tokių parodymų davimu, nes priešingu atveju jie patys sulauktų atsakomybės už nelegalaus šaudmens pagaminimą. Yra akivaizdu, kad pardavėjai paaiškino, užtaisė ir pardavė savadarbius šaudmenis, nes jie patys nežinojo, ar tai nelegalu. Teismas nesuprantamai konstatavo, kad liudytojas V. K. nei paneigė, nei patvirtino pardavėjų duotus parodymus. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nurodė prieštaringas aplinkybes apie tai, kas jam užtaisė ir pardavė ginklą. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė parodymus, kad ginklą jam užtaisė ir pardavė pardavėjai. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nuteistojo versija, jog šaudmenys buvo sudėti parduotuvėje, yra paneigta, neva, jis šaudmenis pasigamino vėliau pats. Anot apelianto, liudytojas G. G. meluoja, sakydamas, kad 2007 m. vasarą jis sustabdė V. J. tikslu patikrinti girtumą, o iš tikrųjų jis ieškojo revolverio, ir jį surado. Tai rodo, kad jau tada policijos pareigūnai suprato, kad dėl jam parduotų savadarbių šaudmenų galima sufabrikuoti bylą. Be to, nėra užfiksuotų apžiūros protokolų, iš kurių būtų matyti, kad šaudmenys yra savadarbiai. Policijos pareigūnai nėra ginklų ar šaudmenų ekspertai, todėl vien vizualiai apžiūrėjus šaudmenis, neįmanoma pasakyti, kad jie yra savadarbiai. Be to, paminėti pareigūnai buvo nukentėjusieji kitoje byloje, kurioje V. J. buvo kaltinamasis, o vėliau išteisintas, todėl tokie liudytojai negali būti objektyvūs kaltinamojo atžvilgiu šioje byloje. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad vadovaujasi specialisto išvada ir ekspertizės aktu, kadangi specialisto išvada neatitinka BPK 90 str. keliamų reikalavimų. Išvadoje nėra nurodyta nei specialisto specialybė, nėra jokios nuorodos į jokį teisės aktą, nėra aprašyti tyrimo metodai. Todėl dar ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ekspertizė, kurią atliko gamtos mokslų daktaras, turintis teismo balistikos eksperto kvalifikaciją. Specialisto išvada teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį remtis negalėjo. Ekspertizės aktas taip pat yra netikslus, kadangi tyrimo metu buvo naudojami ne tik nuteistojo turėti, bet ir įvairūs kiti šoviniai. Kadangi nėra aišku, kokius šovinius tyrė ekspertas, tai ir tyrimo metu gauti rezultatai nėra patikimi. Be to, nagrinėjamas nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, o nuteistasis savo nusikalstamų veiksmų nesuvokė kaip pavojingų. Jam pardavėjai aiškino, kad viskas yra legalu, jis net neįtarė, kad daro nusikaltimą. Guminiai šratai buvo parduodami viešai, todėl jis nepadarė jokių neteisėtų veiksmų. Apeliantas nesiekė nuslėpti turimų šaudmenų, jis sulaikytas juos pateikė patikrinimui. Ir tik po apelianto sulaikymo policijos pareigūnai davė nurodymą parduotuvei nutraukti prekybą nelegaliomis prekėmis. Tokiu būdu susidaro tokia teisinė situacija, jog valstybės institucijos negarantavo tinkamo teisinio reglamentavimo ūkio subjektams, kad būtų neleidžiama civilinė apyvarta draudžiamais daiktais, ir dėl ko V. J. nuteistas visiškai be pagrindo. Tuo buvo pažeista V. J. teisė į teisingą procesą, buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis. Be to, teismo paskirtoji bausmė – 1 metai laisvės atėmimo yra akivaizdžiai per didelė. Dėl valstybės institucijų kaltų veiksmų jis nepagrįstai tapo nusikaltėliu, nors jis pats asmeniškai jokiais veiksmais neprisidėjo prie savadarbio šaudmens gamybos. Be to, anksčiau jis teistas