Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr.1 – 42/2010 m. Procesinio sprendimo kategorija:1.1.3.2.;1.1.7.2.7.;1.1.8.6.2.;1.1.8.7.9.;1.1.10.1.;1.2.26.2.;2.1.10.1.;2.1.15.1.1.;2.1.15.1.2.;2.1.16.1.8.

2010 m. gegužės 14 d.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1988 m. gegužės 1 d. Lazdijuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, „Essekso“ universiteto ekonomikos fakulteto studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008 m. rugsėjo 21 d. apie 00.50 val., viešoje vietoje – klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpose įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios priežasties stikline taure sudavė vieną smūgį L. B. į kaktą, padarydamas nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kaktos kairėje pusėje bei kairiojo antakio srityje, ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis L. P. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino, tačiau nurodė, jog jis neprisimenantis įvykio aplinkybių. L. P. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 20 d. vakare jis su draugais A. K. ir T. S. gėrė stiprius alkoholinius gėrimus, o taip pat ir alų. Būdami neblaivūs jie atėjo į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), kur jis dar išgėrė kokteilių. Dėl išgerto nemažo alkoholinių gėrimų kiekio jis ne viską prisimena. Dėl ko kilo konfliktas su L. B., smūgio sudavimo pastarajam į kaktą stikline taure jis neprisimena ir apie tai nieko paaiškinti negalintis. Pradeda prisiminti nuo to momento, kai pastebėjo, kad jo rankos delnas buvo stiprokai perpjautas, kraujavo. Vėliau iš draugų pasakojimo jis sužinojęs, kad jis (L. P.) stikline trenkęs į galvą kažkokiam vaikinui, kuris jį stumtelėjęs ir dėl to jis apsipylęs gėrimu. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios pažymos matyti, kad 2008 09 21 01.43 val. L. P. nustatytas 1,89% promilių girtumas (b. l. 65).

Kaltinamojo L. P. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis L. B. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 21 d. apie 00.30 val. nakties jis su draugu P. P. atėjo į klubą (duomenys neskelbtini). Kai jis nuėjo į rūkomąjį, ten buvo spūstis ir jį kažkas užkabino pečiu. Kai jis dėl to norėjo aiškintis, netikėtai su stikline taure gavo smūgį į kaktą, taurė nuo smūgio sudužo. Vaikiną, kuris jam sudavė smūgį, matė pirmą kartą. Smūgis jam buvo suduotas be jokios priežasties. Po smūgio iš karto pasipylė kraujas. Atvykusiems policijos darbuotojams jis nurodė vaikiną, smogusį jam su taure. Jis pats greitosios medicininės pagalbos buvo nuvežtas į Žalgirio gatvėje esančią ligoninę.

Liudytojas P. P. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 21 d. po 24 val. jis su L. B. atėjo į (duomenys neskelbtini)naktinį klubą. Netrukus jis su L. ėjo į rūkomąjį. Lipant laiptais buvo daug žmonių, buvo spūstis, praeiti buvo sunku. Jis pats ėjo pirmas, o L. B. ėjo jam iš paskos. Kai jis užlipo laiptais ir atsisuko pažiūrėti, kur L., pamatė, kad vienas nepažįstamas vaikinas su stikline vieną kartą smogė L. B. į kaktą, stiklinė nuo smūgio sudužo, L. iš karto apsipylė krauju. Smūgis L. buvo suduotas be jokio konflikto, viskas įvyko labai staigiai. Vaikinas, kuris sudavė smūgį L. B., buvo labai girtas. Jis matė, kad policijos darbuotojai išsivežė būtent tą vaikiną, kuris su stikline smogė jo draugui.

