- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- 2-140-900/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-01723-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Ieškovas
- G. M.
- Trečiasis asmuo
- D. K.
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Alfonsas Daukantas, Daris Staniukynas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. M. 2011 m. lapkričio 16 d. teismui paduotu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. M. po 350 Lt/mėn. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, iki jis baigs studijas Šiaulių universitete (CK 3 .194 str. 3 d.) (b. l. 1). Nurodė, kad šiuo metu nuolatine forma studijuoja Šiaulių universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto (duomenys neskelbtini) studijų programos bakalauro studijų pirmame kurse. Kai tapo pilnamečiu, atsakovas nustojo mokėti alimentus. Dabar jį išlaiko viena motina (tretysis asmuo). Ji gauna kintantį vidutiniškai 1 200 Lt/mėn. atlyginimą, išlaikyti ieškovą skiria apie 600-700 Lt/mėn. Į minėtą sumą įeina apie 300 Lt/mėn. išlaidos maistui, 50 Lt/mėn. – drabužiams/ avalynei, 50 Lt/mėn. – mokymosi priemonėms, 200 Lt/mėn. – kelionei į mokymo įstaigą ir atgal; 50 Lt/mėn. – vitaminams, vaistams.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė; ieškovas papildomai nurodė, kad studijuoja dieniniame skyriuje, paskaitų tvarkaraštis nėra labai intensyvus (laisvas penktadienis). Atstumas nuo namų Šiaulių rajone iki universiteto ir atgal yra ~ 90 km. Į universitetą ir atgal vyksta automobiliu, nes visuomeninio transporto maršrutų tvarkaraštis nepatogus: ankstyviausi autobusai į Šiaulių m. vyksta po 8⁰⁰ val., todėl jis pavėluotų į pirmąsias paskaitas, kai jos prasideda nuo 8⁰⁰ val., tektų laukti ir po paskaitų, kad galėtų grįžti namo. Gyvenimo bendrabutyje atsisakė, nes mano, jog gyvendamas Šiaulių rajone jo nebūtų gavęs, be to, tai neatitiko ieškovo interesų. Žiemos sesijos vidurkis ~ 7 balus. Baiminasi imti valstybės remiamą paskolą gyvenimo išlaidoms dėl neapibrėžtų galimybių ją grąžinti. Pradėti dirbti galvoja nebent vėliau, bet ne pirmame kurse, kada daug naujų disciplinų, reikia įgyti bazinių atitinkamos srities žinių.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje D. K. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 19) su ieškiniu sutiko. Teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad autobusų tvarkaraštis neatitinka paskaitų pradžios laiko, todėl į paskaitas ir iš jų sūnus vyksta automobiliu. Renkantis studijas prioritetas buvo teikiamas studijų kokybei, sūnus norėjo gauti kuo daugiau žinių, galimybės studijuoti ištęstinių studijų forma nesvarstė. Darbo poreikis kaime mažas. Dėl valstybės remiamos paskolos sūnus nesikreipė, baimindamasis, kad nepajėgs jos grąžinti ir sumokėti palūkanų. Replikavo, kad atsakovas turi brolį, seserį, jie irgi turėtų padėti išlaikant savo senyvo amžiaus ligotą motiną (ieškovo senelę).
Atsakovas R. M. atsiliepime į ieškinį (b. l. 20-21) ieškiniui prieštaravo ir prašė jį atmesti. Pasak atsakovo, prašoma priteisti suma yra per didelė (nepamatuota). Atsakovo nuomone, ieškovas galėtų pats įsidarbinti ir vienu metu suderinti mokslus ir darbą arba mažiau išleisti maistui, drabužiams/avalynei. Pažymėjo, kad besinaudojantiems viešuoju transportu studentams taikomos didelės nuolaidos įsigyjant kelionių bilietus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vidutinės jo mėnesio pajamos tesudaro apie 400 Lt (bruto); be to, atsakovas turi patenkinti savo asmeninius poreikius, jis turi turtinių prievolių kitiems dviems nepilnamečiams vaikams.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas D. S. papildomai nurodė, kad ieškovas pasirinko nuoseklias studijas, užuot studijavęs ištęstinių studijų forma ir turėjęs daugiau galimybių derinti mokslus su darbu. 200 Lt/mėn. išlaidas kurui vykstant į universitetą ir atgal galima sumažinti gyvenant bendrabutyje. Kadangi dieninės nuosekliosios studijos trunka 4 d./savaitę, lieka 3 laisvos dienos (nuo penktadienio iki sekmadienio) dirbti; Šiaulių m. daug galimybių įsidarbinti savaitgaliais aptarnavimo sferoje. Atsakovas negali teikti materialinės paramos ieškovui, nes turi rūpintis dar dviem vaikais; 2011 m. pabaigoje susituokė ir tuoj turėtų gimti dar vienas vaikas, išlaiko savo motiną, kuriai nustatyta II invalidumo grupė. Lėšų pragyvenimui ieškovas galėtų gauti paėmęs paskolą iš valstybės, kuri lengvatinėmis sąlygomis teikiama studentams.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas gimė (duomenys neskelbtini) yra pilnametis (b. l. 5). Šiaulių rajono apylinkės teismo 1993 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu (b. l. 4) pripažinta, kad ieškovo biologinis tėvas yra atsakovas, todėl iš pastarojo D. S. (po santuokos sudarymo – K., b. l. 3) priteisti alimentai po ¼ dalį visų rūšių minimalaus darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL/mėn. nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnus taps pilnametis. Ieškovas deklaravo gyvenamąją vietą ir de facto gyvena (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone (b. l. 6). Nuo 2011 m. jis nuolatine forma studijuoja Šiaulių universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto (duomenys neskelbtini) studijų programos bakalauro studijų I kurse, numatoma studijų baigimo data – 2015 m. birželio 30 d. (b. l. 2). Ieškovo teigimu, jis mokosi valstybės finansuojamoje vietoje, todėl jam nereikia lėšų mokėti už mokslą, tik gyvenimo išlaidoms; 600-700 Lt/mėn. paramą teikia viena motina (tretysis asmuo). Nors ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, ar turi (ne)kilnojamojo turto, transporto priemonių, bet Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo (ieškovo) metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. SP-3636-(7.2695) nutarė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, 100 % apmokamą iš antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 9-10).