nebuvo, nebaustas administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, vaikų, jais rūpinasi, dėl ko V. J. gali būti skirtina kuo švelnesnė bausmė. Apkaltinamasis nuosprendis yra neteisingas, nes nėra išsamiai įvertinti liudytojų parodymai, nėra atsižvelgta į valstybės institucijų veiksmus, uždraudžiant jam parduotą gaminį. V. J. nėra ginklų ir šaudmenų specialistas, jis nešiojosi su savimi tai, ką buvo legaliai įsigijęs specialioje parduotuvėje. Jo veiksmuose nėra tyčios ir kaltės, dėl to jis nuteistas nepagrįstai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad jis neįvykdė Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai V. J. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį V. J. nuteistas už tai, kad įgijo 50 garsinių šovinių bei 50 vienetų guminių šratų, ir, neturėdamas leidimo, neteisėtai iš penkių guminių šratų ir penkių garsinių šovinių pagamino penkis savadarbius šaudmenis ir juos laikė. Nors nuteistasis V. J. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 253 str. 1 d. neprisipažino, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, jo kaltė pilnai įrodyta liudytojų parodymais, kitais bylos rašytiniais įrodymais. Tai, kad V. J. Marijampolėje esančioje parduotuvėje „Sidabrinė kulka“ pirko dujinį revolverį, jam šovinius ir guminius šratus, parodė liudytojas V. K. . Liudytojai V. K. ir D. M. parodė, kad jie dirba parduotuvėje „Sidabrinė kulka“ ir 2007-06-22 V. J. pardavė revolverį „ME 38 Compact Gum“. Tuo metu buvo prekiaujama ir guminiais šaratais. Apie garsinių šovinių ir guminių šratų pardavimą įrašai nedaromi, jie paneigė teiginį, jog parduotuvėje užtaisinėjo ginklą – tai griežtai draudžiama. Šie liudytojai paneigė nuteistojo V. J. versiją, kad jam dujinį revolverį užtaisė su guminiais šratais parduotuvėje pardavėjas. Ekspertas A. J. parodė, kad tokia kombinacija, kai į revolverio būgnelio kanalą įdedamas guminis šratas, o po to signalinis garsinis šovinys, yra savadarbis šaudmuo. 2007-10-23 automobilio apžiūros protokole užfiskuota, kad automobilis BMW X5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas Marijampolės policijos komisariato kieme ir iš automobilio salono paimtas revolveris „ME 38 Compact-G“, kurio būgnelio kamerose yra įdėti 5 garsiniai šoviniai ir 5 guminiai šratai, iš automobilio dėtuvės paimta 9 garsiniai šoviniai ir 20 juodos spalvos guminių šratų. Apylinkės teismas padarė teisingą išvada, jog paminėtų asmenų duotų parodymų ir bylos rašytinės medžiagos duomenų visetas duoda nuoseklų įvykio vaizdą ir pilnai patvirtina faktines bylos aplinkybes, paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, kad V. J. nusikaltimo neįvykdė, kadangi jo legaliai ginklų parduotuvėje įgytas dujinis revolveris buvo užtaisytas toje pačioje parduotuvėje legaliai įgytais guminiais šratais bei garsiniais šoviniais net gi ne jo, o pačių parduotuvės darbuotojų. Liudytojais apklausti ginklų parduotuvės pardavėjas V. K. bei jos vedėjas D. M. , kategoriškai paneigė, jog tokiu būdu parduotuvėje būtų užtaisinėję perkamą revolverį. Nurodė, kad tai yra griežtai draudžiama ir šio draudimo laikomasi parduodant bet kokius ginklus. Teismas netikėti šiais parodymais neturi jokio pagrindo. V. J. ir liudytojų priešiškumo nenustatyta. Liudytojai V. R. ir G. G. nurodė, kad turėjo informacijos, jog kaltinamasis gali vežiotis revolverį, užtaisytą savadarbiais šoviniais, padarytais jį užtaisant garsiniais šoviniais bei guminiais šratais, ir šią informaciją tikrino dar 2007m. rugpjūčio mėn. Patikrinę J. jiems pateiktą apžiūrai revolverį, jie nustatė, kad jis užtaisytas gamykliniais šoviniais, guminių šratų jame nebuvo. 