Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-26 · Civilinė byla Nr. 2A-348-601/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-01-26Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-03-04Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-26
Bylos Nr.
2A-348-601/2015
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00795-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas (pran.)
Ieškovas
BUAB ,,Jofa Production“
Atsakovas
UAB ,,Arlanga pvc“
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-348-601/2015Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00795-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2.; 35.5.; 45.1.; 121.19.4.; 121.20.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB ,,Arlanga pvc“ apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB ,,Jofa Production“ ieškinį atsakovei UAB ,,Arlanga pvc“ dėl įpareigojimo perduoti pagamintas prekes.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama teismo – įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui 77 vnt. PVC gaminių, kurių vertė yra 102 760 Lt, pagamintų pagal 2012-02-20 pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2013-09-13 nutartimi UAB „Jofa Production“ iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirtas UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ įgaliotas asmuo G. A.. 2012-02-20 ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pagaminti ir parduoti ieškovui prekes – PVC gaminius, o ieškovas įsipareigojo nupirkti prekes ir sumokėti už jas sutartą kainą.

Atsakovo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas yra skolingas už PVC gaminius ir jų sandėliavimą 29 693,89 Lt. Pagal 2012-02-20 sutarties 7.2 p. prekės laikomos atsakovo nuosavybe tol, kol ieškovas nėra sumokėjęs už pateiktas prekes visos prekių kainos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai (b. l. 61-62):

įpareigojo atsakovą UAB „Arlanga pvc“ perduoti ieškovui UAB ,,Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, atstovaujamam įgalioto asmens G. A., 77 vnt. PVC gaminių, kurių vertė yra 102 760 Lt (29 761,35 EUR), pagamintų pagal 2012-02-20 pirkimo–pardavimo sutartį;priteisė iš UAB „Arlanga pvc“ ieškovui UAB ,,Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, už advokato atstovavimą teisme 1 500 Lt (434,43 EUR);priteisė iš UAB „Arlanga pvc“ valstybei 3082,80 Lt (892 EUR) žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. pažymėjo, kad keičiasi sutarties pagrindas ir atsiskaitymas tarp įmonių yra vykdomas ne vadovaujantis sutartimis, o vadovaujantis bankroto įstatymu. Negalima vadovautis sutartyje numatytu punktu, kad visi gaminiai laikomi gamintojo nuosavybe tol, kol pirkėjas už juos nesumokės visos kainos. Iškėlus bankroto bylą yra labai didelė tikimybė, kad visa suma nebus sumokėta. Nurodė, kad yra trys situacijos išsprendimo būdai: 1. UAB ,,Arlanga pvc” pasilieka visus PVC gaminius ir bankroto administratoriui grąžina gautą avansą ir atsisako pareikšto prašymo įtraukti į kreditorių sąrašą; 2. UAB ,,Arlanga pvc” perduoda PVC gaminius bankroto administratoriui, o pati pasilieką gautą avansą ir tikisi, kad likusi neapmokėta suma bus grąžinta bankroto administratoriui pardavus bankrutuojančios įmonės turtą; 3. dalinai perduoda gaminius už gautą avansą, o dėl likusių gaminių apsisprendžia ar atsisakyti reikalavimo ar jį reikšti. UAB ,,Arlanga pvc” pasiliko avansą 76 884 Lt ir pareiškė prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą likusiai sumai, todėl darė išvadą, kad ji atsisako PVC gaminių, kurie turi būti perduoti bankroto administratoriui, kad pastarasis juos realizuotų ir padengtų kreditorinius reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Iš ieškovo atsakovo naudai priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 65-71). Nurodo, kad:

