- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 1-60-373/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00225-2009-91-89-1-00737-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Civilinis ieškovas
- P. J., G. K., R.A.
- Kaltinamasis
- M. P.
- Advokatai
- Nijolė Gaižutienė
- Kategorijos
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 1.2.26.2.2Viešosios tvarkos pažeidimas – baudžiamasis nusižengimas (BK 284 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei, gynėjams advokatams Nijolei Gaižutienei ir Jonui Ramanauskui, nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams P. J., G. K., R.A. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007-03-14 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 2 d. dvidešimt penkioms paroms arešto; 2) 2009-02-20 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimais, numatytais LR BK 178 str. 1 d., 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., 178 str. 2 d.; R. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) 1995-01-12 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961m. LR BK 271 str. 1 d. trejiems metams laisves atėmimo, remiantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams; 2) 1996-05-27 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961m. LR BK 146 str. 2 d. trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo bei LR BK 42 str. subendrinus su 1995-01-12 nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams; 3) 2001-10-02 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams su turto konfiskavimu; 4) 2003-10-01 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, LR BK 64 str. subendrinus su 2001-10-02 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams su 100 Lt turto konfiskavimu; 5) 2004-01-26 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams su 50 Lt vertės turto konfiskavimu, LR BK 63str. 1d. ir 4d. subendrinus su 2003-10-01 nuosprendžiu galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui su 50 Lt vertės turto konfiskavimu; 6) 2005-10-07 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, LR BK 64str. bausmė dalinai subendrinta su 2004-01-26 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams; 7) 2006-05-29 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, remiantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2005-10-07 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustato
M. P. 2009 m. balandžio 10 d. apie 22 val. Utenos m., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, priklausančiame P. J., iš kambaryje esančios spintelės pagrobė 400 litų, tuo nukentėjusiajai P. J. padarydamas 400 Lt turtinę žalą.
M. P. 2009 m. balandžio 10 d., apie 22 val., viešoje vietoje, Utenos m., (duomenys neskelbtini) namo trečiojo aukšto, o po to ketvirtojo aukšto koridoriuje, matant P. J., kėlė triukšmą, vartojo necenzūrinius žodžius, stumdė nukentėjusįjį G. K., taip trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
R. J. 2009 m. balandžio 10 d., apie 22 val. viešoje vietoje, Utenos m., (duomenys neskelbtini) namo trečiojo aukšto, o po to ketvirtojo aukšto koridoriuje, matant P. J., įžūliais veiksmais tris kartus kumščiu smogė G. K. į veidą, po ko G. K. parkritus ant grindų, tris kartus nukentėjusiajam spyrė į krūtinės sritį ir dėl dešinių VI-IX šonkaulių lūžimo nesunkai sutrikdė G. K. sveikatą, taip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Taip pat, M. P. 2009 m. birželio 7 d., apie 22.00 val. Utenos m., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, priklausančiame D. Š., dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia vieną kartą spyrė į galvą R. A. B., sėdinčiam ant sofos, po to kelis kartus spyrė R. A. B. į krūtinės sritį ir dėl kairių VII-IX šonkaulių lūžimo nesunkai sutrikdė R. A. B. sveikatą.
Be to, M. P. 2009 m. spalio 24 d. apie 23 val. Sirutėnų k., Sudeikių sen., Utenos r., pro nerakintas duris įsibrovė į A. J. Š. priklausantį fermų kompleksą, kur iš sandėliuko pagrobė vieną plastikinę ir tris metalines dvidešimties litrų talpas, bendros 330 Lt vertės, po to tame pačiame fermų komplekse, sandėlyje, iš statinės pripylęs į pagrobtas talpas pagrobė 60 litrų dyzelinio kuro 120 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam A. J. Š. padarydamas 450 Lt turtinę žalą.
M. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. birželio 7 d., apie 22 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo trečiojo aukšto koridoriuje, matant S. G., įžūliais veiksmais, t.y. rankomis suduodamas į įvairias kūno vietas sumušė R. A. B., taip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl P. J. turto vagystės
Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesį su R. J. Bendrabutyje (duomenys neskelbtini), Utenos m., užėjo pas P. J.. Jie su P. J. ir R. R. gėrė alų. Vienu metu R. J. ir R. R. išėjo rūkyti, o P. J. į tualetą, jis liko vienas ir paėmė P. J. 400 litų. Nukentėjusios civilinį ieškinį pripažįsta.
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusi ir civilinė ieškovė P. J. parodė, kad 2009-04-10 jos bute su R. R., M. P. ir R. J. gėrė alų. Visiems išsiskirsčius, ji neberado savo 400 litų, kuriuos prašo priteisti.
Liudytojas R. R. parodė, kad su P. J., R. J. ir M. P. nukentėjusios bute gėrė alų. Kitą dieną sužinojo, kad dingo P. J. 400 litų.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), Utenos m., esantis butas, priklausantis P. J.. Apžiūros metu nukentėjusioji parodė spintelę, kurioje laikė pinigus (b.l. 11-14, t.2).
Tarpusavyje sutampančiais kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojo R. R. parodymais, kuriuos patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, nustatyta, kad kaltinamasis M. P. pavogė nukentėjusiajai priklausančius 400 litų. Jo veika, nesant kvalifikuojančių požymių, atitinka LR BK 178 str. 1 d. sudėtį.
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl 2009-04-10 viešosios tvarkos pažeidimo ir G. K. nesunkaus sužalojimo
Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesį su R. J. Bendrabutyje (duomenys neskelbtini), buvo pas P. J., iš kurios jis pavogė 400 litų. Po to, jiems su R. J. einant koridoriumi, išbėgo P. J. iš savo kambario ir pradėjo rėkti, kad grąžintų pinigus. Po 5-7 min. išėjo G. K. iš savo kambario ir klausė kas vyksta bei sakė atiduoti pinigus. Jie susiginčijo su G. K.. Jis ir R. J. laiptais užlipo į ketvirtą aukštą. Atbėgo G. K., o iš paskos P. J., jie reikalavo atiduoti pinigus. Jie su R. J. pradėjo ginčytis su G. K., apsistumdė. R. J. koridoriuje trenkė G. K. į veidą, nukentėjęs parkrito. Tada R. J. dar įspyrė jam 2-3 kartus. Jis G. K. nemušė, tik nestipriai stumė jį, sakydamas, kad eitų iš čia, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius.
Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. balandžio mėnesį su M. P. vaikščiojo po bendrabutį, (duomenys neskelbtini), Utenos m. Užėjo pas P. J., ten gėrė alų. Paskui su M. P. išėjo į koridorių. P. J. taip pat išėjo į koridorių ir pradėjo rėkti, kad jie grąžintų pinigus. Į koridorių išbėgo G. K. ir pradėjo ant jų rėkti. M. P. stūmė G. K., sakydamas „eik, ne tavo reikalas“. Besistūmdydami su nukentėjusiuoju užlipo į ketvirtą aukštą. G. K. smogė M. P., tačiau nepataikė. G. K. rėkė „atiduokit pinigus“. Jis smogė kumščiu G. K. į veidą. Nukentėjęs nukrito. Dėl girtumo neprisimena ar spyrė nukentėjusiajam. G. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies ir sutinka atlyginti 800 Lt. Pripažįsta, kad galėjo tris kartus smogti G. K. į veidą. M. P. su G. K. tik stumdėsi. Nuo M. P. stūmimo G. K. nenugriuvo.
Nusikaltimas įrodytas kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjęs G. K. parodė, kad 2009 m. balandžio mėn. apie 22 val., būdamas savo bute, išgirdo P. J. riksmus grąžinti pinigus. Jis išėjo į koridorių ir pamatė P. J. ir kaltinamuosius, iš kurių ji reikalavo grąžinti pinigus. R. J. jį pagriebė ir nusitempė į ketvirtą aukštą. Tolimesnių įvykių neprisimena, nes jam buvo sulaužyta nosis, sumušta akis. Prašo priteisti iš R. J. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. M. P. jo atžvilgiu smurto nevartojo ir su M. P. jis nesistumdė. M. P. su P. J. šnekėjosi.