2007-10-23, pakartotinai patikrinus informaciją ir apžiūrėjus J. pateiktą revolverį, jį apžiūrėjęs, G. G. iškart pastebėjo, kad revolverio būgnelio kanaluose yra guminiai šratai ir juose likę kur kas mažiau vietos nei kad būna, jei jis užtaisytas normaliu šoviniu. Tą pastebėję, su V. J. iškart nuvyko į komisariatą, kur buvo pakviestas ekspertas ir pradėtas tyrimas. Šie liudytojų parodymai kategoriškai paneigia J. parodymus apie tai, kad jis pats ginklo neužtaisinėjo, o iki pat sulaikymo momento vežiojosi revolverį, užtaisytą garsiniais šoviniais su guminiais šratais, ką parduotuvėje padarė M.. Be to, specialisto išvada neginčijamai nustatyta, kad iš V. J. paimtas revolveris buvo užtaisytas guminiais šratais-įdėjus juos į revolverio būgnelio šovinio kamerą- ir užtaisius revolverį garsiniais šoviniais, taip buvo gauti savadarbiai šaudmenys. Šių savadarbių šaudmenų iššautų sviedinių kinetinę energiją specialistas nustatė atlikęs tyrimus. Didesnė, negu nustatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5 punkte, sviedinio kinetinė energija reiškia, kad toks šaudmuo priskiriamas ne „D“ kategorijai, bet „B“ arba „C“ kategorijai, o šių kategorijų šaudmenų įsigijimui, o taip pat ir gaminimui reikalingas leidimas, kurio V. J. neturėjo. Be to, pats V. J. davė parodymus, kad be jo įgytuoju revolveriu niekas negalėjo naudotis, iš jo šaudoma nebuvo, tačiau revolverio paėmimo metu iš pirktųjų 50 garsinių šovinių ir 50 guminių šratų tebuvo surasta tik 9 garsiniai šoviniai ir 20 juodos spalvos guminių šratų. Tuo buvo paneigta versija, kad ginklas buvo užtaisytas ne V. J. , o parduotuvėje pardavėjo, dėl ko jis negalėtų atsakyti už disponavimą šaudmenimis. Kolegija neabejoja, kad V. J. veika pagal LR BK 253 str.1d. kvalifikuota tinkamai, nes ištirtais įrodymais teisingai nustatyta, kad iš V. J. paimto revolverio kamerose rasti penki savadarbiai šaudmenys.
V. J. turėtas revolveris „ME 38 Compact G“ Nr. 012346 pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (Įstatymo 2002-01-15 Nr. IX-705 redakcija) yra priskiriamas „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtiems šaudyti 380 (9 mm) kalibro šoviniais su guminėmis kulkomis, kurių kinetinė energija ginklo žiotyse neviršija 7,5 J. Šiuose šaudmenyse nėra parako, todėl jų kulkos (sviedinio) kinetinė energija neviršija 7,5 J. Iš V. J. paimto revolverio būgnelio kamerose rasti įstatyti penki pramoninės gamybos garsiniai šoviniai (susidedantys iš tūtelės, kapsulės ir parako užtaiso) su prieš juos įdėtais penkiais guminiais šratais. Šių savadarbių šaudmenų iššautų sviedinių kinetinę energiją specialistas nustatė atlikęs tyrimus. Tačiau tai, kad kaip teigiama apeliaciniame skunde, jog yra neaiški eksperto išvada, kadangi nežinoma, kokie šoviniai buvo tiriami, dėl ko išvados duomenys yra nepatikimi, vertinama tuo aspektu, jog nusikalstamai veikai pagal BK 253 str. 1 d. kvalifikuoti pakanka vien tos aplinkybės, kad kaltininkas, neturėdamas leidimo, įgyja, laiko, nešioja savadarbius šaudmenis. Todėl ta faktinė aplinkybė, kad nuteistojo V. J. paimto revolverio kamerose rasti penki pramoninės gamybos garsiniai šoviniai, susidedantys iš tūtelės, kapsulės ir parako užtaiso ir guminio šrato jau yra pakankamas pagrindas laikyti nusikalstamą veiką baiga.
