- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- 1-426-229/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02516-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Kaltinamasis
- F. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Baudžiamosios bylos Nr. 1-426-229/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02516-2019-9
2019 m. vasario 27 d.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Bilevičienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis F. J. 2019-01-17, apie 22.30 val. namuose, adresu – (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo artimos giminaitės – mamos J. J. atžvilgiu, t. y. virtuvės tarpduryje, abejomis rankomis pastūmė mamą per pečius, dėl ko J. J. griuvo ant grindų ir užsigavo kairį šoną ir kairę koją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą.
Kaltinamasis F. J., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2019-01-17, apie 21.15 val., iš baro išgėręs, grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius jo mamai J. J.. Namuose buvo jo mama, kuri kambaryje miegojo ar gulėjo, nežino. Jis, nusivilko striukę, kurią įdėjo į skalbimo mašiną, plauti. Apie vieną valandą, jo striukė skalbėsi, o jis tuo metu sėdėjo virtuvėje. Apie 22.30 val., pasibaigė skalbimo mašinos programa, bet jis nutarė dar kartą perskalauti striukę, todėl vėl įjungė programą, kuri darkart perskalauja. Jam nepavyko užstatyti reikiamos programos, todėl skalbimo mašina vėl iš naujo ėmė skalbti. Jis sėdėjo virtuvėje, kai pamatė ateinančią iš kambario mamą. Mama pradėjo rėkti, kad jei jis nemoka įjungti, tai liepė nekišti nagų, kur nereikia. Tada mama priėjo prie jo ir vieną kartą medine rūbų pakaba sudavė jam per galvą, pataikydama į pakaušį. Jam galva neskaudėjo. Jis, atsistojęs, abejomis rankomis pastūmė mamą per krūtinę, dėl ko ji pargriuvo ant grindų (visas konfliktas vyko virtuvėje, bet kai jis mamą pastūmė, t. y. išstūmė iš virtuvės, ji atsirado koridoriuje prie vonios durų). Nepamena, ant kurio šono mama nugriuvo. Mano, kad jo toks poelgis, mamai sukėlė fizinį skausmą. Ar jo tokiam poelgiui turėjo įtakos jo girtumas, negali pasakyti, mano, kad blaivas jis taip nepadarytų. Jis ir mama, kartu gyvena visada. Jis su mama, kartu veda bendrą ūkį. Jis ir mama sutaria gerai, pykstasi retai. Jis, niekada nėra smurtavęs prieš mamą. Nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgęs. Daugiau niekada taip nebesielgs (b. l. 53-56, 61-63).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo F. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie išvardinti sekančiai.
Nukentėjusiosios J. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji su sūnumi F. J. gyvena kartu, jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sūnus niekur nedirba ir piktnaudžiauja alkoholiu. 2019-01-017, apie 21.00 val., jos sūnus F. J. į namus grįžo neblaivus, purvina striuke. F. virtuvėje ėmė skalbti, skalbimo mašinoje savo striukę. Ji, nuėjo atsigulti į savo kambarį. Gulėdama, girdėjo, kad mašina sukasi ir sukasi. Ji, nuėjusi į virtuvę, F. pasiūlė savo pagalbą su skalbimu, bet F. kategoriškai atsisakė. Apie 22.30 val., tarp jos ir F. kilo žodinis konfliktas, nes jo skalbimas tęsėsi kokias 2 val. Ji, labai supykusi, vieną kartą medine pakaba, (pakaba buvo ant virtuvinio stalo) sudavė jam per galvą. Ji mano, kad nestipriai, todėl jam fizinio skausmo, nesukėlė. F., priėjęs prie jos, ji tuo metu stovėjo virtuvės tarpduryje, stipriai pastūmė ją abejomis savo rankomis jai per pečius, dėl ko ji pargriuvo ant grindų ir užsigavo kairį šoną bei griūdama dar užsigavo kairę koją į virtuvės durų staktą, kažkur ties keliu. Stūmė ją, F. tik kartą. Jai skaudėjo ir koją ir kairį šoną. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą, t. y. "koliojasi", tačiau į policiją niekada nesikreipė. Pas teismo med. ekspertus ir šeimos gydytoją nesikreipė, nes nenorėjo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 19-21, 22-25).
2019-01-18 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute namo trečiame aukšte, dviejų kambarių. Buto pietinėje dalyje yra (duomenys neskelbtini), virtuvė. Vakarinėje buto dalyje yra kambarys, rytinėje dalyje taip pat yra kambarys. Buto šiaurinėje pusėje yra koridorius. Koridoriuje prie virtuvės, vakarinėje pusėje yra spinta, o rytinėje pusėje yra tualetas ir vonia. Apžiūrėjus koridorių kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 10-11, 12-13).
2019-01-17 policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2019-01-17, apie 22.54 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus triukšmauja, stumdo pranešėją. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. J., kuri paaiškino, kad neblaivus sūnus F. J., namuose (duomenys neskelbtini), stūmė ją, dėl ko ji pargriuvo ant grindų ir užsigavo nugarą, kelis kartus spyrė jai į kojas, kelis kartus ranka sudavė į dešinį petį. Moteris buvo susinervinusi ir išsigandusi. Daiktai namuose, neišmėtyti. Ant moters, akivaizdžių smurto žymių nesimatė. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai, nenustatyti. Smurtu įtariamas F. J. įvykio vietoje paaiškino, kad konfliktas kilo dėl skalbimo mašinos ir jis mamą tik pastūmė. F. J., sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Sulaikomas F. J. ir pristatant į policijos įstaigą, elgėsi ramiai (b. l. 14-15).
Prietaiso „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0201 asmens blaivumo testas Nr. 7090, iš kurio matyti, kad 2019-01-17, 23.20 val. F. J. nustatytas 1.84 promilių girtumas (b. l. 16).
Tokiu būdu byloje kaltinamojo F. J. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis F. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodyto konflikto metu namuose smurtavo prieš savo artimą giminaitę – motiną J. J., sukeldamas jai fizinį skausmą. Todėl F. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis F. J. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 81-83). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
Kaltinamojo F. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis F. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (b. l. 73), administracine tvarka nebaustas (b. l. 74), nėra duomenų, kad nuteistasis būtų registruotas Priklausomybių ligų kabineto įskaitoje, o tuo tarpu psichikos sveikatos centro įskaitoje registruotas, diagnozė: „Neorganinė nemiga“ (F51.0), tačiau telefonu psichiatras V. D. nurodė, kad šiuo atveju skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 77-79), nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 71-72). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant terminą, trumpesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, paskiriant įpareigojimus, kurie darys teigiamą įtaką F. J. elgesiui. Būtent tokios rūšies ir trukmės bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).
Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis F. J. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo F. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-01-17, 23.05 val. iki 2019-01-18, 13.40 val. (1 para) ( b. l. 44-46, 47-48).
Kaltinamajam F. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64-66), iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
F. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir F. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo F. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-01-17, 23.05 val. iki 2019-01-18, 13.40 val. (1 parą), ir laikyti, kad F. J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo F. J. palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti F. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.