Kaip matyti iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo (b. l. 22-23), 2011 m. vasario 7 d. bendru sutarimu nutraukta atsakovo ir R. M. santuoka, bylos šalys susitarė, kad R. M. vaikų D. M., gimusio (duomenys neskelbtini) ir T. M., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokės po 300 Lt/mėn. iki jų pilnametystės. Šiuo metu D. M., kaip ir ieškovas, jau sulaukė pilnametystės. Antra vertus, santuokos liudijimas ir VšĮ „Auki sveikas“ 2012 m. vasario 28 d. išduotas medicininis pažymėjimas įrodo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas sudarė naują santuoką, jo sutuoktinė laukiasi (27 nėštumo savaitė), taigi greitu laiku atsakovas vėl turės išlaikyti du nepilnamečius vaikus. 2006 m. liepos 3 d. darbo sutartis Nr. 1, pažyma apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 24), pažyma iš VSDFV (b. l. 39) patvirtina, kad atsakovas dirba A. D. individualioje įmonėje tiekėju-vairuotoju; viena darbo valanda įkainota 3,65 Lt, bet ne mažiau kaip Vyriausybės nustatytas darbo užmokesčio minimumas (šiuo metu - 800 Lt/mėn. bruto), atskaičius privalomus mokesčius (neto) gauna 364 Lt/mėn. darbo užmokestį. Iš darbo užmokesčio dydžio darytina išvada, kad atsakovas dirba puse etato, nors darbo sutartyje tai nenurodyta. Atsakovo atstovas pateikė neterminuoto 1991 m. E. M. vardu išduoto invalido pažymėjimo Nr. 00360 kopiją (invalidumo priežastis – bendri susirgimai), įrodymų apie teikiamą išlaikymą, svarbiausia - išlaikymo dydį neturėjo. VĮ Registrų centro 2011 m. gruodžio 2 d. duomenimis (b. l. 26), atsakovo Lietuvoje neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų. VĮ „Regitra“ 2011 m. lapkričio 30 d. duomenimis (b. l. 25), atsakovo vardu įregistruota viena transporto priemonė – Fiat Ducato, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmo registravimo data – 2000 m.).
Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pripažino, jog CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 m. pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Aiškinat Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatas, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reguliuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių, kai vaikai tampa pilnamečiai. Šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jei tokią paramą galima pagrįsti. Tačiau CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi, nes visiškai skirtingi atitinkamų teisinių santykių subjektai. Išlaikymas pilnamečiams vaikams negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pilnametystės sulaukusiu laikomas asmuo, kuriam yra suėję 18 metų ir kuris turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilinės teises ir sukurti civilines pareigas. Pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkelta tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 str. 1 d.). Dėl to sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiui vaikui būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime išdėstytus išaiškinimus, savo praktikoje pripažįsta, kad įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).
Sprendžiant klausimą dėl paramos aukštojoje mokykloje besimokančiam pilnamečiam vaikui priteisimo, reikia atsižvelgti į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui vaikui būtinumą ir tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskiriama: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Nagrinėjant tokias bylas būtina nustatyti paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama būtina tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. Be to, reikia įvertinti pilnamečio turtą, visų rūšių pajamas (darbo užmokestį, pašalpas, pensijas, autorinį atlyginimą, stipendiją ir kt.). Antrajai kriterijų grupei priskiriami faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų finansinė padėtis. Negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos, ect. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/ 2007, 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-7-204/2009, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-11/2011).