teismas netinkamai taikė ir išaiškino ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., nurodydamas, kad dėl įstatyme įvardytų draudimų, negalima vadovautis sutarties 7.2 p., numatančiu, kad prekės laikomos atsakovo nuosavybe tol, kol ieškovas nėra sumokėjęs už pateiktas prekes visos prekių kainos. Netinkamai pritaikęs ir išaiškinęs nurodytą ĮBĮ nuostatą, nepagrįstai modifikavo šalių pasirašytą sutartį, nesivadovaudamas ir tarp šalių susiklosčiusiems santykiams netaikydamas sutarties 7.2 p.;sprendimas prieštarauja Konstitucijos 23 str., CK 4.39 str. 1 d. bei CK 1.5 str. Šioje situacijoje ieškovas nevykdė sutarties, t. y. pilnai neatsiskaitė už gaminius. Atsakovas įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – pagamino gaminius pagal ieškovo užsakymą, dalį jų perdavė ieškovui, o taip pat nurodė, kad likusius atiduos, ieškovui įvykdžius savo prievoles pagal sutartį. Teismas nepagrįstai sprendimu šioje byloje neigiamas pasekmes taikė ne prievolę pažeidusiai sutarties šaliai (ieškovui), o atsakovui, kuris veikė teisėtai;nepagrįsta ir neatitinkanti teismų praktikos teismo išvada, kad atsakovas pasiliko 76 884 Lt avansą ir pareiškė prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą likusiai sumai, todėl laikytina, kad atsisakė PVC gaminių. Ieškovas buvo skolingas atsakovui už pagamintas prekes ir jų sandėliavimo paslaugas, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą pateikti 29 693,89 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį pasinaudojęs pateiktu bankroto administratoriaus siūlymu ir pareiškė. Nepaisant to, jog bankroto byloje yra patvirtintas kreditorinis reikalavimas, kreditorius turi teisę vėliau pasirinkti kitus savo teisių gynimo būdus, t. y. pareikšti reikalavimą dėl jam nuosavybės teises priklausančio turto išreikalavimo iš bankrutuojančios įmonės. Kreditorinio reikalavimo pareiškimas negali būti laikoma atsakovo valios išraiška dėl savo teisių gynimo būdo pasirinkimo. Atsakovas turi teisę atsisakyti savo pareikšto kreditorinio reikalavimo. Teismui panaikinus sprendimą ir ieškinį atmetus, atsakovo kreditorinis reikalavimas būtų išbrauktas iš ieškovo kreditorių sąrašo;neaišku, kokiomis teisės normomis vadovavosi teismas, sprendime nurodydamas tris konkrečius situacijos išsprendimo būdus. Teismas neatsižvelgė į atsiliepime išdėstytus argumentus. Teismo sprendime įvardijamos CK 6.314 str., 6.345 str. 6.349 str. nuostatos nereglamentuoja byloje susiklosčiusios situacijos. Jos numato visiškai priešingus susiklosčiusios situacijos sprendimo būdus negu nurodyti sprendime, todėl sprendime nurodytos materialinės teisės normos nėra ir negali būti taikytinos motyvuojant sprendimą išreikalauti iš pardavėjo prekes, už kurias pirkėjas nėra atsiskaitęs. Sprendimas be motyvų. teismas nepagrįstai nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, t. y. UAB ,,Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, o tiksliau jo įgalioto asmens G. A., materialinių teisių, kai byloje ieškovas buvo BUAB ,,Jofa Produktion“, o UAB ,,Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ yra ieškovo bankroto administratorius (atstovas).

Atsiliepimas

Ieškovė BUAB ,,Jofa Production“, atstovaujama administratoriaus UAB ,,Kauno įmonių administravimo centras“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 74-77). Nurodo, kad:

tokia padėtis, kai atsakovas naudojasi ir avansu, ir savo nuosavybėje turi pagamintą pagal sutartį produkciją, ir neketina grąžinti nei avanso, nei produkcijos, pažeidžia ieškovo bei jo kreditorių teises bei teisėtus interesus. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas turėjo teisę pasirinktinai arba pasilikti PVC gaminius ir grąžinti avansą ieškovui, arba pasilikti avansą ir grąžinti ieškovui avanso dydį atitinkanti produkcijos kiekį, arba pasilikti avansą ir dalyje nesumokėtos kainos pareikšti finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje. Analogiškai pasisakoma ir teismų praktikoje LAT 2009-10-28 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-475/2009;apeliacinio skundo motyvai apie neva jo nuosavybės teisių pažeidimą yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti, kadangi atsakovas savo teisių gynybos būdą pasirinko pats, t. y. savo nuosavybės teises į PVC gaminius įgyvendino atsisakydamas CK 6.349 str. 2 d. numatytos teisės išreikalauti daiktus iš pirkėjo (atsisakydamas teisės pasilikti visus PVC gaminius grąžinant avansą). Atsakovui gavus administratoriaus pasiūlymą reikšti kreditorinį reikalavimą nesumokėtos už PVC gaminius kainos dalyje, atsakovas turėjo pasirinkti savo teisių gynybos būdą, o, nežinant ar netinkamai suvokiant savo teises ir pareigas, turėjo galimybę kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo; ieškovui yra iškelta bankroto byla, todėl visi iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdyti piniginiai įsipareigojimai, tame tarpe ir atsakovui, turėtų būti tenkinami ĮBĮ 35 straipsnio nustatytu eiliškumu bei tvarka. Ieškovui iškėlus bankroto bylą, atsakovas prarado teisę pasilikti avansą ir grąžinti ieškovui avanso dydį atitinkantį produkcijos kiekį, nes toks atsakovo reikalavimų patenkinimo būdas pažeistų pirmesnės eilės kreditorių teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.).

