- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- e2-5-589/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01764-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- A. Č.
- Advokatai
- Eglė Jagelienė, Algimantas Kolpertas
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę byla dėl darbo ginčų komisijos 2016-02-04 sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui K. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – AB „Lietuvos draudimas“, ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė prašo priteisti iš atsakovo 10 938,75 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovas nuo 2013-04-23 iki 2015-11-20 ieškovo ūkyje dirbo mechanizatoriumi – operatoriumi, o nuo 2015-01-01 dar ir vairuotoju ekspeditoriumi. Atsakovas pasirašė sutikimą laikytis mechanizatoriaus – operatoriaus pareiginėse instrukcijose bei vairuotojo pareiginiuose nuostatuose nustatytų įsipareigojimų bei atsakyti už jų pažeidimą. 2015-09-11 atsakovas sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo pripažintas kaltu ir nubaustas administracine tvarka. Dėl atsakovo sukelto eismo įvykio ieškovas patyrė žalą, t.y. 8738,91 EUR žala transporto priemonei, 1600 EUR dėl nepataisomo puspriekabės sugadinimo, 292 EUR dėl 2 tonų grūdų išbarstymo, 307,84 EUR eismo įvykio padarinius šalinusių darbuotojų darbo užmokesčio. Žala transporto priemonei nustatyta atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės draudikas AB „Lietuvos draudimas“ dalį jos yra atlyginęs – padengęs 14 512 EUR dydžio transporto priemonei padarytos žalos dydį. Po eismo įvykio ieškovas surašė ir pateikė atsakovui susipažinti padarytos žalos atlyginimo aktą, tačiau atsakovas jo nepasirašė motyvuodamas tuo, kad sudaužytą transporto priemonę suremontuos savo lėšomis ir savo darbu. Atsakovo sudaužyta transporto priemonė buvo iš dalies suremontuota ūkio darbuotojų pastangomis ir darbu, remontui panaudotos tiek ūkyje turėtos, tiek naujai įsigytos detalės, todėl tikslių remonto darbų kaštų ieškovas pagrįsti negali. Ieškovas siekia ir turi teisę reikalauti, kad atsakovo sudaužyta transporto priemonė būtų suremontuota originaliomis, kokybiškomis detalėmis, nes būtent tokia ji buvo iki eismo įvykio. Transporto priemone buvo įsigyta 2013-07-08 iš oficialaus MAN atstovo UAB „Adampolis“ už 37 596,88 EUR. Po eismo įvykio transporto priemonė iškart buvo pristatytą į tą patį autorizuotą MAN servisą UAB „Adampolis“, kur pastarasis suskaičiavo visas transporto priemonės remonto sąnaudas, parengė sąmatą. Autorizuoto serviso nustatyta sudaužytos transporto priemonės ir detalių kaina taikant 15 proc. nuolaidą – 25 964,85 EUR. AB „Lietuvos draudimas“ pagal draudimo taisyklių Nr. 021 9.6.1 p. apskaičiuota draudimo išmokos suma sudarė 14 512 EUR, kadangi draudikas ne tik neįtraukė PVM, tačiau detalėms skaičiavo papildomą 25 proc. nusidėvėjimą, nekompensavo dalies būtinų remonto darbų ir detalių kaštų. Po draudimo išmokos išmokėjimo liko nekompensuoti šie transporto priemonės sugadinimai: detalės UAB „Adampolis“ parengtoje sąmatoje pažymėtos kodais 1410;1412;1413;1416;1418;1419;1420;1421;1432;2051;2055;2100;2108;2168;2182;2299, bendra vertė 3323,45 EUR. Darbai UAB „Adampolis“ parengtoje sąmatoje pažymėti kodais WDAA002-ZAX; 637A500-391; 629G105-391; 627A-416; 627A-455, 625A018-416; 625A018-455; 625A100-ZAX; 082C010-391, bendra vertė 1400,84 EUR, dažymo darbai ir medžiagos UAB „Adampolis“ parengtoje sąmatoje pažymėti kodu 627A010-971, 46,78 EUR vertės. Be to, AB „ Lietuvos draudimas“ išmokos sumą dėl detalių nusidėvėjimo mažino 2965,92 EUR suma, nors realiai norint suremontuoti transporto priemonę visas kokybiškas, bet padėvėtas detales gauti yra nerealu. Visa AB „Lietuvos draudimas“ nepadengtų nuostolių transporto priemonei suma su PVM sudaro 8738,91 EUR. 2016-02-04 sprendimu darbo ginčų komisija, atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą dėl žalos atlyginimo konstatuodamas, kad ieškovas praleido DK 289 str. ( sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) nustatytą kreipimosi į komisiją terminą įvardindama šį terminą senaties terminu. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas, kadangi ieškovas nepraleido 3 mėnesių termino. DK 289 straipsnio 1 dalis numato, kad rašytinis prašymas DGK turi būti pateiktas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai besikreipiantis subjektas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Nagrinėjamu atveju, ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo nuo tada, kai gavo AB „Lietuvos draudimas“ atsakymą, jog draudimo išmoka nebus mokama. Iš AB „ Lietuvos draudimas“ atsakymas buvo gautas tik 2015-10-08, todėl kreipdamasis į DGK 2016-01-05 ieškovas trijų mėnesių termino nepraleido. DK 289 straipsnyje įtvirtintas terminas nėra senaties terminas, tai procedūrinis terminas, kuris kreipiantis į teismą negalioja. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas ir neatnaujinimas nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą. Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjimas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutikdamas su DGK sprendimu, pagal DK 296 straipsnį turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą, pareikšti ieškinį teisme. Darbdavio reikalavimui taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui ir priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti teisme taikytinas bendrasis DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju, ieškovas siekė ginti savo pažeistas teises, tačiau neturėdamas konkretaus AB „Lietuvos draudimas“ atsakymo, ieškovas negalėjo nustatyti, kokio dydžio žalos kompensavimo jis turi teisę reikalauti iš atsakovo. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnio sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika ( veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Ginčo atveju egzistuoja visos DK 246 straipsnyje išvardytos materialinės atsakomybės sąlygos: ieškovo patirta žala – nuostoliai, patirti dėl prarasto turto bei eismo įvykio padarinių šalinimo išlaidos; neteisėti atsakovo veiksmai – aplaidus eksploatavimas ieškovo jam patikėtos transporto priemonės, kelių eismo taisyklių nesilaikymas, nulėmęs eismo įvykį, dėl kurio atsakovas pripažintas kaltu ir už kurį jam taikyta administracinė atsakomybė; priežastinis neteisėto atsakovo elgesio ir atsiradusių nuostolių ryšys; atsakovė kaltė dėl netinkamo automobilio eksploatavimo konkrečiomis sąlygomis, kelių eismo taisyklių nesilaikymo ir sukeltos avarijos; ieškovą ir atsakovą žalos padarymo metu siejo darbo santykiai; žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla, nes įvykis įvyko jam vykdant darbo funkcijas. Pagal DK 255 str. darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą , jei žala padaryta darbuotojo su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; žala padaryta prarandant įrankius perduotus darbuotojui naudotis darbe. Kadangi ginčo situacijoje egzistuoja abu aukščiau nurodyti pagrindai, atsakovo atlygintų nuostolių dydis neturi būti ribojamas pagal DK 254 str. Sąlygos dėl visiškos materialinės atsakomybės buvo įtvirtintos mechanizatoriaus – operatoriaus bei vairuotojo pareiginėse instrukcijose, kurių laikytis atsakovas įsipareigojo pasirašytinai, todėl toks valios išreiškimas atitinka DK 256 straipsnyje įtvirtintą susitarimo formos reikalavimą. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė ir puspriekabė atsakovui perduota kaip priemonė kroviniui gabenti, buvo visiškos materialinės atsakomybės objektas, todėl atsakovas turi atlyginti visą su jos praradimu susijusią žalą. Kita aplinkybė, lemianti, kad ginčo atveju atsakovas ieškovui privalo atlyginti visą padarytą žalą, neribojant jos 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą, yra tai, kad žala yra susijusi su atsakovui darbo funkcijoms vykdyti patikėtų įrankio ( transporto priemonės) praradimu. Toks visiškos materialinės atsakomybės atlyginimo pagrindas yra įtvirtintas DK 255 str. 4 p. ir jis šiuo atveju yra savarankiškas pagrindas visiškos materialinės atsakomybės taikymui.