Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. N. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad mažametė Ž. A. N. yra be tėvų globos likęs vaikas, nes jos mama mirė (duomenys neskelbtini), o tėvui teismo sprendimu laikinai apribota tėvo valdžia dukters atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu laikinai apribojo tėvo valdžią A. N. jo nepilnametės dukters Ž. A. N. atžvilgiu, iš atsakovo priteisė išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jo nepilnametės dukters išlaikymui nuo 2023 m. balandžio 12 d. iki vaiko pilnametystės. 2023 m. liepos 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi Ž. A. N. nustatyta nuolatinė globa ir paskirta nuolatinė globėja bei priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas priėmęs sprendimą, kuriuo atsakovui A. N. laikinai apribojo tėvų valdžią jo nepilnamečio vaiko Ž. A. N. atžvilgiu, tame pačiame sprendime pasisakė, kad atsakovui reikia dėti visas pastangas siekiant dukrą susigrąžinti į savo šeimą, įsigyti nuosavą būstą, galimai keisti darbo specifiką, kad galėtų paspartinti teigiamus pokyčius jo šeimoje. Paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 3 d. vaiko Ž. A. N. neeilinės nuolatinės globos peržiūros metu išsiaiškinta, kad vaiko tėvas A. N. su dukra palaiko ryšius tik telefoniniais skambučiais, parvykęs ją kartais aplanko. Išlaikymą teikia, tačiau nereguliariai. Ketinimų dėl rūpinimosi vaiku bei auginimo nepareiškia, nes, kaip telefonu paaiškino vaiko tėvas, jis šiuo metu neturi tam sąlygų ir galimybių. Nurodė, kad dėl vaiko tėvo nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje, nebuvo galimybių teikti jam socialines paslaugas, nebuvo teikiama ir Mobilios komandos pagalba. Atsakovas A. N. pats pripažino, kad nedėjo pastangų susigrąžinti dukrą į savo šeimą, šiai dienai neturi sąlygų pats auginti dukters, negali užtikrinti dukrai pilnaverčio jos pagrindinių poreikių tenkinimo. Atsakovas negalėjo nurodyti konkretaus laikotarpio bei konkrečių ketinimų dėl vaiko susigrąžinimo į biologinę šeimą, į Lietuvą grįžti neketina. Ieškovo teigimu, situacija tėvo šeimoje nepasikeitė, vaiko tėvas A. N. yra nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo pareigų vykdymo ir nėra duomenų, kad situacija artimiausiu laiku gali keistis. Šiai dienai išliko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, nėra duomenų, jog padėtis ateityje pasikeis, todėl A. N. tėvo valdžia turėtų būti apribota neterminuotai jo nepilnametės dukters Ž. A. N. atžvilgiu.

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie iškeltą bylą ir bylos nagrinėjimą teisme atsakovui yra žinoma, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė į posėdį per ZOOM, nors prisijungimo kodai jam buvo išsiųsti), teismas negavo atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečio vaiko Ž. A. N. (mergaitės mama yra mirusi) atžvilgiu.

6.1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apribota tėvo valdžia A. N. jo nepilnametės dukters Ž. A. N. atžvilgiu bei priteistas iš A. N. išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 12 d. iki vaiko pilnametystės. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. A. N. nustatyta nuolatinė globa, mergaitės nuolatine globėja ir išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta I. L., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

6.2. 2023 m. lapkričio 3 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad vaiko Ž. A. N. neeilinės globos peržiūros metu nustatyta, jog priežastys, dėl kurių mergaitei buvo nustatyta nuolatinė globa, neišnyko, globėja savo pareigas vykdo tinkamai. Nurodyta, kad tėvas nesikreipė dėl savo, kaip tėvo, valdžios apribojimo panaikinimo. Išlaikymą teikia, bet nereguliariai. 2023 m. lapkričio 3 d. telefoninio pokalbio metu su VVTAĮT specialistu atsakovas teigė, jog jis nesiėmė jokių veiksmų nei priemonių, kad būtų panaikintas jo kaip tėvo valdžios apropojimas dukters atžvilgiu, nurodė, kad šiuo metu auginti dukrą ir ja rūpintis neturi galimybių. Atsakovas nurodė, kad gyvena ir dirba J. K., pasiimti gyventi pas save dukters neturi sąlygų, nes užsienyje negalėtų patenkinti būtiniausių vaiko poreikių, į Lietuvą grįžti visam laikui artimiausiu metu neplanuoja, nes čia neturi gyvenamojo ploto. Atsakovas negalėjo įvardinti konkretaus laikotarpio, per kurį būtų pasiekti teigiami pokyčiai ir jis galėtų pats auginti dukrą;