Apeliantas nurodo, kad sprendimas yra be motyvų, kas yra absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu.

Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. (duomenys neskelbtini) v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. (duomenys neskelbtini) v. Spain and (duomenys neskelbtini) v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; (duomenys neskelbtini) v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. (duomenys neskelbtini) v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalyje 4 punkte nustatytą pareigą, t. y. kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnis).

CPK 270 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas savo motyvuojamoje sprendimo dalyje tenkino ieškinį, padarydamas tik vieną išvadą, jog apeliantas atsisako PVC gaminių, o šią išvadą grindė tuo, kad apeliantas pasiliko avansą (76 884 Lt) ir pareiškė prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą likusiai sumai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nėra aišku, kodėl teismas padarė tokią išvadą (neva apeliantas atsisakė PVC gaminių), kai visoje bylos eigoje apeliantas tvirtino (-a), kad PVC gaminiai priklauso jam nuosavybės teise (jų neatsisako). Pažymėtina, kad iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies negalima suprasti, kodėl gi ieškinys patenkintas visiškai, nes: 1) teismas nenurodė, kokias gi aplinkybes nustatė teismas, kurios būtų pagrindu daryti tam tikras išvadas, 2) teismas nenurodė ir nevertino įrodymų, kuriais grindė savo išvadą, 3) teismas nevertino apelianto nurodomų įrodymų, pateikiamų argumentų, teisminės praktikos, nenurodė, kodėl nesivadovavo apelianto argumentais, 4) teismas nenurodė ir neanalizavo įstatymų, kurie reguliuoja ir taikytini tarp šalių egzistuojantiems ginčo santykiams, - todėl teismo sprendimas laikytinas be motyvų (sutrumpintų motyvų).

Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), nes lieka neaiški apelianto pozicija dėl jo teisių gynimo būdo. Tik išsiaiškinus apelianto teisių gynimo būdą ir suteikus galimybę jam tinkamai pasinaudoti savo, kaip pardavėjo teisėmis (pvz.: reikšti reikalavimą grąžinti ieškovei perduotus PVC gaminius), gali būti priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį apeliantas (pardavėjas) yra PVC gaminių savininkas iki kol ieškovė nėra sumokėjusi visos kainos. Ieškovė nėra sumokėjusi visos kainos (sumokėta dalis). Apeliantas (pardavėjas) šioje situacijoje turi tokius savo teisių gynimo būdus: 1) ar pasilikti (susigrąžinti) PVC gaminius ir prisiimti prievolę grąžinti pirkėjo jau sumokėtą kainos dalį, 2) ar atsisakyti PVC gaminių dalies, už kurią sumokėta, nuosavybės ir perduoti juos ieškovei, 3) ar atsisakyti visų PVC gaminių nuosavybės ir perduoti juos ieškovei, kaip to ir prašo ieškovė, o neapmokėtoje PVC perduotų gaminių dalyje reikšti finansinį reikalavimą ieškovei iškeltoje bankroto byloje. Pažymėtina, kad patvirtintas apelianto finansinis reikalavimas bankroto byloje, neatima iš jo teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą (pvz.: pasilikti PVC gaminius, kurie nėra apmokėti ir nereikšti (atsisakyti) finansinio reikalavimo), atsisakant finansinio reikalavimo patvirtinimo ar prašant jį sumažinti atitinkamu dydžiu, t. y. reikalavimą tikslinant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Taigi, nagrinėjant bylą būtina aiškiai nustatyti (apeliantas turi aiškiai nurodyti), kokį savo teisių gynimo būdą pasirenka apeliantas, nes iš šiuo metu byloje esančių apelianto paaiškinimų, nėra aišku, ko yra siekiama. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog negalima tokia situacija, kurios šiuo apeliaciniu skundu siekia apeliantas, t. y. pasilikti ir PVC gaminius, ir sumokėtus pinigus už didžiąją dalį PVC gaminių, ir dar būtų patvirtintas finansinis reikalavimas už likusius neapmokėtus PVC gaminius, nes tai reikštų nepagrįstą apelianto praturtėjimą bei ieškovės kreditorių teisių pažeidimą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str.

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė