Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui -direktoriui T. P., atsakovo atstovei – advokatei G. M., žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. M. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė (duomenys neskelbtini) 2015-11-16 pateikė teismui ieškinį (CBP-14484), prašydama panaikinti 2015-10-06 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-4272 bei priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Paaiškino, jog įmonė verčiasi auto taksi paslaugų teikimu. Tvirtino, kad asmuo, norintis užimti vairuotojo pareigas, turi atitikti visus įmonės reikalavimus ir turėti tam reikiamą kvalifikaciją. Ieškovės darbuotojas, įvertinęs norinčio įsidarbinti D. M. tinkamumą eiti vairuotojo pareigas, nustatė, kad atsakovas reikiamų žinių norimam darbui atlikti, neturi. Būsimam darbuotojui buvo išaiškinta, kad jis gali pasirinkti, ar reikiamas žinias gaus per jų bendrovėje organizuojamus mokymus jų lėšomis, ar mokytis kitoje įmonėje savo lėšomis. Atsakovas prašė leisti įgyti reikiamą kvalifikaciją (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, atsakingas už mokymus asmuo - bendrovės vyresnysis vadybininkas G. B., buvo įpareigotas parengti atsakovą dirbti su taksometru, visa taksi įranga ir banko sistema. Minėti apmokymai atsakovui truko nuo pusantros iki 2 valandų. Po to, jau darbo sutarties sudarymo dieną, buvo įvertinta darbuotojo kvalifikacija ir, atsižvelgiant į ją, sulygtas didesnis darbo užmokestis. Be to, atsakovui papildomai buvo įteikta instrukcija bei sudaryta išsami darbo sutartis. Atsakovas su darbo sutarties sąlygomis sutiko ir tai patvirtino savo parašu. Atsakovo teiginiai, kad nepatyrė ieškovas išlaidų, yra deklaratyvūs bei vien tik buhalterinės pažymos, kuriose būtų nurodytos išlaidos už mokymus neturėjimas, nereiškia, kad ieškovas savo pareigos neįvykdė. Prašė teismo atkreipti dėmesį į tai, kad Darbo kodekso 95 straipsnio 5 dalis reglamentuoja šalims teisę susitarti dėl sutarties sąlygų. Taigi, šiuo atveju šalys darbo sutartimi susitarė, kad jeigu darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus jo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir stažuotėms skirtas lėšas. Pažymėjo, kad atsakovas, pažeisdamas Darbo kodekso nuostatas, nutraukė darbo sutartį, neatidirbo įstatymu nustatyto 14 dienų termino. Tačiau darbdavys, gavęs jo pareiškimą, dar laukė ir tikėjosi, kad atsakovas, įgijęs reikiamą kvalifikaciją, grįš dirbti, bet iki mėnesio pabaigos jam savavališkai nepasirodžius, jį atleido bei išskaitė iš atlyginimo 100 Eur sumą. Darbo ginčų komisija netinkamai vertino tarp šalių susidariusią situaciją, todėl priėmė nepalankų jiems sprendimą, kurį prašo panaikinti.

