- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-21
- Bylos Nr.
- II-493-602/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Veslava Ruskan
- Pažeidėjas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja V.Ruskan, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Ž., jo atstovui adv. Valdemarui Stančikui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno nutarimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnyba) komisaro inspektoriaus 2007-12-18 nutarimu Nr. E 832552 R. Ž., vadovaujantis ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 d. 1 p. nutarta bylą pagal ATPK 123 str. 6 d. nutraukti, pagal ATPK 284 str. 2 d., 126 str. 3 d., 30 str. 2 d., 30² str., 32 str. 1 d. 5 p. paskirta administracinė nuobauda – 2550 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių už tai, kad jis 2007-11-04 0.50 val., Žalgirio g., Vilniuje, vairavo automobilį ,,KIA Sportage”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamas neblaivus, vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo, tuo pažeidė KET 70 punkto reikalavimus ir pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
R. Ž. prašo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (b.l. 2-11). Paaiškino, kad 2007 m. lapkričio 4 d., važiuodamas automobiliu KIA „Sportage", Žalgirio ir Kalvarijų g. sankryžoje, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, nespėjo staigiai sustabdyti ir atsirėmė į priekyje važiavusį automobilį „Škoda". Automobilio „Škoda"' vairuotojas nedelsdamas iškvietė policiją, paaiškinęs, jog tai jo tarnybinis automobilis. Iki policijos pareigūnų atvykimo, automobilio „Škoda" vairuotojas ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išsiaiškino, jog automobiliai nebuvo apgadinti. Policininkams tai patvirtinus, automobilio „Škoda'" vairuotojas išvyko, o policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pareiškė, jog jis yra kažkoks keistas, tikriausiai neblaivus, tačiau girtumo alkotesteriu netikrino, bet pasakė, jog reikės vykti į policijos komisariatą. Su tokiais policijos pareigūnų pareiškimais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutiko, todėl girtumui nustatyti pasiūlė nuvykti į ligoninę. Į tokį prašymą policijos pareigūnai nereagavo, pareikalavo kartu su jais vykti į 1-ąjį policijos komisariatą. Nuvykus į komisariatą, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame teigiama, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neva neblaivus su automobiliu sukėlė avariją, o autoįvykyje dalyvavęs automobilis KIA „Sportage" - neva nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybes draudimu. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė pasirašyti protokolą. Tuomet protokolą surašę pareigūnai grąžino jam automobilio raktus ir dokumentus bei pasakę, jog yra skubiai kviečiami į kitą autoįvykį, išvažiavo. Nei administracinio teisės pažeidimo protokolo, nei kitų dokumentų (išskyrus prieš tai paimtus vairuotojo pažymėjimą ir automobilio KIA „Sportage" registracijos liudijimą) policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neperdavė. 2007-11-22 buvo pranešta, kad 2007-11-27 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi atvykti į Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybą. Jam nuvykus ir paaiškinus visas įvykio aplinkybes, jam buvo pažadėta išsamiau ištirti šį įvykį. Netrukus po to buvo surašyti pakartotiniai į eismo įvykio vietą atvykusių pareigūnų tarnybiniai paaiškinimai, kuriuose jau nurodytos kitos aplinkybės, nei pirminiuose pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. 2007-12-18 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu buvo priimtas nutarimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta, tinkamai neįvertinus visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, be to, bylos nagrinėjimo metu nepagristai buvo vadovaujamasi prieštaringais ir nenuosekliais policijos pareigūnų parodymais, neatsižvelgiant į tai, kad minėtų pareigūnų parodymams aiškiai prieštarauja kitų liudytojų parodymai ir administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybės. Nurodė, kad pareigūnų teiginiams, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo akivaizdžiai girtas, sunkiai pastovėjo ant kojų ir atsisakė tikrintis savo neblaivumą (girtumą), todėl nušalintas nuo automobilio vairavimo, prieštarauja pačių pareigūnų veiksmai (automobilio raktelių ir dokumentų grąžinimas bei leidimas važiuoti namo). Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje, kuri kartu su Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos pranešimu buvo atsiųsta į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbovietę, 2-oje pusėje nėra jokių R. Ž. parašų patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo išaiškintos jo pareigos, numatytos ATPK 272 str., išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, taip pat įrašų apie jo anksčiau padarytus teisės pažeidimus ar protokolą surašiusio pareigūno parašo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė pasirašyti protokole. Administracinio teisės pažeidimo kopijos, kurią 2007 m. lapkričio 30 d. pagrindu gavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas, 2-oje pusėje matyti 2 nauji įrašai apie tai, kad R. Ž. atsisakė pasirašyti protokole, bei apie tai, kad jis anksčiau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nurodė, kad abiejose administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijose yra aiškiai matomi taisymai, susiję su duomenimis apie administracinio teisės pažeidimo padarymo datą ir administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo laiką. Dėl nurodytų aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, šis protokolas yra laikytinas negaliojančiu, o jo pagrindu pradėta administracinių teisės pažeidimų bylų teisena — neteisėta, todėl turi būti nutraukta.
Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.
Į teismo posėdį protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos atstovas neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas dalinai.