Atmestinas skundo argumentas, jog nėra užfiksuotų apžiūros protokolų, iš kurių būtų matyti, kad šaudmenys yra savadarbiai. Iš tiesų, policijos pareigūnai nėra ginklų ar šaudmenų ekspertai, todėl vien vizualiai apžiūrėjus šaudmenis, neįmanoma pasakyti, kad jie yra savadarbiai. Dėl to policijos pareigūnai, paėmę ginklą iš V. J. , kreipėsi į specialistą V. Č. , kuris apžiūrėjęs paimtą užtaisytą ginklą, 2007-10-25 išvadoje Nr. IS1-457 konstatavo, kad tai yra savadarbis šaudmuo, kadangi jis buvo užtaisytas kartu panaudojant garsinį šovinį ir guminį šratą, o tokių šaudmenų pramonėje nėra. Atskirai jie nėra šaudmenys, ir tik sudėjus juos į būgnelio kamerą gaunamas savadarbis šaudmuo. Vėliau ekspertas 2008-05-07 ekspertizės akte Nr. 11-594(08) tik patvirtino teiginį, jog toks šovinys yra savadarbis šaudmuo.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėję esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus. Įrodymų visumos pagrindu teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 str. 1 d., padarymo.
Skundo argumentas, jog pareigūnai V. R. ir G. G. buvo nukentėjusieji kitoje byloje, kurioje V. J. buvo kaltinamasis, o vėliau išteisintas, todėl, anot apelianto, tokie liudytojai negali būti objektyvūs kaltinamojo atžvilgiu šioje byloje, yra atmestinas tuo pagrindu, jog teismas nuosprendį priima tik įvertinęs konkrečioje byloje esančių ir teisme ištirtų įrodymų visetą. Įrodymų tyrimo metu nustatinėjamos visos įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje sudarančios aplinkybės, t. y. veikos padarymo aplinkybės, kaltinamojo kaltę pagrindžiančios ar paneigiančios aplinkybės ir kt. Jokios aplinkybės teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teisėjai privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, o savo išvadą pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str. 1 d.). Apylinkės teismas šios BPK nuostatos nepažeidė.
Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad vadovaujasi specialisto išvada ir ekspertizės aktu, kadangi specialisto išvada neatitinka BPK 90 str. keliamų reikalavimų, nes išvadoje nėra nurodyta nei specialisto specialybė, nėra jokios nuorodos į jokį teisės aktą, nėra aprašyti tyrimo metodai. Argumentas atmestinas. Priešingai, nei nurodo apeliantas, 2007-10-25 specialisto išvada Nr. IS1-457 pilnai atitinka BPK 90 str. keliamus reikalavimus: joje nurodyta, kad išvadą teikė balistikos specialistas V. Č. , turintis aukštąjį išsilavinimą, antrą kvalifikacinę kategoriją, 12 metų objektų laboratorinio tyrimo stažą, nurodyta, kad tyrimui pateiktas objektas – revolveris su 5 šoviniais ir 5 šratais būgnelio kamerose, devyni šoviniai ir dvidešimt šratų, išvada yra išsami, prie jos pateikiama vaizdinė medžiaga (t. 1, b. l. 14).