Nukentėjusi P. J. parodė, kad pasigedusi savo 400 Lt ji išbėgo į koridorių. Ten pamatė kaltinamuosius ir suriko, kad atiduotų pinigus. Į koridorių išėjo G. K. ir pradėjo sakyti, kad kaltinamieji grąžintų jai pinigus. Kaltinamieji su G. K. susistūmdė, abu vartojo necenzūrinius žodžius. Kaip G. K. nusitempė į ketvirtą aukštą ji nematė. Ji, vydamasi M. P., užbėgo į ketvirtą aukštą ir pamatė, kad R. J. ant grindų gulinčiam G. K. spyrė apie tris kartus. Nematė, kad M. P. ką nors darytų G. K.. Nematė, kad G. K. būtų užsimojęs ant M. P. ar R. J..
Liudytoja V. Z. parodė, kad girdėjo kaip P. J. rėkė „atiduokit pinigus“ ir matė kaip M. P. bėgo į savo kambarį ketvirtame aukšte. M. P. kažką galėjo turėti rankoje, nes buvo sugriaužęs kumštį.
Liudytoja R. Z. parodė, kad matė koridoriuje ant grindų gulintį G. K.. Ant grindų buvo kraujo.
Liudytoja V. C. parodė, kad 2009-04-10 pas ją atbėgo P. J. ir pasakė, kad iš jos pavogė pinigus. Ji gyvena su G. K.. Jie su G. K. išėjo į koridorių ir pamatė kaltinamuosius trečiame aukšte sėdinčius ant laiptų, vedančių į ketvirtą aukštą. G. K. jiems pasakė „kam pavogėt pinigus“. Ji grįžo į kambarį, o G. K. liko koridoriuje. Kai ji vėl išėjo į koridorių, pamatė ketvirtame aukšte kruviną G. K.. R. J. buvo išsirengęs, neblaivus.
Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėti bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Utena, trečio ir ketvirto aukštų koridoriai bei tarp jų esanti laiptinė (b.l. 15-18, t.2).
Specialisto išvadoje nurodyti G. K. padaryti sužalojimai: kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio skruosto kampo srityje, kaklo kairėje pusėje, lūpų kairio kampo srityje, nosies kaulų lūžimas, dešinių VI-IX šonkaulių lūžimas. Sužalojimai padaryti galimai 2009-04-10, mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinių VI-IX šonkaulių lūžimo (b.l. 39, t.2).
Kaltinamųjų, nukentėjusių P. J. ir G. K. parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Utenos m., trečiame aukšte kaltinamieji nukentėjusiojo G. K. nemušė. Jie tik vartojo prieš nukentėjusįjį necenzūrinius žodžius. Nukentėjusiojo G. K. parodymais, R. J. jį pagriebė ir nusitempė į ketvirtą aukštą. Kaltinamasis R. J. pripažįsta ketvirto aukšto koridoriuje galėjęs tris kartus smogti G. K. į veidą, tačiau dėl girtumo gerai šios aplinkybės neprisimena. Kaltinamasis M. P. parodė, kad R. J. ketvirtame aukšte trenkė G. K. į veidą, nukentėjęs nuo smūgio parkrito. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad R. J. tris kartus sudavė nukentėjusiajam G. K. į veidą (b.l.71-72, t.2). Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažino sudavęs nukentėjusiajam kumščiu du smūgius į smakrą ir kad nuo šių smūgių jis nugriuvo (b.l.138-141, t.2). Kaltinamasis R. J. teigia neprisimenąs ar ketvirto aukšto koridoriuje spardė nuo jo smūgių ant grindų parkritusį nukentėjusįjį G. K.. Ši aplinkybė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis M. P. parodė, kad R. J. ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam spyrė 2-3 kartus. Jo parodymus patvirtino ir nukentėjusi P. J., kuri matė, kad R. J. ant grindų gulinčiam G. K. spyrė apie tris kartus. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. J. ketvirto aukšto koridoriuje G. K. tris kartus smogė kumščiu į veidą, o po šių smūgių nukentėjusiam parkritus ant grindų, tris kartus jam spyrė. Specialisto išvada patvirtina, kad G. K. padaryti sužalojimai dėl dešinių VI-IX šonkaulių lūžimo vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo R. J. veika, padarant nukentėjusiajam G. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, atitinka LR BK 138 str. 1 d. požymius.