R. Ž. neprisipažįsta dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir savo kaltę neigia. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 126 str. 3 d., kurioje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal šį straipsnį, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš normos dispozicijoje nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinis ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.
Remiantis byloje pateiktu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 28), nustatyta, kad R. Ž. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, kad vairavo automobilį, įtariamas neblaivus, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka neleido patikrinti neblaivumo (girtumo). Taigi šiuo atveju svarbu konstatuoti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko veiksmus, kurie atitinka administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir ar jo veika kvalifikuota pagrįstai ir tinkamai.
Byloje pateiktuose 2007-11-04 ir 2007-11-27 pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomos skirtingos faktinės įvykio aplinkybės (b.l. 30, 31, 32, 33). 2007-11-04 pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2007-11-04 administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo sustabdytas Kalvarijų g.– Žalgirio g. sankryžoje, kadangi vingiavo po kelią (b.l. 30, 31). 2007-11-27 pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2007-11-04 į Kalvarijų g. – Žalgirio g. sankryžą pareigūnai atvyko, gavę pranešimą, kad minėtoje sankryžoje susidūrė du automobiliai (b.l. 32,33). Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti į įvykio vietą atvykę pareigūnai ir nurodė, kad įvykio dieną surašytuose protokoluose situacija įvertinta supaprastintai todėl, kad atvykus į vietą įsitikino, jog eismo įvykis neįvyko, nes nebuvo apgadinti automobiliai. Tai, kad 2007-11-04 susidūrė du automobiliai, patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens rašytinis paaiškinimas (b.l. 46), įvykyje dalyvavusio A. U. rašytinis paaiškinimas (b.l. 42), Bendrojo pagalbos centro duomenys, kuriuos užfiksuotas pranešimas apie eismo įvykį (b.l. 47), Š. S. rašytinis paaiškinimas (b.l. 49) bei dalyvavusių byloje asmenų duoti paaiškinimai. Dėl išvardintų priežasčių, teismas vadovaujasi 2007-11-27 surašytais pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose išsamiau yra aprašytos įvykio aplinkybės. Remiantis minėtais pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 32, 33), A. U. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 42), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens rašytiniu paaiškinimu (b.l. 46) nustatyta, kad 2007-11-04 Kalvarijų g. – Žalgirio g. sankryžoje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis atsitrenkė į A. U. vairuojamą automobilį ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Išsiaiškinus, kad eismo įvykio metu reali žala automobiliams nepadaryta, A. U. buvo leista važiuoti. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sulaikytas, policijos pareigūnams kilus įtarimui, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali būti neblaivus. Remiantis administracinių teisės pažeidimų protokolu (b.l. 28), pareigūnų tarnybiniai pranešimais (b.l. 32, 33), jų paaiškinimais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tikrintis blaivumą atsisakė.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007-07-03 redakcija Nr. VIII-2043) 7 str. 8 d. nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų. Neblaivumo nustatymo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (toliau – Neblaivumo nustatymo taisyklės)(Valstybės žinios, 2006, Nr. 56-2000 ). Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 6 p., policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas): 1) įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; 2) transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; 3) nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi visų pirma pareigūnai privalo įvertinti bendrą asmens būklę. Pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 (Valstybės žinios, 2006, Nr. 71-2641) II skyriaus 2 p. požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs: 1) iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; 2) neadekvati elgsena; 3) nerišli kalba; 4)nekoordinuoti judesiai. Remiantis pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 32, 33) ir jų paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, kad įvykio vietoje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalba buvo nerišli, stovėdamas svyravo, jam iš burnos sklido stiprus ir aštrus alkoholio kvapas. Kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgsena buvo keista, patvirtina ir A. U. rašytinis paaiškinimas (b.l. 42) ir jo duoti parodymai teismo posėdžio metu. Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 3 p. nustatyta, kad esant anksčiau minėtiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: 1) ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“; 2) ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Kad buvo įvykdyti šiame punkte numatyti reikalavimai, byloje duomenų nėra. Tačiau remiantis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad pareigūnai turėjo pagrįstų įtarimų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra neblaivus ir imtis tolimesnių priemonių asmens neblaivumui (girtumui) patikrinti. Kaip paaiškino pareigūnai teismo posėdžio metu, kadangi įvykio vietoje neturėjo su savimi neblaivumo (girtumo) matavimo prietaiso (alkotesterio), todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo pristatytas į 1-ąjį policijos komisariatą. Byloje pateiktas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 51), kurį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsisakė pasirašyti. Kaip nurodo savo paaiškinime administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis pats automobilio iki policijos komisariato nevairavo (b.l. 46). Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 32, 33) nurodoma, kad policijos komisariate administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo siūloma tikrinti neblaivumą (girtumą) su alkotesteriu ,,Drager”, tačiau tikrintis jis atsisakė. To neneigia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (b.l. 46). Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atsisakė tikrintis, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nesileido patikrinimas, ar nėra neblaivus (girtas) (b.l. 28). Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo rašytiniame paaiškinime (b.l. 46) ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis atsisakė tikrintis tik alkotesteriu, bet pareigūnams siūlė nuvykti į ligoninę ir ten patikrinti jo neblaivumą (girtumą). Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 6.3 p., pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esantį neblaivų (girtą) arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 5 p., policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į šias nuostatas, administracinėje byloje Nr. N¹ - 1185/2007 išaiškino, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo siūloma pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, bet jis atsisakė pasitikrinti, nurodydamas, kad yra blaivus ir skuba į susitikimą su kolegėmis (b.l. 46), t.y. dėl subjektyvių aplinkybių. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad atsisakymas tikrintis girtumą alkotesteriu negali būti prilyginamas, kai įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagrįstai nebuvo pristatytas atlikti medicininės apžiūros, kadangi tokios pareigos pareigūnai neturėjo. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 27 p., jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisės aktų nustatyta tvarka savarankiškai nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jo prašymu bei sąskaitą jam būtų atlikta medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti ir kad jis administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui pateikė tokios medicininės apžiūros išvadą. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N¹ - 1040/2006, ATPK 126 str. 3 d. <...> numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t.y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Inkriminuojant tokį pažeidimą, būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Anksčiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. N¹ - 1185/2007 išaiškinta, kad transporto priemonės vairuotojo atsisakymas atlikti patikrinimą specialiomis techninėmis priemonėmis gali būti vertinamas kaip patikrinimo vengimas. Taigi nebūtinai asmuo turi atlikti tam tikrus veiksmus, kurie įrodytų sąmoningą jo nenorą tikrintis, bet ir turėdamas objektyvias galimybes, ir nesutikdamas pasitikrinti įrodo, kad sąmoningai vengia blaivumo (girtumo) patikrinimo. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesant jokių objektyvių byloje nustatytų aplinkybių, atsisakė pasitikrinti neblaivumą (girtumą), neblaivumo (girtumo) nustatymo tvarkos pareigūnai nepažeidė, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savarankiškai nevyko į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) nustatyti, nesutikęs tikrintis policijos pareigūnų pasiūlyta specialia priemone. Byloje esantys E. E. M., I. E., Š. S. rašytiniai paaiškinimai ir I. E. paaiškinimas teismo posėdžio metu, nepaneigia minėtų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. Todėl teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip blaivumo patikrinimo vengimas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 126 str. 3 d., kurioje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vengiama neblaivumo (girtumo) patikrinimo.
Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo netinkamai vertintos administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės (b.l. 2-11). Byloje yra pateikti du administracinio teisės pažeidimo protokolai (b.l. 12, 28), iš kurių matyti, kad egzempliorius, kuris buvo įteiktas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nėra iki pabaigos užpildytas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo išaiškintos ATPK 272 str. numatytos teisės, nėra duomenų apie laikino leidimo vairuoti transporto priemones išdavimą, taip pat įrašų apie anksčiau padarytus teisės pažeidimus ir protokolą surašiusio pareigūno parašo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė pasirašyti protokole (b.l. 12). ATPK 260 str. 1 d. numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, taip pat esmę. Nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N³ - 1135/2005). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėti protokolo trūkumai neužkirto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kelio ginti savo teises teisme ir pašalinti padarytus jo teisių pažeidimus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p. suteikia teisę teismui panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika buvo kvalifikuota teisingai, bylos aplinkybės ištirtos tinkamai, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, kai nustatyti procedūrinio pobūdžio pažeidimai, neturėję esminės reikšmės administracinės bylos ištyrimui, nėra.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2007-12-18 nutarimu Nr. E 832552, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas.
ATPK 30 str. 1 d. yra numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 3 d., padarymą yra numatyta sankcija – bauda nuo dviejų iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki trijų metų. Byloje nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b.l. 28, 52-53) (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo asmenybę, į byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai – tiek nubausti asmenį, tiek prevenciniai tikslai bus pasiekti jeigu viena iš sankcijoje numatytų nuobaudų – specialios teisės atėmimas, bus sumažinta iki sankcijoje numatytos minimalios ribos (ATPK 30 str., 30 ² str., 20 str.). Teismas daro išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams yra pakankamai ilgas laikas tam, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kuriam bus apribota ši teisė, suvoktų padaryto pažeidimo esmę, bei būtų teisingai nubaustas už padarytą pažeidimą. Nuobaudos tikslų pasiekimui esminę reikšmę turi ne tik paskirtos nuobaudos griežtumas, bet ir nuobaudos paskyrimo neišvengiamumas.
Pažymėtina, jog remiantis KET 77 p., atėmusi teisę vairuoti transporto priemones policijos įstaiga (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirto laiko, visuomeninei organizacijai, darbdaviui tarpininkaujant, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, ir pagal Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, jeigu asmuo, kuriam ši teisė atimta, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 5 p., 3 ir 4 d., 128 str.,
nutarė:
VPK VP Eismo priežiūros tarnybos komisaro inspektoriaus 2007-12-18 nutarimą Nr. E 832552, kuriuo R. Ž. paskirta administracinė nuobauda - 2550 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 (trisdešimt) mėnesių, pakeisti ir R. Ž. paskirti 2550 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Dėl nutarties per 10 dienų gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.