Kauno apylinkės teismo nutarimas

2024-08-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-589-1132/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-08-12
Bylos Nr.
A6.-589-1132/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00464-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Pažeidėjas
J. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-589-1132/2024
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00464-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 8.12; 22.9.10; 22.9.11 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. rugpjūčio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki šiol, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, per laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. liepos 5 d., atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. R. ir kitais, ir tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Pareiškime iškelti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad tokiais veiksmais J. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktame pareiškime nurodoma, kad Bendrovės vadovu nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. yra J. R..

Bendrovė yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 8 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 71 195,82 Eur. VMI su Bendrove 2023 m. kovo 6 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį ir išdėstė mokestinės nepriemokos mokėjimą per laikotarpį nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2025 m. gruodžio 25 d., tačiau Bendrovei sutarties nevykdant, 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu sutartis buvo nutraukta. Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, laikoma skolinga.

VMI siekdama nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui nevykdymo priežastis pagal 2024 m. vasario 15 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą atliko Bendrovės operatyvų patikrinimą. Tikrintas laikotarpis nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimo dienai, t. y. 2024 m. vasario 15 d., Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 71 134,84 Eur. Operatyvus patikrinimas pradėtas 2023 m. vasario 1 d. ir baigtas 2024 m. vasario 15 d. surašant operatyvaus patikrinimo pažymą.

VMI duomenimis, Bendrovė turi mokėjimo kortelės sąskaitą Citadele banke ir turėjo dvi atsiskaitomąsias sąskaitas „Swedbank“ akcinėje bendrovėje (toliau – ir „Swedbank“, AB). Kadangi Bendrovė prašomų duomenų VMI nepateikė, todėl VMI kreipėsi į bankus prašydama pateikti informaciją. Citadele bankas prašomų duomenų VMI nepateikė. Vertinant „Swedbank“, AB pateiktus duomenis nustatyta, kad banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimas vyko nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 19 d. Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimas vyko nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. VMI nustatė, kad Bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. liepos 5 d. vykdydamas atsiskaitymus su Bendrovės kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. Bendrovė 2023 m. birželio 19 d., turėdama 6 139,76 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui (mokestinė nepriemoka sudarė 4 053,27 Eur, nemokestinė nepriemoka sudarė 2 086,49 Eur), sumokėjo 3 420,32 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; Bendrovė, turėdama 2 102,75 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui (mokestinė nepriemoka sudarė 16,26 Eur, nemokestinė nepriemoka sudarė 2 086,49 Eur), 2023 m. birželio 23 d. sumokėjo 800 Eur D. R.; Bendrovė 2023 m. birželio 30 d., turėdama 11 366,99 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui (mokestinė nepriemoka sudarė 7 108,62 Eur, nemokestinė nepriemoka sudarė 4 258,37 Eur), sumokėjo 1 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; Bendrovė 2023 m. liepos 3 d., turėdama 11 394,61 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui (mokestinė nepriemoka sudarė 7 116,86 Eur, nemokestinė nepriemoka sudarė 4 277,75 Eur), sumokėjo 1 503,81 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; Bendrovė 2023 m. liepos 5 d., turėdama 11 402,03 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui (mokestinė nepriemoka sudarė 7 123,04 Eur, nemokestinė nepriemoka sudarė 4 278,99 Eur), sumokėjo 450 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šie duomenys patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui per laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. liepos 5 d., savo lėšas, vertinant Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą mokėjimo eiliškumo prasme, skyrė atsiskaitymams su kreditoriais, kurie yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI ir būtent dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI interesai. Taigi J. R. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. liepos 5 d. Bendrovės įplaukos VMI sudarė 4 053,27 Eur, kurių pati Bendrovė geranoriškai nesumokėjo, atlikti nuskaitymai pagal VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką nuo sąskaitų (įmokos kodas 8230). Kitos įplaukos kodu 7820 nėra nepriemokos padengimas.

Pareiškime daroma išvada, jog Bendrovės vadovas J. R., nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki šiol, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, per laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. liepos 5 d., atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. R. ir kitais, ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo. VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą J. R. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti J. R. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (b. l. 2–74).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, prašymo atidėti 2024 m. rugpjūčio 2 d. 9.00 val. teismo posėdį negauta (b. l. 113, 114–115, 119–120).

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą narinėti VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 108–112).

Kadangi 2024 m. birželio 4 d. teismo posėdis buvo atidėtas gavus žodinį J. R. prašymą leisti pasirengti gynybai, apie 2024 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdį J. R. buvo informuotas tinkamai ir laiku, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, duomenų apie pasirinktą atstovą teismui nepateikė, duomenų, kad nebūtų spėjęs susipažinti su bylos medžiaga, J. R. nepateikė, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka proceso dalyviams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. R. nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 7–8). Bendrovė yra VMI skolininkė (b. l. 23–24). Bendrovė ir VMI 2023 m. kovo 6 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 67 372,30 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis iki 2025 m. gruodžio 25 d., sutartis nutraukta 2023 m. gruodžio 7 d.

Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir/ar prievolę pagal mokestinės paskolos sutartį, iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. liepos 5 d. atliko mokėjimus kitiems Bendrovės kreditoriams. Didžiausi mokėjimai buvo atlikti: 2023 m. birželio 19 d., 2023 m. birželio 30 d., 2023 m. liepos 3 d. ir 2023 m. liepos 5 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. birželio 23 d. – D. R..

Nagrinėjamu atveju matyti, kad J. R. nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. yra Bendrovės vadovas, žinojo apie mokestinę nepriemoką, Bendrovė ir VMI buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, tačiau mokėjimų pagal suderintą grafiką neatliko. Iš Bendrovės sąskaitų buvo atliekami nurodymai nurašyti lėšas valstybės biudžetui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. liepos 5 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams vykdė iš Bendrovės banko sąskaitos. Įvertinus Bendrovės (ne)sumokėtas pinigų sumas trečios eilės kreditorei VMI, mokestinės nepriemokos dydį, tai, kad net ir pasirašius mokestinės paskolos sutartį Bendrovė savanoriškai įsiskolinimo valstybės biudžetui pagal nustatytą grafiką nemokėjo, mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams bei jų dydį, tokių mokėjimų sistemingumą, nenustačius, kad visi įstatyme numatyto eiliškumo neatitinkantys mokėjimai buvo išskirtinai būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, konstatuotina, kad J. R. vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai jam buvo žinoma, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog J. R. nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki šiol, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, per laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. liepos 5 d., atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. R. ir kitais, ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Tokiais veiksmais J. R. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. J. R. kaltu neprisipažino, teigė, kad gailisi dėl baudos.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, – padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo J. R. asmenybę – baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas nuobaudas įvykdęs, „Liteko“ duomenimis neteistas, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad mokestinė nepriemoka nepadengta, daro išvadą, kad J. R. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaVilma Tamošaitienė