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas prašo priteisti žalą iš atsakovo, kurios neatlygino draudimas. Kadangi draudimo išmoka buvo paskaičiuota, skaičiuojant ir detalių nusidėvėjimą, atsirado skirtumas draudimo ir remonto sąmatos, kurią ieškovas prašo priteisti. Taip pat ieškovas prašo priteisti nuostolius už sugadintą tentą, kadangi tentas buvo sugadintas nepataisomai, o prieš eismo įvykį buvo uždėtas naujas tentas. Taip pat ieškovo nuomone, atsakovas turi atlyginti nuostolius dėl išpiltų grūdų ir darbuotojams sumokėtą darbo užmokestį. Mano, kad egzistuoja visi atsakomybės pagrindai - neteisėti atsakovo veiksmai ( sukeltas eismo įvykis). Atsakovą ir ieškovą siejo darbiniai santykiai. Atsakovas buvo materialiai atsakingas, todėl privalo atlyginti visą žalą. Vairuotojo pareiginių instrukcijos 52.12 ir 53 punktai numatė atsakovo visišką materialinė atsakomybę. Atsakovas su šiai pareiginiais nuostatais buvo supažindintas. Be to, atsakovas savo veiksmais sugadino jam patikėtą transporto priemonę - sunkvežimį. Ieškovas siekia visiško žalos atlyginimo, kadangi ieškovas turėjo tvarkingą transporto priemonę ir kuri buvo sugadinta eismo įvykio metu. Tokią pat tvarkingą transporto priemonę ieškovas siekia turėti, todėl mano, kad atsakovas privalo visiškai atlyginti nuostolius. Ieškovas nėra PVM mokėtojas, kadangi jis nevykdo jokių pardavimų ir neturi galimybės susigrąžinti PVM įmokų. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaidas, kurių neatlygino draudimas, taip pat išlaidas už sugadintą tentą, krovinį bei avarijos padarinių šalinimo išlaidas, kurie nebuvo draudimo objektai ir šių išlaidų draudimas neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Kaip atsakovas nurodo atsiliepime į ieškinį, žala automobiliui visiškai atlygino draudimo kompanija. Darbo užmokesčio išmokėjimas nėra susijęs su autoįvykiu, nes darbuotojams darbo užmokestis mokamas nepriklausomai nuo to kokį jie darbą dirba. Darbuotojams yra nustatytas valandinis darbo užmokestis. Atsakovas dirbo pas ieškovą mechanizatoriumi-operatoriumi. Nuo 2015-01-01 papildomai dirbo vairuotoju ekspeditoriumi pagal darbo sutartį. Atsakovas nurodo, kad su vairuotojo pareiginiais nuostatas, jis nebuvo supažindintas. Atsakovas neginčija, kad 2015-09-11, vairuodamas ieškovui priklausantį automobilį, užvažiavo ant žalios vejos ir autoįvykio metu apgadino ieškovui priklausantį automobilį. Autoįvykio metu, atsakovas nurodo, jog buvo blaivus, vykdė darbdavio nurodymus dėl krovinio vežimo, neviršijo leistino greičio. Darbdavys, turėdamas didesnio pavojaus šaltinį, nebuvo rūpestingas ir neapsidraudė automobilio kasko draudimu. Be to, su juo nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, su darbuotojo pareigybinėmis instrukcijomis, atsakovas nebuvo supažindintas. Darbo sutartyje su atsakovu nebuvo susitarta dėl jo visiškos materialinės atsakomybės. DK 256 straipsnyje įtvirtinti įstatymo leidėjo visiškai materialinės atsakomybės sutarčiai keliami reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši sutartis įforminama raštu. Įtvirtintas rašytinės formos reikalavimas lemia, kad darbuotojo ir darbdavio susitarimas turi būti surašomas ir pasirašomas abiejų šalių. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma tiek kaip atskiras dokumentas, kurį pasirašo šį susitarimą sudarantys asmenys , tiek kaip susitarimas, inkorporuotas darbo sutartyje. Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Pagrindas tokiai sutarčiai sudaryti – darbo veiklos pobūdis, kai darbas tiesiogiai susijęs su materialiniu vertybių išsaugojimu. Tokios sutarties nesudarymo arba neteisėto sudarymo padariniai tenka darbdaviui, nes jam būtų atlyginta žala, neviršijanti darbuotojo trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžiu. Darbdavys atsakovui nebuvo perdavęs atsiskaitytinai automobilio, puspriekabės, krovinio. Nesant perdavimo faktą, patvirtinančių dokumentų, negalima teigti, kad darbdavys yra asmeniškai atsakovui perdavęs transporto priemones, kaip darbo įrankius.
Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu atsakovas nesutinka. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realius ieškovo nuostolius atsiradusius dėl eismo įvykio. Ieškovas savo reikalavimą grindžia pateikiama remonto sąmata, bet nepateikia jokių duomenų apie ieškovo patirtas realias išlaidas. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, jog jis nėra PVM mokėtojas ir neturi galimybės susigrąžinti šių įmokų. Atsakovo nuomone, draudimas atlygino ieškovui visą jo patirtą žalą. Mano, kad visiškai nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kadangi ieškovas pateikia tik UAB „Adampolis“ sudarytą remonto sąmatą, tačiau nepateikia jokių duomenų apie jo realiai patirtas išlaidas ir kokia suma buvo išleista sunkvežimio remontui. Ieškovas, civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjo su AB „Lietuvos draudimas“, sutiko draudiko paskaičiuota draudimo išmoką, kas reiškia visišką žalos atlyginimą. Šiuo atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti žalos dydį. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovas buvo visiškai materialiai atsakingas. Vairuotojo pareiginių instrukcijų 52.12 ir 53 punktuose yra nurodyti bendro pobūdžio teiginiai, kurių negalima laikyti nustatančiais visišką atsakovo materialinė atsakomybė. Susitarimas dėl materialinės atsakomybės turi būti aiškiai apibrėžtas, o viso abejonės yra vertinamos darbuotojo naudai. Nesant visiškos materialinės atsakomybės sąlygų, gali būti taikoma dalinė atsakomybė, kuri iš esmės apibrėžiama trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Draudimas nemokėjo ieškovui tam tikrų išlaidų, t.y. neįtraukė PVM, detalių nusidėvėjimo. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad jis nėra PVM mokėtojas. Automobilio atstatymo kaštus ieškovas skaičiuoja pagal serviso pateiktą sąmatą. Duomenų šiai dienai, jog automobilis nėra suremontuotas - nėra. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie realų žalos dydį. Atsakovo nuomone ieškovas neįrodė ir nepateikė jokių duomenų, kad buvo vežamos 2 tonos grūdų, nes nėra pateikta krovinio gabenimo važtaraščio. Darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis nėra žala, nes jiems yra mokamas valandinis darbo užmokestis. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog darbuotojams, šalinant eismo įvykio padarinius ir negalint atlikti savo tiesioginio darbo, už juos dirbo kiti asmenys ir jiems buvo mokamas darbo užmokestis. Šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Jeigu vertinant byloje esamus rašytinius įrodymus, būtų nuspręsta, jog atsakovas turi atlyginti nuostolius, tokiu atveju turėtų būti taikoma ribota materialinė atsakomybė, neviršijanti trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio. Tokiu atveju, taip pat turėtų būti atsižvelgiama, jog atsakovas turi įsipareigojimų bankui, gauna minimalų darbo užmokestį.
Trečiasis asmuo, AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį, trečiasis asmuo nurodo, kad draudiko vertinimu, jam jokių prievolių dėl šio eismo įvykio kilti negali, nes ieškovas nebuvo eismo įvykio metu išreiškęs valios sudaryti draudimo sutartį, sutartis įvykio metu nebuvo sudaryta, todėl draudikas eismo įvykio metu nebuvo perėmęs draudžiamojo įvykio rizikos iš ieškovo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas K. M. ūkininko A. Č. ūkyje dirbo nuo 2013 m. balandžio 22 d. mechanizatoriaus – operatoriaus pareigose, nuo 2015 m. sausio 1 d. mechanizatoriumi – operatoriumi ir vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2015 m. lapkričio 20 d. pagal LR DK 127 straipsnio 1 punktą ( tomas 1,b.l. 10-13).