6.3. 2023 m. sausio 5 d. atsakovas teismui elektroniniu laišku pateikė prašymą leisti dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nes gyvena ne Lietuvoje ir negali dalyvauti teismo posėdyje tiesiogiai. Taip pat persiuntė 2023 m. gruodžio 19 d. elektroninio laiško, siųsto VVTAĮT, kopiją. Elektroniniame laiške, adresuotame VVTAĮT, atsakovas nurodė, kad šiuo metu jaučiasi pilnai pasiruošęs ugdyti ir auklėti savo dukrą pats, kad labai norėtų, jog būtų panaikinti jo, kaip tėvo, teisių apribojimai dukters atžvilgiu. Laiške prašė skirti jam koordinatorių, kuris jį konsultuotų visais jam neaiškiais klausimais, taip pat prašė nurodyti, kokius dokumentus atsakovas turi pateikti, kad galėtų įrodyti, jog gali pats auginti, ugdyti ir globoti dukrą.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

9. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

10. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

11. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo atsakovui jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia vaiko Ž. A. N. atžvilgiu dėl to, kad atsakovas nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaiku ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovas gyvena J. K., dukrą po jos motinos mirties (duomenys neskelbtini) paliko Lietuvoje mergaitės tetai (motinos seseriai) I. L., pas kurią mergaitė gyvena iki šiol. Atsakovas su dukra bendrauja skambučiais, bendravimas nėra dažnas. Paskutinį kartą atsakovas dukrą aplankė 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo grįžęs į Lietuvą. Išlaikymą dukrai atsakovas teikia, tačiau nereguliariai. Vaiko globėjos teigimu, atsakovas bando tvarkytis savo gyvenimą, bet šiai dienai dukters auginti pats dar negalėtų. Pažymėtina, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovo elgesys būtų iš esmės pasikeitęs, nors atsakovas nurodo, kad galėtų pats auginti dukrą ir ja rūpintis pats, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, kad gali užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, t. y. situacija atsakovo šeimoje nėra pasikeitusi. Nepaisant to, kad ryšys su vaiku yra išlikęs, tačiau atsakovas su dukra bendrauja tik skambučiais, tai vyksta ne dažnai, dukrą paskutinį kartą aplankė 2023 m. rugpjūčio mėnesį, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas gyvena užsienio valstybėje ir neturi ketinimų grįžti į Lietuvą, t. y. atsakovas šiuo metu negali suteikti dukrai saugią, stabilią, vaiko interesus atitinkančią ir užtikrinančią aplinką. Atsakovas, kaip pats nurodo, nori auginti dukrą, ja rūpintis, tačiau, kad tai pasiektų deda per mažas pastangas, jokiais įrodymais nepagrindžia savo ketinimų rimtumo bei galimybių pakeisti savo gyvenimą taip, kad pats galėtų tinkami rūpintis dukra, ją auginti ir išlaikyti, todėl vertintina, kad situacija nepasikeitė po priimto teismo sprendimo laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią ir nėra požymių, kad situacija pasikeistų į gerą pusę. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovo elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 str. 1 d. 1 p.), nors atsakovas bendrauja su vaiku ir teikia, nors ir nereguliariai, išlaikymą, tačiau to neužtenka, nes tėvai vaikus turi auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius nuolat. Atsakovui buvo suteikta galimybė įrodyti, kad jis gali pakeisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo, nėra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį, kas rodo, jog atsakovas nesiekia rūpintis vaiku tiek, kad jį susigrąžintų ir augintų pats. Bylos nagrinėjime atsakovas nedalyvavo, bylos eiga domėjosi pasyviai (pats neteikė jokių paaiškinimų ir / ar rašytinių įrodymų apie teikiamą vaikui išlaikymą, apie bendravimą su juo, tik iškėlus teisme bylą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui, jis kreipėsi į VVTAĮT, nurodydamas, kad gali auginti dukrą pats, tačiau kaip pasikeitė jo situacija, jis nenurodė), dėl ieškinio reikalavimų aiškios pozicijos neišreiškė, nepareiškė noro grįžti į Lietuvą ir gyventi kartu su vaiku, juo rūpinti, nepareiškė ir noro pasiimti vaiką gyventi pas save į užsienio valstybę ir ten rūpintis dukra, t. y. vykdyti savo kaip tėvo pareigas. Konstatuotina, kad yra pagrindas tėvo valdžios apribojimui, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. N. jo tėvo valdžia vaiko Ž. A. N. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Apribojus atsakovui tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintą nuostatą, jog šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei, iš atsakovo nepriteistinas žyminis mokestis valstybei už šioje byloje pareikštą neturtinį reikalavimą.

17. Iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios sudaro 7,93 Eur, kadangi ši suma yra mažesnė nei 8,00 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters Ž. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.