Liudytojas T. S. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 21 d. naktį jis su draugais L. P. ir A. K. atėjo į naktinį klubą. Jie buvo neblaivūs, kadangi prieš tai gėrė degtinę ar brendį. Klube jie taip pat gėrė alkoholinius gėrimus. Būnant klube, jis su L. P. nuėjo į rūkomąjį. Ant laiptų buvo daug žmonių, jis pamatė rūkyklos link laiptais besileidžiantį iš matymo pažįstamą vaikiną vardu L. Šis negalėjo prasilenkti su taip pat jam iš matymo pažįstamu vardu D. Tarp L. ir D. kilo žodinis konfliktas, o po to jiedu pradėjo stumdytis. Jis pats priėjęs besistumdančius pradėjo skirti. Tuo metu su gėrimais rankoje laiptais lipo L. P. ir jį besitraukdamas atbulas netyčia kliudė L., dėl ko L. P. apsipylė gėrimais. Tada L. su viena stikline trenkė L. į kaktą, šiam pradėjo bėgti kraujas. Jis iš karto L. P. išvedė į lauką, L. taip pat išėjo laukan, nes buvo iškviesta greitojo pagalba. Įvykio metu L. P. buvo stipriai girtas.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, jis su draugais L. P. ir T. S. gėrė alkoholinius gėrimus – degtinę ar brendį, po to vėlai vakare apie pusę dvyliktos nakties trise nuėjo į (duomenys neskelbtini) klubą, kur taip pat gėrė alkoholinius gėrimus. Klube jis buvo atsiskyręs nuo L. bei T. ir bendravo su kitais pažįstamais vaikinais. Jau po vidurnakčio jam kažkas pasakė, kad rūkomajame mušasi jo draugai. Kai jis nuėjo į rūkyklą, pamatė pažįstamą vaikiną vardu L., kuriam iš kaktos bėgo kraujas. Jis pats mobiliuoju telefonu iškvietė greitąją pagalbą ir kai su L. išėjo į lauką, pamatė apsaugos darbuotojus ir L. P., kurio ranka buvo kruvina. L. pamatęs L. P., pasakė, kad jis jį sužalojo. L. P. išvežė policijos darbuotojai, o L. – greitoji medicininė pagalba. Kai sekančią dieną jis dėl įvykio bandė aiškintis su L. P., pastarasis sakė, kad dėl girtumo nieko neprisimena ir tuo klausimu nieko pasakyti negalėjo.

Liudytojas A. E. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju naktiniame klube. 2008 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, nakties metu klube įvyko incidentas. Tuo metu jis pats buvo lauke prie įėjimo, kai kažkas iš lankytojų jį pakvietė į vidų, nes vyko muštynės. Kai jis nuėjo į klubą, pamatė, kad ant laiptų dabar teisiamųjų suole sėdintį asmenį kojomis spardė kiti vaikinai. To metu mušamas vaikinas susirietęs tupėjo kampe, jo ranka buvo kruvina. Jis pats atstūmė mušančiuosius šį vaikiną ir pakvietė daugiau apsaugininkų. Vėliau jis sužinojo, kad tas mušamas vaikinas prieš tai stikliniu indu sudavė kitam vaikinui per galvą.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. B. padarytos pjautinės žaizdos kaktos kairėje pusėje ir kairio antakio srityje, padaryta veikiant pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu būdu bei laiku (2008 09 21). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 12).

Taigi, patikrinęs visus byloje surinktus įrodymus teisiamajame posėdyje bei juos įvertinęs, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis L. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką – be jokios dingsties stikline taure vieną kartą smogė L. B. į kaktą. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d., kadangi savo veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką.

Be to, L. P. kaltinamas tuo, kad jis dėl chuliganiškų paskatų žmogui nepataisomai subjaurojo veidą, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, - jis 2008 09 21 apie 00.05 val. viešoje vietoje, klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų, storo stiklo taure, sudavė vieną smūgį L. B. į kaktą padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pjautinėmis žaizdomis kaktoje ir kairiame antakyje, dėl ko L. B., sugijus minėtiems sužalojimams, kaktoje atsirado netaisyklingos formos 3,0x2,0 cm dydžio, iškilęs apie 0,1-0,2 cm virš odos lygio, odos lopas, aplink sugijusiu įdubusiu, blyškiai rausvu randu, kurio neįmanoma pašalinti nei terapinėmis priemonėmis, nei operacinėmis intervencijomis, ir taip dėl chuliganiškų paskatų žmogui nepataisomai subjaurojo veidą. Šią L. P. veiką tyrimas kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