Kaltinamasis R. J. smurtavo prieš nukentėjusįjį G. K. viešoje vietoje – daugiabučio namo bendro naudojimosi patalpoje – koridoriuje, kur įprasta lankytis žmonėms, matant kitiems asmenims, t.y. nukentėjusiajai P. J.. Kaltinamasis R. J. įžūliais veiksmais, susijusiais su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, sukėlusiu nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamojo R. J. veiksmai, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kvalifikuojami dar ir pagal LR BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis M. P. teigia prieš nukentėjusįjį G. K. vartojęs necenzūrinius žodžius bei stūmęs jį. Kaltinamasis R. J. taip pat parodė, kad M. P. stūmė G. K., daugiau nieko jam nedarė. Nukentėjęs G. K. parodė, kad M. P. jo atžvilgiu smurto nevartojo ir su M. P. jis nesistumdė. Nukentėjusioji P. J. parodė, kad M. P. su G. K. susistūmdė, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau nematė, kad M. P. smurtautų prieš G. K..
Kaltinamojo M. P. veiksmai, pasakant nukentėjusiojo atžvilgiu necenzūrinius žodžius bei jį stumdant, nesudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. sudėties, nes baudžiamojon atsakomybėn pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos, t.y. prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Kaltinamajam M. P. kaltinime inkriminuoti įžūlūs veiksmai nurodant, kad jis kėlė triukšmą, necenzūriniais žodžiais trikdė visuomenės rimtį, stumdė nukentėjusįjį G. K.. Įžūlūs veiksmai kaltininkui paprastai inkriminuojami tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu. Tuo tarpu, M. P. veiksmai, keikiant ir stumdant nukentėjusįjį, buvo pakankamai įžūlūs ir agresyvūs, kad jis būtų traukiamas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn, tačiau nenustatyta, kad šiais veiksmais realiai buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis. Pačiame kaltinime konstatuota, kad M. P. savo veiksmais nesutrikdė, o tik trikdė visuomenės rimtį. Išdėstytais motyvais jo veika perkvalifikuojama iš LR BK 284 str. 1 d. į LR BK 284 str. 2 d.
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei išteisinimo motyvai dėl nesunkaus R. A. B. sveikatos sutrikdymo ir 2009-06-07 viešosios tvarkos pažeidimo
Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. birželio mėnesį apie 21.30 val. su S. G. bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), Utenos m., užėjo pas D. Š., ten buvo R.A. B.. Jis su R.A. B. susiginčijo. Jis, sėdinčiam nukentėjusiajam R.A. B. spyrė kaire koja į galvą. R.A. B. atsilošė ir jis du kartus dešine ranka trenkė nukentėjusiajam per šonkaulius. R.A. B. atsistojo ir jį pastūmė, jie vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais ir nukentėjęs išėjo iš D. Š. buto bei nuėjo koridoriumi. Jis ėjo paskui nukentėjusįjį ir jie vėl ginčijosi, tačiau koridoriuje nukentėjusiojo nemušė.
Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjęs Rimantas A. B. parodė, kad jis buvo pas D. Š., sėdėjo ant sofos. M. P. įėjo į kambarį ir koja spyrė į sprandą, jis nukrito aukštielninkas ant lovos, po to kumščiais sudavė ar spyrė į šonus, į galvą. Tada jis atsistojo ir ėjo iš kambario į koridorių, o M. P. ėjo iš paskos, bet neprisimena ar jį koridoriuje mušė. Jam buvo sulaužyti šonkauliai. Ieškinio atsisako.
Liudytojas S. G. parodė, kad jis buvo pas D. Š. ir užėjo M. P.. M. P. su R.A. B., sėdinčiu ant sofos, kažką aiškinosi. M. P. trenkė R.A. B. delnu į veidą, nors galėjo būti, kad trenkė koja. Paskui M. P. koja du kartus įspyrė nukentėjusiajam į dešinį šoną. Po to nukentėjęs išėjo į koridorių, o jie su M. P. išėjo iš paskos. Koridoriuje M. P. tik stūmdėsi su nukentėjusiuoju, smūgių nesudavė.
Liudytoja D. Š. parodė, kad pas ją kambaryje buvo R.A. B.. Po kiek laiko atėjo M. P., kuris susibarė su nukentėjusiuoju, paskui susistūmdė. R.A. B. išėjo, o paskui jį išėjo ir M. P..
Liudytojas T. G. parodė, kad jis 2009-04-10 nieko nematė nei koridoriuje, nei kambaryje. Antrame aukšte triukšmo negirdėjo.
Specialisto išvadoje nurodyta, kad R.A. B. konstatuoti sužalojimai: krūtinės ląstos kairės pusės kraujosruvos, kairių VII-IX šonkaulių lūžimai, kurie padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairių VII-IX šonkaulių lūžimo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (b.l. 60,t.2).
Kaltinamasis pripažino vieną kartą spyręs nukentėjusiajam į galvą ir nuo smūgio šiam pargriuvus, sudavęs du kartus rankomis per šonus. Kaltinamasis nepripažįsta spardęs gulintį nukentėjusįjį, tačiau ši aplinkybė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kad M. P., jam gulinčiam kumščiais sudavė ar spyrė į šonus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs geriau prisiminė įvykio aplinkybes ir parodė, kad jį gulintį M. P. spardė kojomis, suduodamas į galvą ir krūtinę apie keturis – penkis smūgius (b.l.51, t.2). Kitos apklausos metu nukentėjęs parodė, kad M. P. kelis kartus spyrė jam į krūtinę, tačiau kiek kartų įspyrė negali pasakyti (b.l.52, t.2). Liudytojas S. G. patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis R.A. B., sėdinčiam ant sofos, trenkė delnu ar spyrė koja į veidą. Paskui M. P. koja du kartus įspyrė nukentėjusiajam į dešinį šoną. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad kaltinamasis R.A. B. koja spyrė į veidą ir po to kelis kartus spyrė į šoną (b.l.56, t.2). Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. P. vieną kartą spyrė R.A. B. į galvą, o šiam pargriuvus dar kelis kartus spyrė į krūtinės sritį. Kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam dėl kairių VII-IX šonkaulių lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. M. P. veika pagal nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą atitinka LR BK 138 str. 1 d. sudėtį.
Kaltinamasis tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį R.A. B. koridoriuje. Jis nurodo, kad koridoriuje su nukentėjusiuoju tik ginčijosi, sakė jam necenzūrinius žodžius, tačiau jo nemušė. Nukentėjęs parodė neprisimenąs ar kaltinamasis koridoriuje jį mušė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs parodė, kad koridoriuje M. P. kelis kartus kumščiais jam sudavė į įvairias kūno vietas (b.l.53, t.2). Liudytojas S. G. nagrinėjant bylą teisme parodė, kad koridoriuje M. P. tik stūmdėsi su nukentėjusiuoju, smūgių nesudavė. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad koridoriuje M. P. vėl puolė mušti R.A. B.. Jie susikibo, tačiau kažkas juos išskyrė (b.l.57, t.2). Kaltinamasis, nukentėjęs bei liudytojas S. G. yra parodę, kad tai kas vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo koridoriuje turėjo matyti liudytojas T. G., kuris juos išskyrė. Tačiau T. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme tvirtina koridoriuje nebuvęs ir kas ten vyko nematęs.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Aptartų prieštaringų įrodymų nepakanka patvirtinti M. P. kaltei, kad jis koridoriuje smurtavo prieš nukentėjusįjį, suduodamas jam rankom į įvairias kūno vietas, matant S. G., tokiais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį. Todėl jis pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pažymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai dėl A.J. Š. priklausančio turto vagystės
Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-10-24 jis nuvažiavo į Sirutėnų kaimą, Utenos raj., pas tėvą, kuris gyvena nukentėjusiajam A.J. Š. priklausančioje fermoje įrengtame kambaryje. Apie 23.00 - 23.30 val. nuėjo į kitą fermų pastatą, į kurį pateko pro nerakintas duris ir prisileido iš statinės dvi metalines ir vieną plastikinę talpas po 20 litrų dyzelinio kuro. Ryte 60 litrų kuro pardavė nepažįstamam žmogui. Talpas paslėpė atgal už namo. Talpos nukentėjusiajam grąžintos.