Atsakovas D. M. 2015-12-30 pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį (DOK-47302), kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad jos atstovaujamasis nuo 2015-08-01 darbo sutarties pagrindu pas ieškovę dirbo taksi vairuotoju. Kadangi atsakovą darbo sąlygos netenkino bei nepasitvirtino jo lūkesčiai, todėl jis ieškovei 2015-08-18 pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2015-08-19 bei į darbą neatvyko. Pažymėjo, jog ieškovė sutartį Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukė tik 2015-08-31. Atsakovas, gavęs išmokas iš darbdavės, pastebėjo, jog iš jo darbo užmokesčio už faktiškai išdirbtą laiką yra išskaičiuotos 100,00 Eur dydžio pinginės lėšos už mokymus, kurių, jo nuomone, ieškovė net nerengė. Dėl šios priežasties buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, kuri ir priteisė išskaičiuotą 100,00 Eur sumą. Akcentavo, kad prieš pradedant dirbti, atsakovui buvo pravestas tik 8-10 minučių instruktažas. Tačiau vadinamų mokymų kvalifikacijai kelti ieškovė net nerengė ir atsakovo neapmokė. Darbdavys jam neįteikė jokio dokumento, pagrindžiančio jo kvalifikacijos įgijimą. Tačiau pripažįsta, kad darbdavys atsakovą, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, instruktavo bei supažindino su darbo specifika ir vidaus darbo taisyklėmis. Tačiau, kaip minėta, nors ir buvo atsakovo prašymas jį atleisti iš darbo 2015-08-19, jis buvo atleistas gerokai vėliau bei iš jo darbo užmokesčio neteisėtai išskaičiuota 100 Eur suma. Prašo ieškinį atmesti bei priteiti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad 2015-07-30 šalys sudarė darbo sutartį Nr. 40, pagal kurią D. M. priimtas dirbti vairuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini). Iš D. M. 2015-08-19 prašymo konstatuotina, jog darbuotojas prašo atleisti jį iš darbo savo noru nuo 2015-08-19. Kaip matyti, prašyme esantis prierašas, kurį patvirtino įmonės direktorė J. P., patvirtina, kad D. M. atleistinas tik nuo 2015-09-01. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, darbuotojas atleistas 2015-08-31, o jam mokėtinų pajamų suma – 232,01 Eur. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015-08-31 įsakymas Nr. 15/11 dėl D. M. atleidimo iš darbo pagal 2015-08-18 prašymą patvirtina atsakovo atleidimo faktą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį. UAB (Duomenys neskelbtini) pateiktas atsiskaitymo lapelis už 2015 m. rugpjūčio mėnesį, kuris patvirtina 100,00 Eur išskaitymą iš D. M. algos. Iš rašytinėje medžiagoje esančio 2015-08-31 įsakymo nustatyta, kad iš D. M. 100,00 Eur dydžio išskaita atlikta už įvadinius mokymus, o AB DNB banko vietiniu lėšų pervedimu Nr. 83 D. M. pervesti 76,33 Eur. A2B pažymoje dėl atliktų mokymų su taksometru ir taxify programėle yra pasirašęs ir atsakovas. Altas It Solutions 2015-10-05 pateikė A. T. pasiūlymą pravesti mokymo kursą taksi vairuotojams, kurių kaina vienam asmeniui -100,00 Eur. Be to, 2015-09-14 prašymu atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašė įpareigoti darbdavį grąžinti išskaičiuotas pinigines lėšas. Iš pateikto Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4272 nustatyta, kad D. M. prašymas buvo patenkintas ir jo naudai iš UAB (duomenys neskelbtini) priteista 100,00 Eur.

Ieškovė, teigė, kad kvalifikaciniai mokymai, suteikti D. M. truko iki 2 valandų, per kurias jis buvo supažindintas su darbo specifika. Priešingai nei ieškovė, atsakovas nurodė, jog prieš jam pradedant dirbti, darbdavio įgaliotas asmuo suteikė instruktuojamąją pamoką, kuri truko ne daugiau kaip 10 minučių. Per tas kelias minutes jam buvo parodyti automobilyje „Taksi“ esantys prietaisai bei jų veikimas.

Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kaip žinia, ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami.

Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas įrodė, jog yra pagrindas visiškai ieškinio reikalavimus atmesti (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Akcentuotina, kad ieškovė, teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui būtų pakelta kvalifikacija, norimam darbui dirbti. A2B raštas tik patvirtina, kad asmenys buvo apmokyti naudotis taksometru ir taxify programėle. Ieškovės pozicija, kad apmokymas naudotis programomis laikytinas kvalifikacijos kėlimu vertintinas kritiškai. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad darbdavė darbuotojui suteikė instruktuojamąją pamoką, o ne mokymus kvalifikacijai kelti. Kaip ir minėta, byloje nepateikti jokie įrodymai (pažymėjimas ar kt.), kurie patvirtintų apie suteiktos kvalifikacijos kėlimo mokymus, todėl ieškovės argumentas dėl D. M. kvalifikacijos kėlimo mokymų suteikimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis Darbo kodekso 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į Civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Darbo sutarties Nr. 40 9 straipsnis numato, kad nutraukus šią sutartį dėl darbuotojo kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir kt. To paties straipsnio 1 punkte įtvirtinta sąlyga, kurioje įvadinių mokymų kaina – 100,00 Eur. Tuo pačiu pažymėta, kad darbuotojui nutraukus darbo sutartį be svarbios priežasties per 6 mėn. nuo atitinkamų mokymų pabaigos, jis 100,00 Eur dydžio pinigines lėšas privalo grąžinti darbdaviui. Ieškovė, aiškindama šias nuostatas, remiasi lingvistiniu jos teksto aiškinimu, t. y. akcentuoja, jog su sutartyje numatyta sąlyga darbuotojas sutiko ir jam buvo skirti mokymai numatyti sutartyje, nes įmonės darbuotojui G. B. įvertinus jo kvalifikaciją, paaiškėjo, kad reikiamų žinių darbui, atsakovas neturi. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis įsakmiai nurodo, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties aiškinimo tekstu. Svarbu pabrėžti ir tai, kad Darbo kodekso 95 straipsnio 5 dalis numato, kad darbo sutartyje gali būti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarčių sąlygų. UAB „Amber Vilnius“ ir D. M. pasinaudojo šia galimybe ir darbo sutarties 9 straipsnio 1 punktu įtvirtino sąlygą, kad darbdavio atliekamų įvadinių mokymų dirbti su lengvaisiais automobiliais taksi ir jų įranga bei sistema vertė yra 100,00 Eur. Jeigu ši sutartis būtų nutraukta dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tokiu atveju darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui šių mokymų kainą; šiuo atveju taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas, pradedamas skaičiuoti nuo atitinkamų mokymų pabaigos. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių. Teismas pažymi, kad ieškovė, dėstydama šią darbo sutarties sąlygą per plačiai aiškina kvalifikacijos kėlimo mokymų sąvoką (įtraukdama ir įvadinius mokymus – instruktuojamąją pamoką), darytina išvada, kad Darbo kodekso 95 straipsnio 5 dalis apibrėžiama pernelyg abstrakčiai. Konstatuotina, kad toks platus minėto straipsnio aiškinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir ši dalis pripažintina negaliojančia ex officio (Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymu draudžiama šalims susitarti ir dėl abstrakčių išlaidų atlyginimo, t. y. kai neaišku, kokios išlaidos bus patirtos dėl darbuotojo apmokymo, ir kokią įtaką tai turės darbuotojo turtiniams interesams. Darbo sutartyje nenurodyta, kokio dydžio išlaidos turės būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-234/2009). Teismas sutinka su Darbų ginčų komisijos 2015-10-06 sprendimo išvada, kad darbo sutarties Nr. 40 9 straipsnio 1 puntas prieštarauja Darbo kodekso 94 straipsnio 2 daliai, nes ji pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodekso 95 straipsnio 5 dalis, kadangi pastaroji norma įpareigoja darbuotoją atlyginti tik faktiškai darbdavio turėtas išlaidas, skirtas darbuotojo mokymui. Tuo tarpu šioje byloje šalys iš anksto nustatė įvadinių mokymų kainą -100,00 Eur, kuri nepagrįsta jokiais buhalteriniais paskaičiavimais. Teismas atkreipia dėmesį, jog prieš sudarant darbo sutartį, negalima konkrečiai nustatyti kvalifikacijos kėlimo mokymų kainos, nes kiekvienam asmeniui, kaip ir sutiko pats ieškovės atstovas, skiriamas individualus dėmesys ir laikas, priklausomai nuo jo paties žinių ir darbo specifikos suvokimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad nenustačius, jog D. M. iš tiesų buvo suteikti kvalifikacijos kėlimo mokymai bei įvertinus, kad Darbo sutarties sąlyga prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, taikoma D. M. naudingesnė nuostata (Darbo kodekso 11 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis pateiktų įrodymų visetu ir savo vidiniu įsitikinimu, vertina, kad ieškovės ieškinys, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nustatyta, kad atsakovui D. M. teikiama antrinė teisinė pagalba (pažyma Nr. NTP-7-369). Tokiu būdu, Valstybės išlaidos už atsakovo atstovavimą siekia 199,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atmestinas, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 199,76 Eur suma (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-10-06 sprendimą Nr. DGKS-4272 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 199,76 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt devyni Eur ir 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.