Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2017 m. kovo 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. V. patikslintą skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. Ž. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutikimą su skundu grindžia LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio, 12 straipsnio bei 15 straipsnio 2 dalies, LR Civilinio kodekso 1.74 straipsnio, 1.63 straipsnio 4 dalies 4.253 straipsnio, 4.254 straipsnio nuostatomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėjama pareišjai, atsakovo VĮ Registrų centro atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016-09-21 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-1119 bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-11-08 sprendimo Nr. cspr1-265 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinis ginčas - asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. VAĮ 2 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja siekė įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę, t. y. įregistruoti 2016-08-29 Pareiškimą viešajame Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, jog ginčijamuose sprendimuose yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (netenkintas pareiškėjos prašymas registruoti Pareiškimą) ir jie laikytini administraciniais aktais, sukeliančiais teisines pasekmes pareiškėjai. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovų priimti sprendimai pagal savo turinį bei formą laikytini individualiais teisės aktais. Atsakovai šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir VAĮ nuostatomis.

Taigi, nagrinėjant bylą turi būti tikrinamas ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas, sprendžiama, ar viešojo administravimo subjektai kompetentingi atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo reikalauti tokių veiksmų atlikimo.

Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 56 – 57) patvirtina, kad pareiškėjai I. N. V. nuosavybės teise nuo 2013-05-20 priklauso ginčo žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš rašytinės administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su 2016-08-29 pareiškimu Nr. JD-3499 (b. l. 55) įregistruoti vienašalį sandorį žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2016-09-21 „Dėl juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre” Nr. (4.6.10.)RS-1119 (b. l. 48 - 49) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nes nenustatė Nekilnojamojo turto registre registruojamų juridinių faktų. Minėtas sprendimas buvo apskųstas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2016-11-08 sprendimu Nr. cspr1-265 (b. l. 4 - 6, 50 – 52), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl 2016-09-21 sprendimo, paliko jį nepakeistą.

Ginčo teisinius santykius iš esmės reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01).

CK 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, tame tarpe ir sandoriai bei sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. CK 4.255 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šie juridiniai faktai registruojami viešame registre, yra rašytiniai sandoriai. CK4.253 straipsnis nustato registravimo objektus: registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai (1 dalis); aptariamo straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre (2 dalis).

LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta Nekilnojamojo turto registro paskirtis: Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnyje išvardyti juridiniai faktai susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, kurie registruotini Nekilnojamojo turto registre: sandoriai ir sprendimai, kurie keičia registruojamo nekilnojamojo daikto teisinį statusą ar iš esmės keičia jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybes; registruojamo nekilnojamojo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto; registruoto nekilnojamojo daikto paveldėjimas; registruoto nekilnojamojo daikto areštas; registruoto nekilnojamojo daikto (dydžio, paskirties ir pan.) pakitimai, taip pat daiktines teises į jį turinčių fizinių asmenų vardo, pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai; civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas; įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui; turto administravimas; naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ar buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas. Aptariamo įstatymo 15 straipsnis numato, kad juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Minėtoje 2 dalyje nustatyta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie šiuos juridinius faktus: pirkimo - pardavimo sutartis; mainų sutartis; dovanojimo sutartis; nuomos sutartis; panaudos sutartis; rentos sutartis; bendroji jungtinę nuosavybė; nekilnojamojo daikto priskyrimas šeimos turtui; sugyventinių turto bendras naudojimas; nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu; įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui; civilinių bylų dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas; hipoteka; sandoriuose numatyti daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai; išlaikymo iki gyvos galvos sutartys; įregistruoto nekilnojamojo daikto, nuosavybės teisės į jį arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo areštas; nekilnojamojo daikto įrašymas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; nekilnojamojo daikto buvimas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje arba jų apsaugos zonoje; nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamento ar specialių naudojimo sąlygų nustatyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymai; kiti juridiniai faktai, jei jų registravimą nekilnojamojo turto registre numato įstatymai.

Pareiškėja teisę įregistruoti viešajame registre savo vienašalį pareiškimą kildina iš CK 1.63 ir 1.77 straipsnių nuostatų, bei mano, kad 2016-08-29 Pareiškimas Nr. JD-3499 yra registruotinas viešajame registre kaip juridinis faktas, atitinkantis LR Civilinio kodekso 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 4.255 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 15 straipsnio 2 dalies 20 punkto reikalavimus.