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjęs A. J. Š. parodė, kad 2009-10-24 ryte matė kaip M. P. nešė jo raudoną metalinę talpą į automobilį. Fermų komplekse pamatė, kad nėra ir kitų trijų talpų. Mano, kad M. P. išleido kurą iš traktorių, o ne iš konteinerio. Pagrobtos 4 talpos jam grąžintos. Ieškinio 120 Lt dėl pagrobto kuro atsisako.
Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas Utenos r., Sudeikių sen., Sirutėnų k. esantis fermų kompleksas, priklausantis A. J. Š. bei jame esantis sandėliukas, iš kurio buvo pavogtos keturios talpos (b.l. 6-8, t.1).
Daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis A.J. Š. pateikė tris metalines ir vieną plastikinę 20 litrų talpas kurui, kurios iš jo buvo pavogtos, o vėliau surastos ir grąžintos (b.l. 18-20, t.1).
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l.30-35, t.1).
Kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad M. P. pavogė kaltinime nurodytą nukentėjusiojo turtą. Į patalpas, kuriose buvo talpos bei kuras kaltinamasis pateko vagystės tikslu. Todėl jo veika pagal kvalifikuojantį įsibrovimo į patalpą požymį atitinka LR BK 178 str. 2 d. sudėtį.
Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie iš esmės prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkina, kad nusikalto, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Skiriant bausmes M. P. atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto, būdamas du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįrašytas, charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, nesimoko.
Kaltinamasis M. P. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą. LR BK 27 str. 1 d. prasme jis yra recidyvistas ir jam už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės (LR BK 56 str. 1 d.), o už baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmė. Įvertinus vienodą kiekį kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei tai, kad nusikaltimus pradėjo daryti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pradžioje, taip pat jauną kaltinamojo amžių, jam skirtinos artimos sankcijų vidurkiui bausmės.
Skiriant bausmę R. J. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, turėdamas neišnykusį teistumą už aštuonias tyčines nusikalstamas veikas, paskutinį kartą teistas už analogiškus nusikaltimus, vėl padarė brutalią tyčinę smurtinę veiką, ką tik pasibaigus lygtinio paleidimo nuo bausmės terminui. Šios aplinkybės rodo didesnį kaltinamojo R. J. pavojingumą visuomenei, jo nenorą taisytis. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis baustas administracine tvarka, į priklausomybių ir psichiatrinę įskaitas neįtrauktas, nedirba, buvusioje darbovietėje ir pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai.
Kaltinamasis R. J. LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas ir jam už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės (LR BK 56 str. 1 d.). Įvertinus tai, kad yra vienodas kiekis jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, smurtinį jo padarytos veikos pobūdį, iš esmės neigiamus asmenybę apibūdinančius duomenis, nenorą taisytis, jam skirtinos didesnės nei sankcijų vidurkis bausmės (LR BK 61 str.).
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės P. J. civilinis ieškinys dėl 400 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas nukentėjusios, liudytojų, kaltinamųjų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo M. P. 400 Lt (LR CPK 115str. 1d.).