Kaip minėta, ieškovas savo vardu neturi jokio registruotino (ne)kilnojamojo turto, transporto priemonių, nedirba, iš kitų šaltinių nei motina negauna jokių pajamų ir/ar išmokų. Nors atsakovo atstovas vardino gyvenimo bendrabutyje privalumus, lyginant su gyvenimu ir mokymusi namuose, vis dėlto už gyvenimą bendrabutyje taip pat reikia mokėti, daugiau atsieitų ir išlaidos maistui. Kitaip tariant, ką ieškovas sutaupytų kelionių automobiliu sąskaita, tą turėtų atiduoti už bendrabučio nuomą (komunalines paslaugas) ir išaugusias išlaidas maistui. Teismas iš dalies laiko pagrįstu ieškovo argumentą, kad pirmaisiais studijų metais daugiau dėmesio ir laiko reikia skirti ne darbui (darbo paieškoms), o mokslams (išklausyti nustatytą kursą, lankyti seminarus, atlikti namų darbų užduotis, mokytis savarankiškai: studijuoti specialią literatūrą bibliotekoje, kursiniai darbai, referatai ir pan.), tačiau darbo ir mokslų suderinimo galimybės priklauso nuo tvarkaraščio/mokymosi intensyvumo, siekiamo pažangumo rezultato.
Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą (ne)kilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui t. y. kokių priemonių ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens požiūris, pastangos, siekis gauti pajamų, objektyvūs – tai amžius, sveikata, valstybės (pasaulio) ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurios nuo asmens valios nepriklauso.
Atsakovas yra darbingo, gana jauno (42 m.) amžiaus, neteigė, kad yra prastos sveikatos ir/ar turi menką išsilavinimą (arba neturi apskritai), įgijo nepaklausią profesiją (specialybę). Nepaisant to, kad atsakovas 2011 m. gavo tik 364 Lt/mėn. su darbo santykiais susijusių pajamų, o iki 2012 m. vasario 21 d. turėjo mokėti 600 Lt (300 Lt x 2) išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams iš pirmos santuokos (D. ir T.), be to, turi tenkinti savo kasdieninius poreikius (maistas, rūbai/ avalynė, komunalinės paslaugos ir t.t.), byloje nėra įrodymų, jog atsakovas turėtų skolų. Kadangi vien atsakovo dviems nepilnamečiams sūnums iki 2012 m. pradžios teikto išlaikymo dydis viršijo jo 2011 m. oficialaus darbo užmokesčio dydį (600 Lt/mėn. > 364 Lt/mėn.), juo labiau jog atsakovas turi išlaikyti save (iki (duomenys neskelbtini) jis nebuvo sukūręs antros šeimos), pasak jo, dar išlaiko neįgalią motiną, kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties (papildomų pajamų, santaupų turėjimo). Pvz., atsakovui 2011 m. nutraukiant santuoką, be automobilio Fiat Duacaato, jam asmeninės nuosavybės teisėmis atiteko dar dvi transporto priemonės, nors 2011 m. pabaigoje jis jų jau nebeturėjo.
Tretysis asmuo dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna kintantį apie 1 200 Lt/mėn. (neto) darbo užmokestį (honorarą) (b. l. 8). Duomenų, kad ji turėtų nepilnamečių vaikų, kitų išlaikytinių, byloje nėra.
Tačiau spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimą teismas juos atmeta atsižvelgęs į tai, kad ieškovas neišnaudojo galimybių pats spręsti finansines problemas. Ieškovas nesikreipė su prašymu suteikti valstybės paskolą. Kaip matyti iš atsakovo atstovo pateiktos standartinės valstybės remiamos paskolos sutarties su studentu sąlygų, paskola gali būti suteikiama sumokėti studijų kainą ir/ar padengti gyvenimo išlaidas. Paskolos gavėjas paskolą turėtų grąžinti ne vėliau kaip per 15 m. nuo paskolos grąžinimo pradžios. Paskolos grąžinimo pradžia – praėjus 12 mėn. nuo atitinkamos pakopos, vientisųjų ar laipsnio nesuteikiančių studijų, kurioms gauta paskola, baigimo, nutraukimo ar paskolos gavėjo išbraukimo iš studentų sąrašų. Paskolos gavėjas kredito įstaigai grąžina faktiškai išmokėta sumą; studijų metu palūkanas už paskolos gavėją moka Valstybinis studijų fondas, baigęs ar nutraukęs studijas, išbraukus iš studentų sąrašų - palūkanas pradeda mokėti pats paskolos gavėjas.
Paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Todėl teismo sprendimas, kuriuo priteista (atsisakoma priteisti) atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą su ieškiniu iš naujo (Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-202-368/2011).
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 100 % atleido ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl jos iš ieškovo į valstybės biudžetą nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92-93 str., 96 str. 1 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinio dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.