Skunde taip pat be pagrindo teigiama, kad ekspertizės aktas yra netikslus, kadangi tyrimo metu buvo naudojami ne tik nuteistojo turėti, bet ir įvairūs kiti šoviniai. Kadangi nėra aišku, kokius šovinius tyrė ekspertas, tai ir tyrimo metu gauti rezultatai nėra patikimi. Pažymėtina, kad gauti rezultatai dėl ekspertizės išvados teismui abejonių nekelia. Teismas vadovaujasi tuo 2008-05-07 ekspertizės akto Nr. 11-594(08) išvados teiginiu, kad tirti pateikti devyni šoviniai yra savadarbiai šaudmenys, kadangi jie sudaryti iš 9 mm kalibro revolverinių garsinių šovinių ir guminių kulkų, kas atitinka Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2-ojo straipsnio 17 punkte nurodytas nuostatas, kad šaudmuo yra daiktų ir medžiagų visuma, skirta šūviui iš šaunamojo ginklo atlikti (t. 1, b. l. 108). Ši eksperto išvada teismui abejonių nekelia.
Skunde teigiama, kad nusikalstama veika pagal LR BK 253 str. 1 d. yra padaroma tyčia, o nuteistasis savo nusikalstamų veiksmų nesuvokė kaip pavojingų, dėl to jis nuteistas nepagrįstai. Nors V. J. savo kaltę neigia, jo veiksmai rodė, kad jis veikė sąmoningai ir kryptingai. Tą patvirtino faktas, jog jis kartu su revolveriu įgijo 50 garsinių šovinių bei 50 guminių šratų. Jis nuteistas pagrįstai už tai, kad pats pagamino 5 savadarbius šaudmenis. Tai, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį sustabdžius ir patikrinus buvo nustatyta, kad ginklas užtaisytas leistinais šoviniais, o po kelių mėnesių rastas ginklas užtaisytas savadarbiais šoviniais, paneigia versiją, jog V. J. nelietė ginklo, ir kad ginklas buvo užtaisytas parduotuvėje. Tai, kad guminiai šratai buvo parduodami viešai, todėl jis nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nesuteikia pagrindo nuteistąjį V. J. išteisinti, nepadarius jam inkriminuojamo nusikaltimo. Iš tikrųjų, guminiai šratai buvo pardavinėjami legaliai, tačiau V. J. nuteistas ne už guminių šratų įsigijimą ir laikymą, o už tai, kad jis pasigamino 5 savadarbius šaudmenis, panaudodamas legaliai įgytus 5 garsinius šovinius ir 5 guminius šratus.
Skunde nepagrįstai teigiama, jog buvo pažeista V. J. teisė į teisingą procesą, buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis. Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnis, įtvirtindamas teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas, yra laikomas vienu iš esminių Konvencijos straipsnių. Byloje nenustatyta, kad V. J. atžvilgiu teismas būtų nešališkas. BPK 58 str. numatytų nušalinimo pagrindų nėra. V. J. atžvilgiu nekaltumo prezumpcijos principas pažeistas nebuvo. Jo kaltė pagrįsta byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais, kurių pakankamumas ir leistinumas kolegijai abejonių nekelia. Taip pat šioje byloje nenustatyta, kad būtų buvę pažeistos V. J. procesinės garantijos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas EŽTK 6 straipsnis.
Be to, apeliantas nurodo, kad teismo paskirtoji bausmė – 1 metai laisvės atėmimo yra akivaizdžiai per didelė. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas paskyrė bausmę teisingai.
Teismas skyrė bausmę, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuojamus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad V. J. padarė apysunkį nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertino V. J. charakterizuojančius duomenis – jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, į ką atsižvelgęs teismas teisingai paskyrė V. J. 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas siekė neskirti V. J. su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, kaip kad būtų areštas – švelniausia iš galimų pagal specialiosios dalies straipsnio sankciją bausmių, kurios atidėjimas nėra įstatyme numatytas, o skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo, tuo suteikdamas jam galimybę taisytis neizoliuotam. Švelninti labiau bausmės įstatyminio pagrindo nėra. Kolegijos nuomone, teismas teisingai nusprendė, kad V. J. gali būti taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma V. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtino, teismas paskyrė jam bausmę teisingai, todėl V. J. skundas atmetamas.
V. J. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.