Atsakovas, vairuodamas transporto priemonę MAN TGX 18.440, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią A. Č., 2015 m. rugsėjo 11 d. Panevėžio r. sav. kelyje Panevėžys- Pasvalys-Ryga, sukėlė eismo įvykį. Kaltu dėl to sukelto eismo įvykio buvo pripažintas atsakovas, kadangi, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė, kad žalia veja yra minkšta, užvažiavęs ant jos nesuvaldė automobilio, nuvažiavęs nuo kelio apvirto. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, puspriekabė, kelio šlaitas. Už šį pažeidimą, atsakovui 2015 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu, buvo skirta administracinė nuobauda.
2015 m. rugsėjo 4 d. tarp A. Č. ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta draudimo sutartis. 2015 m. rugsėjo 11 d. ieškovas kreipėsi dėl draudimo išmokos gavimo, kuris 2015 m. spalio 8 d. rašytiniu atsakymu atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
2015 m. spalio 19 d. ieškovas pateikė pakartotinę pretenziją AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos gavimo, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
2016 m. kovo 1 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimu, A. Č. naudai iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 15 202 EUR draudimo išmokos, 3787,72 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimas ir 2018 m. birželio 25 d. papildomą sprendimas, buvo palikti nepakeisti.
Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susiję su materialiniu vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių perduotų darbuotojui naudotis darbe. Ši sutartis turi būti įforminama raštu. Joje nustatoma už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus turi vykdyti darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų. Nors visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymas su darbuotoju yra darbdavio siekis užtikrinti jam galinčios atsirasti materialinės žalos atlyginimą ir tokia sutartimi yra ginami darbdavio interesai, tačiau ja taip pat nustatomas įpareigojimas darbdaviui imtis priemonių bei sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žalos neatsirastų ( DK 256 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605-313/2015).
Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys - garantuoti darbdaviui visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika ( veikimu, neveikimu);3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma ( tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti.
Ieškovo nuomone, atsakovas buvo visiškai materialiai atsakingas asmuo ir privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas dirbo pas ieškovą vairuotoju – ekspeditoriumi. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Darbo kodekso 246 straipsnio nuostatos numatė, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialiniu vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu ir pan. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis turi būti sudaroma raštu, nustatant už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę. Šiuo nagrinėjamu atveju visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi. Pagal vairuotojo pareiginių nuostatų 33.1 – 33.7 punktus, vairuotojas atsako už transporto priemonės eksploatavimą ir parkavimo reikalavimų vykdymą; darbo ir poilsio režimo laikymąsi, kelių eismo reikalavimų vykdymą ir t.t. Vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 52.12 punktas numato, kad vairuotojas – ekspeditorius atsako už žalą, padarytą ūkiui, dėl savo kaltės ar neatsargumo, o 53 punktas numato, įvykus autoįvykiui, vairuotojas materialiai atsakingas už draudimo nedengiamą žalą. Nors ieškovas teigia, kad atsakovui turėtų būti taikomos visiškos materialinės atsakomybės sąlygos, tačiau, vertinant tai, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir nebuvo apibrėžta atsakovo materialinės atsakomybės ribos, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas yra visiškai materialiai atsakingas asmuo. Pažymėtina, kad vairuotojo ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 53 punkte numatyta sąlyga, kad įvykus autoįvykiui, vairuotojas materialiai atsakingas už draudimo nedengiamą žalą. Draudimo dengiamos žalos