Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui Regimantui Kavaliauskui,

nedalyvaujant pareiškėjui R. M., trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis normomis, vienam vyrui skiriamas vienas rulonas tualetinio popieriaus 1 mėnesiui, 100 g tualetinio muilo 1 mėnesiui ir einant į dušinę praustis išduodama 30 g muilo. Šias priemones nuteistasis gauna nuolat. Neturintys pinigų nuteistieji kitomis priemonėmis (skutimosi peiliukais, pasta ir dantų šepetėliais aprūpinami nemokamai).

Pareiškėjas atlikdamas bausmę asmeninėje sąskaitoje turėjo ir parduotuvėje išleisdavo pinigų sumas, kurios viršijo teisės aktų nustatytą ribą išmokai ar pašalpai gauti, į administraciją dėl pašalpos ar išmokos skyrimo nesikreipė, todėl jam nei pašalpa, nei išmoka skirta nebuvo.

14-as būrys, kuriame pareiškėjas atlikinėja bausmę susideda iš 7 įvairių patalpų, erdvaus lauko kiemo, kur nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti, kitaip leisti laisvalaikį. Nuteistieji pataisos namų direktoriaus įsakymų nustatyta tvarka ir laiku gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę. Turi galimybę įsidarbinti ir kasdien dirbti Valstybės įmonėje prie Marijampolės PN. Nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimties socialinės reabilitacijos programų, kuriose sprendžiamos nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kt. problemos.

Pareiškėjas bausmę atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias bei lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijoje ir erdvėse būti pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovo atstovo nuomone, esant geroms higieninėms sąlygoms gyvenamojoje patalpoje ir didžiąją laiko dalį turint judėjimo laisvę, neatsirado prielaidos pareiškėjo kankinimui, žiauriam elgesiui su juo, žeminimui ar kitokiam jo orumo pažeidimui.

Bendras 14-am nuteistųjų būriui priklausančių patalpų, po kurias ne miego metu nuteistieji gali laisvai judėti, plotas yra 218,23 kv.m., bet to, šio būrio nuteistieji gali laisvai naudotis jų lokalinio sektoriaus kiemu, kurio bendras plotas yra apie 350 kv.m. Tualeto ir prausyklos patalpa yra visiškai atskirta nuo kitų patalpų 11,58 kv.m. ploto patalpa. Nuteistųjų miegui skirtų 2 patalpų šiame būryje bendras plotas yra 153,75 kv.m. Nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2014 m. I ketvirčio (pareiškėjo buvimo šiame būryje laikotarpiu) šio būrio vidutinis sąrašinis nuteistųjų skaičius buvo 44 nuteistieji. 14-o būrio patalpose gali gyventi iki 50 nuteistųjų, kadangi patalpų plotas yra beveik identiškas, tai ir nuteistieji į šias patalpas paskirstomi tolygiai (po 25 kiekvienoje patalpoje). Pagal pateiktus duomenis matyti, kad tik 2011 metų gruodžio mėnesį buvo nežymiai viršytas nuteistųjų skaičius (tuo laikotarpiu buvo apgyvendinti 58 nuteistieji), o didžiąją dalį nuteistojo kalinimo laiko nuteistųjų skaičius gyvenamojoje patalpoje buvo ženkliai mažesnis.

Marijampolės PN visose gyvenamosiose patalpose (taip pat ir būryje Nr. 14) yra įrengti varstomi langai, todėl kaip ir numato higienos normos HN 76:2010 24 p., vėdinimas ir vykdomas per langus.

Marijampolės PN rūkantiems nuteistiesiems yra įrengtos rūkymo vietos lokaliniuose kiemuose, kuriuose nuteistieji ir rūko. Pareiškėjas, bausmės atlikimo Marijampolės PN metu, nėra kreipęsis ar kitaip informavęs, kad kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose patalpose, todėl mano, jog dėl rūkymo nurodyti teiginiai yra nepagrįsti.

