Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. balandžio 7 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvęs teistas 1 kartą:

1) 2018-09-19 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, remiantis BK 38 str., tai yra susitaikius su nukentėjusiąja, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. (smurtas prieš sutuoktinę V. L., grasinimas ją nužudyti);

2) 2020-02-20 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. (smurtas prieš sutuoktinę V. L.) – 8 mėn. laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros, bausmę atlikęs 2020-11-26, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu šeimos narei – sutuoktinei V. L.), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. gruodžio 28 d. apie 23.00 val., R. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., tyčia metė stiklinį butelį į savo šeimos narę - sutuoktinę V. L. ir praskėlė jai antakį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. L. fizinį skausmą ir padarė jai muštinę žaizdą kairio antakio srityje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas girtas, tyčia metė stiklinį butelį į savo sutuoktinę V. L., pataikė į antakį, kurį praskėlė. Suvokia, kad sutuoktinę sužalojo, sukėlė jai skausmą. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Su sutuoktine toliau gyvena kartu, susitaikė, veda bendrą ūkį. Gailisi.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. L. parodė, kad 2024-12-28 vakare, apie 18 val., savo namuose su vyru R. vartojo alkoholį. Apie 21 val. išgėrė butelį ir vyras nuėjo miegoti. Ji virtuvėje norėjo uždegti šviesą, tačiau nedegė lemputė, todėl nuėjo į kambarį ir pažadino R.. Pasakė jam, kad virtuvėje nedega šviesa. Vyras bandė įsukti kitą lemputę, tačiau ir ši nedegė. Tada ji pradėjo plūstis sakydama, kad jis nemoka įsukti lemputės. R. supyko, paėmė iš kambario tuščią 0,7 l talpos alkoholio butelį ir metė jį į ją. Tuo metu ji sėdėjo kambaryje ant lovos. Butelis pataikė jai į kaktą, praskėlė kaktą virš kairio antakio. Ji pajuto fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas. R. išsigando, klausė - gal iškviesti greitąją pagalbą, tačiau ji atsisakė, nuėjo persirengti rūbus ir bandė sustabdyti kraują. Bevalydama kraują paskambino 112, nes norėjo išsikviesti greitąją. Netrukus atvyko pareigūnai ir greitoji pagalba. Medikai apžiūrėjo, siūlė važiuoti į ligoninę, tačiau ji atsisakė. Medikai užklijavo žaizdą. Pas medicinos ekspertus vykti atsisakė. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Ji ant savo vyro nepyksta, jam atleido ir nenori, kad jis būtų iškeldintas. Su vyru sutaria gerai, dažniausiai konfliktai įvyksta dėl to, kad jis nepareina namo (b. l. 44-47).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant V. L. kaktos, virš kairio antakio, matosi žaizda, aplink ją sukrešėjęs kraujas (b. l. 66-70).

Specialisto išvadoje Nr. G 72/2025 (02) nurodyta, kad V. L. konstatuota muštinė žaizda kairio antakio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairio antakio sritį, galimai užduotyje nurodomu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą (b. l. 56-57).

Įvykio vietoje ant grindų ir kilimėlio fiksuotos dėmės, panašios į kraują. Prie kilimėlio rastas tuščias stiklinis 0,7 l tapos butelis su užrašu „Torres 5“. Fotografuota (b. l. 14-21).???

2024-12-28 23.17 val. R. L. nustatytas 1,33 promilių girtumas, 23.18 val. V. L. nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 40-41).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra: tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis R. L. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad nukentėjusiosios, kuri yra jo sutuoktinė ir jie gyvena kartu, atžvilgiu atliko smurtinį veiksmą, nurodytą kaltinime.

Tai, kad kaltinamasis smurtavo, įrodo ištirti ir anksčiau aprašyti nukentėjusiosios parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiosios apžiūros protokole ir įvykio vietoje užfiksuoti duomenys, rastas tuščias butelis.

Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, teismo įsitikinimu - nors ir buvo neblaivus, jis orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs/veiksnus, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis, jau teistas už smurtą prieš sutuoktinę, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, privalėjo numatyti ir numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiajai sukels fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamasis nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei – sutuoktinei).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalsto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas dėl niekaip nepateisinamo pykčio, prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnę moterį; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: nors teistumas išnykęs, tačiau praeityje vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtą prieš sutuoktinę (BK 38 str.), antrą kartą už smurtą prieš sutuoktinę nuteistas, baustas administracine tvarka 12 kartų už tą patį nusižengimą, paskutinį kartą - 2024-11-28 pagal ANK 489 str. 3 d. (smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo nesilaikė jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio prieš tą pačią nukentėjusiąją), baudų nemoka, todėl tos nuobaudos galioja, registruotas Priklausomybės ligų įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, Priklausomybės sindromo, dirba.

Atsižvelgiant į kaltinamojo nusikalstamų veiksmų priešistorę, į tai, kad trečią kartą teisiamas dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją, kas rodo, jog jo padaryta smurtinė nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis, bet buvo dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, išvadų vis nepadarančiam kaltinamajam, nepriklausomai nuo to, kad teistumas išnykęs, už smurtinį nusikalstamą šį kartą skirtina griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, mažesnė, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šiuo metu atidedant, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymą atidedant minimaliam laikui, nes teismas suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo, kaltinamajam skiriant įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį, kurį, teismo manymu, esminiai įtakoja alkoholio vartojimas (BK 75 straipsnio 2, 6-7 dalys).

Baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri jau buvo paskirta ankstesniu nuosprendžiu/baudžiamuoju įsakymu, šį kartą nebeskirtina, nes pagrindinė kaltinamojo nusikalstamo elgesio priežastis – alkoholis, kurio vartojimą nutraukus, išsispręstu ir neteisėtas kaltinamojo elgesys.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas.

Tuščias stiklinis 0,7 l talpos butelis, paimtas iš įvykio vietos, saugomas PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Radvilėnų g. 1C, Kaunas (b. l. 22-24), nuosprendžiui įsiteisėjus paimtinas ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui - sutuoktinei), ir nuteisti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 ir 7 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo metu R. L. įpareigojant:

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo – narkotinių/psichotropinių medžiagų),

3) lankyti/dalyvauti VšĮ „Blaivybės akademija“ užsiėmimus (-uose).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – tuščią stiklinį 0,7 l talpos butelį, saugomą PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu Radvilėnų g. 1C, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus paimti ir sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).