CK 1.63 straipsnyje reguliuojančiame sandorių sampratą ir rūšis, nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (1 dalis); sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (2 dalis); vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (3 dalis); iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui, o kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka (4 dalis); vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei (5 dalis). CK 1.74 nurodytas nebaigtinis sąrašas sandorių, kurie privalo būti sudaryti notarine forma. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip. CK 1.77 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytinės formos ar notarinės formos, notarinės formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą. CK 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, tame tarpe ir sandoriai bei sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. CK 4.255 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šie juridiniai faktai registruojami viešame registre, yra rašytiniai sandoriai. CK4.253 straipsnis nustato registravimo objektus: registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai (1 dalis); aptariamo straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre (2 dalis).

Iš administracinės bylos medžiagoje esančio pareiškėjos 2016-08-29 Pareiškimo Nr. JD-3499 (b. l. 55) turinio matyti, kad juo pareiškėja praneša bei pareiškia, kad ji, būdama ginčo žemės sklypo savininkė, kategoriškai nesutinka, jog minėtame žemės sklype esantis N. Ž. nuosavybės teise priklausantis poilsio namelis būtų įrašytas į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre bei įregistruotos N. Ž. daiktinės teisės į šį daiktą, nurodo, kad poilsio namelis yra kilnojamasis daiktas, kuris be teisėto pagrindo užima pareiškėjos žemės sklypo dalį bei trukdo pareiškėjai disponuoti žemės sklypu, bei prašo VĮ Klaipėdos filialo vienašalį sandorį teisės aktų nustatyta tvarka skubiai įregistruoti viešajame registre. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokios formos ir turinio pareiškėjos VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pateiktas pareiškimas nelaikytinas vienašaliu sandoriu, pirmiausia dėl to, jog jis prieštarauja vienašalio sandorio sampratai, nustatytai CK 1.63 straipsnyje, t. y. juo atsiranda pareigos ne tik jį sudariusiam asmeniui (I. N. V.), bet ir kitam asmeniui (N. Ž.), nors tokio pobūdžio pareigos nėra nustatytos įstatymų bei nėra trečiojo suinteresuoto asmens sutikimo dėl tokio sandorio sudarymo.

Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 26 straipsnį tarp notarų atliekamų veiksmų yra ir šie: tvirtinti sandorius (1 punktas); perduoti vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (10 punktas). Pareiškėja teigia, kad 2016-08-29 Pareiškimas Nr. JD-3499 yra vienašalis sandoris, tačiau iš jo turinio matyti, kad jis adresuotas N. Ž. bei VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, o Palangos miesto savivaldybės 2 – ojo notaro biuro notarė J. D. Pareiškime nurodo: „Aš, Palangos miesto savivaldybės 2 – ojo notaro biuro notarė J. D., siunčiu I. N. V. pasirašytą pareiškimą aukščiau nurodytiems adresatams”, bei patvirtina tai parašu ir spaudu. Teismo vertinimu, tokio turinio ir formos pareiškimas laikytinas ne notariškai patvirtintu sandoriu, tačiau kitu notariniu veiksmu - vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimų perdavimu kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tokio juridinio fakto registracijai viešajame registre pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą nėra teisinio pagrindo.

Taip pat byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog ginčo žemės sklypui Palangos miesto apylinkės teismo 2016-11-30 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta N. Ž. įgyvendinti jai nuosavybės teise priklausančio medinio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau stovinčio žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, įrašas galioja nuo 2016-12-02 (Išrašo 8.1. punktas). Minėtą aplinkybę patvirtina ir nagrinėjamos bylos medžiagoje esantis Palangos miesto apylinkės teismo 2016-11-30 nutarties nuorašas (b. l. 11 – 13). Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog minėta civilinė byla nėra išnagrinėta (parengiamasis posėdis paskirtas 2017-04-18 10:00). Darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurios taikytos tiek žemės sklypui, tiek nameliui, nėra panaikintos, todėl Klaipėdos filialas neturi teisės registruoti juridinių faktų, susijusių su ginčo žemės sklypu.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre. Taigi, atsakovas pagal galiojantį teisinį reguliavimą atlieka viešojo administratoriaus funkcijas tiek, kiek numatyta įstatyme ir į šalių civilinius santykius nesikiša, todėl apibendrinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad kadangi tokio juridinio fakto, kaip aptartas pareiškėjos 2016-08-29 pareiškimas, įregistruoti ir jį viešinti viešajame registre nėra teisinio pagrindo, nes nenumatyta įstatyme, tai buvo pagrįstai atsisakyta šį pareiškimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovai, kaip viešojo administravimo subjektai, privalo savo funkcijas vykdyti, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams, viskas, kas tiesiai neleista įstatymo, yra uždrausta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012 ir kt.). Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad atsakovai pareiškėjos teisių nepažeidė ir nesuvaržė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjos patikslintame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos patikslinto skundo dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016-08-29 prašymą įregistruoti 2016-08-29 vienašalį sandorį viešajame Nekilnojamojo turto registre.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos I. N. V. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.