Marijampolės visuomenės sveikatos centras paskutinį planinį patikrinimą atliko 2010-09-13. Patikrinimo akte konstatuota, kad Marijampolės PN laikomiems nuteistiesiems sudaryta saugi, sveika gyvenamoji aplinka. Nuo 2010-09-13 iki dabar 14-o būrio nuteistieji į Marijampolės visuomenės sveikatos centrą su skundais dėl gyvenimo sąlygų nesikreipė. Marijampolės PN nuteistųjų maitinimas vykdomas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, o du kartus per metus kreipiamasi į Kauno technologijos universiteto maisto instituto tyrimų centrą arba Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrių dėl maisto ištyrimo. Prašė skundą atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str., 79 str. 5d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kurių plotas neatitinka nustatytų higienos normų.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 04 11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 11¹.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno 14-ame būryje, kurios gyvenamasis plotas susideda iš 2 miegui skirtų gyvenamųjų kambarių (brėžinyje pažymėta Nr. 1-23 ir Nr. 1-24) ir virtuvės (brėžinyje pažymėta Nr. 1-21) (b.l.37). Visas plotas sudaro 175,23 kv.m. Pateiktos pažymos apie vidutinį sąrašinį nuteistųjų skaičių būrio Nr. 14 patalpoje duomenimis nustatyta, kad didžiausias nuteistųjų skaičius, apgyvendintas 14-ame būryje buvo 2011 metų gruodžio mėnesį, t.y. 58 nuteistieji (b.l. 38). Minėtu laikotarpiu (1 mėnesį) pareiškėjui vidutiniškai teko 3,02 kv.m. gyvenamojo ploto.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog pareiškėjo kalinimo metu, t.y. 2011 metų gruodžio mėnesį - 0,08 kv.m. ploto pareiškėjui teko mažiau nei numatė teisės aktai. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog anksčiau minėtuoju laikotarpiu buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus, pagal kuriuos numatyta, jog 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas- dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“).

Tačiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas nuo 2009-08-14 iki 2014-05-28 į Psichologinę tarnybą savo iniciatyva dėl psichologinių ar socialinių problemų nė karto nesikreipė (b.l. 39), į pataisos namų gydytojus kreipėsi 13 kartų dėl bendro pobūdžio susirgimų, peršalimo ( tracheito, tonzilito, bronchito, virškinimo sutrikimo). Dėl psichikos sutrikimo problemų, depresijos požymių nesikreipė (b.l. 40), asmens sveikatos istorijoje sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti, pareiškėjo teigimu, nežmoniškos kalinimo sąlygos, teismo nuomone, neužfiksuota (b.l. 74-81).

Pareiškėjas nurodo, jog pasivaikščiojimų kiemeliuose vienam žmogui tenka tik 2 kv.m. ploto („pasivaikščiojimo kiemas 100 žmonių apie 200 kv.m.“, b.l. 5). Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai, o sportuoti nuteistiesiems Marijampolės pataisos namuose yra įrengtas sporto aikštynas, kuriame yra futbolo, krepšinio, tinklinio aikštės, įrengta svarmenų kilnojimo salė ir visi nuteistieji grafike nustatytu laiku gali sportuoti (b.l. 50), todėl pareiškėjo argumentai dėl mažo kiemelio ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog pataisos namuose nėra rūkymo patalpų. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl rūkymui skirtų patalpų nebuvimo gyvenamosiose patalpose nepagrįstos, prieštarautų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams. Kaip nurodė atsakovo atstovas, atliekantiems bausmę bendrabučio tipo patalpose (14-o būrio patalpos yra būtent tokios rūšies), rūkymo vietos įrengtos lauke su apie tai informuojančiais ženklais.

R. M. teigimu, Marijampolės PN teikiamas maistas yra nepilnavertis, jo tiekiama 4,5 lito. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau - Maitinimo organizavimo taisyklės). Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Marijampolės PN direktoriaus 2009-01-15 įsakymu Nr.4/07-06 yra patvirtintos "Marijampolės pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo taisyklės“ (b.l. 113-117).

Maitinimo organizavimo taisyklių 16 punkte numatyta, kad kalinimo įstaiga bent kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centras bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrius reguliariai tikrina maisto, tiekiamo į Marijampolės

PN, kokybę, pažeidimų nenustatyta (b.l. 53-60). Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas raštu ar kitu būdu būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl dietinio maitinimo (b.l. 127), todėl pareiškėjas maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams (b.l. 120-126). Kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl maisto neteikimo ar jo blogos kokybės, o pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams, todėl darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Pareiškėjas nurodo, jog pataisos namuose nemokama pašalpa, neužtikrintos higienos sąlygos, netinkama ventiliacija, suteikiami vienos paros ilgalaikiai pasimatymai, nors turi būti dviejų parų.

Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260, 4.3 punkte nurodyta, jog piniginė išmoka neskiriama, jeigu nedirbantis nuteistasis per mėnesį, už kurį skiriama piniginė išmoka, išleido daugiau kaip 0,5 MGL, o dirbantis nuteistasis - daugiau kaip 0,6 MGL dydžio pinigų sumą iš asmeninės sąskaitos (išskyrus išlaidas civiliniams ieškiniams ir alimentams pagal teismų sprendimus mokėti). Taisyklių 4.4 punkte nurodyta, jog piniginė išmoka neskiriama, jeigu einamojo mėnesio pradžioje asmeninėje sąskaitoje nedirbantis nuteistasis turėjo 0,3 MGL, o dirbantis - 0,5 MGL dydžio ar didesnę pinigų sumą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 430 patvirtintą Socialinės paramos suimtiesiems fondų lėšų naudojimo tvarkos 7.1 punktą, vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti skiriamos suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas.

Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, pareiškėjas atlikdamas bausmę asmeninėje sąskaitoje turėjo ir parduotuvėje išleisdavo pinigų sumas, kurios viršijo teisės aktų nustatytą ribą išmokai ar pašalpai gauti, į pataisos namų administraciją dėl pašalpos ar išmokos skyrimo nesikreipė, todėl nebuvo teisinio pagrindo skirti pašalpą ar išmoką (b.l. 23-36). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, jo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo, siejamo su šiomis aplinkybėmis, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas teismui pateikė Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2010-09-13 patikrinimo aktą Nr. Pa-306, kuriame buvo konstatuota, jog Marijampolės PN laikomiems asmenims sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta (b.l. 51-52), pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentai dėl ventiliacijos pažeidimų atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 57 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas normas vienam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus (1 mėnesiui), 100 g tualetinio muilo (1 mėnesiui), o einant į dušinę praustis, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Atsakovo atstovas patvirtino, jog nustatytų priemonių išdavimo tvarkos laikomasi nuolat, pareiškėjas paneigiančių šią aplinkybę įrodymų nepateikė.

2012-01-30 sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-10-KN-P-2012/28 dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų (kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų) teikimo (b.l. 128-132), todėl nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo teiginiai dėl higienos sąlygų neužtikrinimo.

LR Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalyje numatyti ilgalaikiai pasimatymai iki dviejų parų. Nustatant ilgalaikio pasimatymo trukmę, atsižvelgiama į tuo metu turimų laisvų kambarių skaičių, gautų prašymų suteikti pasimatymus skaičių ir kitas svarbias aplinkybes. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas keturiolika kartų buvo dviejų parų trukmės ilgalaikiuose pasimatymuose ir tik du kartus vienos paros trukmės ilgalaikiuose pasimatymuose (b.l. 20), todėl darytina išvada, kad jo teisės į ilgalaikius pasimatymus nebuvo pažeistos.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl tinkamų sąlygų nesudarymo pasimatymų kambariuose, dėl medicininių paslaugų pataisos namuose kokybės, dėl nepilnaverčio maitinimo, dėl asmeninių higienos priemonių nesuteikimo, dėl pareigūnų netinkamo elgesio, nesugebėjimo bendrauti su nuteistaisiais, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog gyvenant pataisos namuose bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrintas jo privatumas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 str. numato, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas ( 1d.). Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais [..].

Pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą – jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas, tame tarpe ir privataus gyvenimo apribojimas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), nustatantis nuteistųjų teisinę padėtį, numato, jog bausmę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Minėtas įstatymas reglamentuoja laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas, kurių pagrindu pataisos namų įstaigos skirstomos į pataisos namus, nepilnamečių pataisos namus, kalėjimus ir atviras kolonijas ( BVK 62 str.), pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji suskirstyti į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (BVK71 str.). Teisės aktais apibrėžtos kiekvienai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos. Didžiausią pataisos įstaigoje laikomų nuteistųjų skaičių nustato Pataisos namų taisyklės (BVK 64str.), kuriose įtvirtintos ir nuteistųjų priskyrimo paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymo į būrius, skyrius ir kameras sąlygos ir tvarka ( 2003 m. liepos 2 d. Nr. 194 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65p.)

Sprendžiant šį ginčą, akcentuotinos bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose bendrosios sąlygos, t. y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, gali naudotis lokalinio sektoriaus kiemeliais, užsiimti sportine veikla. Lankytis skaitykloje. Pataisos namuose nuteistiesiems yra įrengtas sporto aikštynas, kuriame yra futbolo, krepšinio, tinklinio aikštės, atskirai įrengta svarmenų kilnojimo salė, minėtose patalpose nuteistieji grafike nustatytu laiku gali sportuoti ( b.l. 49-50). Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą dėl jo laikymo mažesnio ploto patalpose negu numato teisės aktai. Tačiau santykinai mažą patalpų plotą, kitas netinkamas gyvenimo sąlygas patalpose kompensavo suteikta judėjimo laisvė.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas su skundais dėl teismui skunde nurodytų netinkamų gyvenimo sąlygų į pataisos namų administraciją nesikreipė. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jis 2013 m. lapkričio mėn. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą tačiau ne dėl netinkamų kalinimo sąlygų, bet dėl lygtinio paleidimo klausimu ( Administracinė byla Nr. 2416-644/2013). Byloje taip pat nėra duomenų, jog anksčiau pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus dėl sveikatos būklės pablogėjimo, siejant tai su netinkamomis gyvenimo sąlygomis. Nesurinkta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pagal nustatytas aplinkybes pažeidimo mastas dėl ploto trūkumo realiai negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardinti kaip nežmogiškas kalinimo sąlygas ir konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą bei kurios sudarytų pagrindą neturtinės žalos atlyginimui pinigais.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas ( ABTĮ 88 str. 1d. 4p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo R. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjo R. M. reikalavimą dėl 350 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.