Kaltinamojo G. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo dėl smurto patirtą didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus, pažeminimą, ilgalaikį nedarbingumą. Neturtinė žala nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo R. J., kuris jį sužalojo nusikalstamais veiksmais ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Vertinant kaltinamojo R. J. turtinę padėtį atsižvelgiama į tai, kad jis, būdamas darbingo amžiaus, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, t.y. neieško darbo, todėl ta aplinkybė, kad jis neturi jokio turto, nėra pagrindas mažinti nukentėjusiojo pareikštą ieškinį. Remiantis LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.250 str. iš kaltinamojo R. J. nukentėjusiajam G. K. priteistina 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš kaltinamojo M. P. neturtinė žala nukentėjusiajam G. K. nepriteistina, kadangi jo veika jokių sunkesnių pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė. Be to, M. P. padarė mažiau pavojingą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, o neturtinė žala privalomai atlyginama padarius nusikaltimą (LR CK 6.250 str. 2 d.). Todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo M. P. atmestinas (LR BPK 115 str. 1 d.).
Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinys M. P. dėl R.A. B. gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir tenkintinas visiškai (b.l.27-30, t.3) (LR BPK 115 str. 1 d.).
Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinys R. J. ir M. P. dėl G. K. gydymo išlaidų atlyginimo Valstybinei ligonių kasai pagrįstas byloje surinktais įrodymais (b.l.31-35, t.3) ir tenkintinas visiškai, visas išlaidas priteisiant iš R. J., kadangi nukentėjęs buvo sužalotas šio kaltinamojo tyčiniais veiksmais. Ieškinys kaltinamojo M. P. atžvilgiu atmestinas, kadangi jis G. K. sveikatos nesutrikdė (LR BPK 115 str. 1 d.).
Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinys M. P. ir R. J. dėl G. K. išmokėtos ligos pašalpos atlyginimo VSDFV Utenos skyriui tenkintinas visiškai, priteisiant visą sumą iš kaltinamojo R. J., dėl kurio nusikalstamų veiksmų buvo sužalota G. K. sveikata, o M. P. atžvilgiu ieškinys atmestinas (LR BPK 115 str. 1 d.) (b.l.36-43, t.3).
Nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams R. A. B. ir A.J. Š. atsisakius civilinių ieškinių, byla šioje dalyje nutrauktina.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam M. P. paliktina kardomoji priemonė – suėmimas, o kaltinamajam R. J. kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į suėmimą ir paskelbus nuosprendį jis suimtinas teismo posėdžių salėje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
pagal LR BK 178 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams,
pagal LR BK 284 str. 2 d. dėl 2009-04-10 viešosios tvarkos pažeidimo ir paskirti dvidešimt parų arešto,
Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.
pagal LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams,
pagal 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Remiantis LR BK 63 str. 6 d., apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su kitomis bausmėmis ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2009-02-20 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 10 d. iki 12 d. (dvi dienas) ir nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 12 d. (vieną dieną) bei suėmimo laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., M. P. išteisinti pagal LR BK 284 str. 1 d. dėl 2009-06-07 viešosios tvarkos pažeidimo, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pažymių.
pagal LR BK 284str. 1d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63str. 5d., 1p., bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laikotarpį 2009 m. balandžio nuo 10 d. iki 12 d. (dvi dienas).
Priteisti iš M. P. 400 Lt P. J. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš M. P. 1126,74 Lt R. A. B. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.
Priteisti iš R. J. 1000 Lt G. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš R. J. 181,70 Lt G. K. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.
Priteisti iš R. J. 1164,41 Lt G. K. išmokėtą ligos pašalpą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
G. K. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinius, ginant Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos interesus dėl išmokų G. K. priteisimo M. P. atžvilgiu atmesti.
Nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams A. J. Š. ir R. A. B. atsisakius civilinių ieškinių, bylą šioje dalyje nutraukti.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam M. P. palikti kardomąją priemonę – suėmimą, o kaltinamajam R. J. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir paskelbus nuosprendį jį suimti teismo posėdžių salėje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašų įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.