BK 135 str. 1 d. dispozicijoje numatyta, kad vienas iš pagrindų kvalifikuoti kaltininko veiką kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, yra nukentėjusiojo asmens kūno nepataisomas subjaurojimas. Nepataisomas kūno subjaurojimas yra estetinis sužalojimo, operacijos, amputacijos dėl sužalojimo, nudegimo, ligos padarinys. Veido subjaurojimas yra akies obuolio netekimas, nosies netekimas, ar deformacija, ausies kaušelio ar jos dalies netekimas, žymus veido randas, asimetrija ir pan. Kūnas pripažįstamas subjaurotu nepataisomai, kai tokių padarinių negalima pašalinti įprastu chirurginiu būdu (ne kosmetine operacija) ir daro jį nenormaliu – negražiu, atstumiančiu. Jeigu tokiems padariniams pašalinti reikalinga kosmetinė operacija, subjaurojimas pripažįstamas nepataisomu. Kūno subjaurojimo faktą konstatuoja teisėsaugos institucija, o ar subjaurojimas pataisomas, ar ne, sprendžia teismo medicinos ekspertai.

Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo L. P. veiksmų pasekoje buvo sužalotas nukentėjusiojo L. B. veidas. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, jog L. B. 2008 09 21 įvykio metu padarytų sužalojimų padariniai (sugijęs randas kaktoje) savaime neišnyks, laikui bėgant labiau pablykš, tačiau vis tiek liks pastebimas. L. B. padarytų sužalojimų padarinius (sugijęs randas kaktoje) neįmanoma pašalinti nei terapinėmis priemonėmis, nei operacinėmis intervencijomis. Operacinio pobūdžio medicininė intervencija gali tik pakoreguoti rando išvaizdą bei struktūrą (b. l. 30-34). Iš šios ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad teismo medicinos ekspertai, duodami išvadą, rėmėsi ir Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro direktoriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog L. B. kaktos sužalojimas yra veido subjaurojimas, plastinė operacija gali tik padaryti randą gražesnį, niekada nebus galima padaryti rando nematomo ar nepastebimo (b. l. 35). Pažymėtina, jog atliekant nurodytą ekspertizę, joje nedalyvavo plastikos specialistas, o Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro direktorius, teigdamas, kad L. B. veidas yra subjaurotas, viršijo savo kompetencijos ribas, kadangi veido subjaurojimo faktą gali konstatuoti tik teisėsaugos institucijos.

Iš 2010 01 12 ekspertizės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, jog L. B. kaktos srityje, kairėje pusėje po sužalojimų yra likęs randas. Rando forma netaisyklinga, sužalotos srities odos lopinėlio aukštis kiek kitoks, nei aplinkinių sveikų audinių. Šį po sužalojimo likusį randą visiškai panaikinti neįmanoma, nes visais atvejais, kai padaromas odos vientisumo pakenkimas per visus odos sluoksnius, gijimas vyksta formuojantis jungiamajam audiniui, t. y. randui. Operacija ar kitos konservatyvios priemonės gali tik pakoreguoti rando formą ar išvaizdą, bet visiškai panaikinti rando neįmanoma. Preliminari rando ir sužalotos srities išvaizda susiformuoja praėjus 6 mėn. po traumos, tačiau rando formavimasis tęsiasi, nors ir lėtai, toliau. Galutinė rando ir sužalotos srities išvaizda susiformuoja tik praėjus maždaug 2 metams po žaizdos sutvarkymo ir tada sužalotos srities pokyčiai estetiniu atžvilgiu yra mažai tikėtini. Fizioterapinės priemonės bei visos kitos nechirurginės procedūros laikytinos efektyviomis iki minėto 2 metų laikotarpio.

Iš Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vyriausiosios gydytojos rašto matyti, kad tokio pobūdžio sužalojimai, kurie konstatuoti L. B., yra linkę sugyti per 2-2,5 metų laikotarpį ir gijimo pakitimai vyksta nenutrūkstamai. Dažiausiai, atsistačius limfos nuotėkiui iš pažeisto odos lopelio, jokios plastinės operacijos nereikia, padėtį pagerina fizioterapinės procedūros, masažai ( b. l. 171).

Pagrindui patraukti L. P. baudžiamojon atsakomybėn dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo – nepataisomo veido subjaurojimo būtina sąlyga turi būti tai, kad dėl L. B. padaryto sužalojimo likęs veido randas yra žymus ir jo negalima pašalinti įprastu chirurginiu būdu bei toks padarinys daro veidą nenormaliu – negražiu, atstumiančiu. Iš bylos duomenų matyti, kad einant laikui, L. B. padaryto sužalojimo pasekoje jo kaktos srityje likęs randas mažėja, tampa mažiau pastebimas, gijimo pakitimai vyksta gerąja linkme. Be to, šie pakitimai dar vyksta ir šiuo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. B. sekančią dieną po padaryto sužalojimo buvo atlikta įprasta operacija. Byloje nėra duomenų apie tai, kad L. B. padaryto sužalojimo padarinių pašalinimui būtų būtinai reikalinga kosmetinė operacija.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo L. P. veiksmais buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo L. B. veidas, kad likęs randas yra žymus. Todėl L. P. dėl L. B. sunkaus sveikados sutrikdymo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. išteisinamas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. B. padarytas sužalojimas, kaip kūno sužalojimas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokio sužalojimo sunkumo laipsnį apima BK 284 str. 1 d. ir papildoma L. P. veikos kvalifikacija dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo nereikalinga.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad viešosios tvarkos pažeidimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi Didžiosios Britanijos „Essekso“ universitete), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kadangi L. P. mokosi užsienyje paskirtų jam alternatyvių laisvės atėmimui bausmių vykdymas būtų apsunkintas. Todėl teismas kaltinamajam skiria laisvės atėmimo bausmę ir atsižvelgdamas į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo asmenybę, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukntėjusysis L. B. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 5373,78 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 75 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro: 373,78 Lt gydymo priemonių įsigyjimas (pateisintas byloje esančiais čekiais), gydytojų konsultacijos, 5000 Lt kainuoja ateityje numatoma atlikti plastinė operacija privačioje klinikoje. Iš bylos esančio nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matosi, kad L. P. sumokėjo L. B. 753 Lt (b. l. 170), taigi nukentėjusiojo L. B. turėtas realias gydymui, konsultacijoms skirtas išlaidas kaltinamasis yra pilnai atlyginęs. Ieškinys dalyje dėl 5000 Lt numatytų išlaidų ateityje numatomai operacijai atlikti netenkinamas, kadangi šio ieškinio dalis turtinei žalai atlyginti grindžiama tik prielaidomis. Šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti, kad tokia operacija nukentėjusiajam iš tikrųjų bus atlikta. Jeigu tokio pobūdžio operacija L. B. bus atlikta, jis turės teisę dėl turėtos turtinės žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama ir kai ji nusikaltimu padaryta asmens sveikatai. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje siekiama nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui.

Nukentėjusiajam L. B. neturtinė žala priteistina, nes L. P. savo nusikalstamais veiksmais sutrikdė jo sveikatą, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją. Sužalojimo pasekoje nukentėjusiojo kaktoje likęs randas kelia jam nepatogumus, nepilnavertiškumo jausmą, dvasinius išgyvenimus.

L. P. padaryta nusikalstama veika, kuria nukentėjusiajam buvo padarytas veido sužalojimas, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pats kaltinamasis savo pragyvenimo šaltinio neturi, jis yra jauno amžiaus, niekur nedirba, studijuoja užsienyje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, žalą padariusio kaltinamojo turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, teismo nuomone, nukentėjusiojo L. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažintinas iki 10 000 Lt.

Byloje daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendė:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigoti L. P. tęsti mokslą „Essekso“ universitete.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

L. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Priteisti iš L. P. 10 000 Lt L. B. neturtinei žalai atlyginti.

L. B. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 5000 Lt priteisimo iš L. P. turtinei žalai atlyginti netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.