dydis priklauso nuo to, kokios rūšies draudimo apsaugą pasirinks ieškovas, kokios draudimo įmokos bus mokamos ir pan. Šiame punkte numatytos žalos atlyginimo atvejis, nepriklauso vien tik nuo atsakovo ar jo veiksmų, todėl negalima sutikti, kad šios sąlygos atitinka visiškos materialinės atsakomybės sąlygas. Įvertinant tai, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, atsakovas žalos padarymo metu dirbo pas ieškovą vairuotoju ekspeditoriumi, atsakovui gali būti taikoma ribota materialinė atsakomybė. Tačiau šiuo atveju, vertinant byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė patirtos realios žalos dydžio.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10 938,75 EUR žalos atlyginimo. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalys eismo įvykio metu siejo darbiniai santykiai, t.y. atsakovas dirbo pas ieškovą vairuotoju ekspeditoriumi. Dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė MAN TGX 18.440, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo žalą, t.y. 8738,91 EUR žalos atlyginimą už transporto priemonės sugadinimą, 1600 EUR už nepataisomą puspriekabės tento sugadinimą, 292 EUR nuostolius, atsiradusius dėl 2 tonų grūdų išbarstymo ir 307,84 EUR eismo įvykio padarinių šalinusių darbuotojų darbo užmokesčio. Materialinės atsakomybės sąlygos yra siejamos ne tik su darbuotojo veiksmais, bet ir darbdavio patirta realia žala. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, ieškovo naudai iš AB “Lietuvos draudimas“ yra priteista 15 202 EUR draudimo išmokos ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad ieškovas tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo, atsiradusius nuostolius dėl sunkvežimio sugadinimo grindė UAB „ Adampolis“ sudaryta transporto priemonės remonto sąmata. Kaip nurodė bylos nagrinėjimo ieškovo atstovė, transporto priemonė yra važiuojanti, tačiau nėra tokio techninio stovio, kokį ieškovas galėtų turėti, jei transporto priemonė būtų suremontuota tinkamai. Šiuo atveju transporto priemonė nebuvo remontuojama autorizuotame servise, bet buvo remontuojama jų pačių ar pasitelkiant į pagalbą, asmenys, galinčius remontuoti transporto priemones. Vertinant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo realias išlaidas dėl transporto priemonės remonto. Ieškovas prašo priteisti už darbus nurodytos UAB „ Adampolis“ transporto priemonės remonto sąmatoje kaip 1410- stiklų tvirtinimas profiliais, 1412 – klijai priekiniam stiklui, 1413 – tūtelės antgalis, 1416 – gruntas, 1418- aktyvatorius, 1419- užpildytojas, 1420- klijų tūtelė, 1421- klijų tūtelė, 1432- šluostė, 2051- skydelio stiprintuvas, 2055- sienelė, 2100 – vidinis šoninis, 2108- šoninis KPL, 2168 – klijai d šoniniam langui, 2182- klijai d šoninei, 2299- slenksčiai/sparnai. Analogiškai ieškovas prašo priteisti už darbus UAB „Adampolis“ remonto sąmatoje pažymėtus kodais : WDAA002-ZAX – stiklų šukių išėmimas iš automobilio salono ,637A500-391- veidrodžio keleivio pusėje nuėmimas ir t.t. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė išlaidas dėl anksčiau minėtu medžiagų ir darbų atlikimo, nors kaip nurodė ieškovo atstovė, transporto priemonė yra eksploatuojama. Be to, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų kokias realias jis išlaidas patyrė dėl medžiagų įsigijimo ir remonto darbų, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteista draudimo išmoka taip pat remiantis ta pačia UAB „ Adampolis“ transporto priemonės darbų sąmata, nedetalizuojant už kokius darbus ar priemones yra priteista draudimo išmoka. Todėl tokiu atveju, kai ieškovas savo reikalavimą grindžia ta pačia transporto priemonės remonto sąmata ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir ieškovui nepateikus jokių realų žalos dydį patvirtinančių įrodymų šioje byloje, galima tokia situacija, kad už analogiškus darbus ar medžiagas bus priteisiama žala pakartotinai. Vertinant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė ir nepateikė įrodymų, leidžiančių neginčijamai teigti, kad ieškovas patyrė būtent 8738,91 EUR dydžio žalą už transporto priemonės sugadinimą.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1600 EUR už nepataisomą puspriekabės tento sugadinimą, 292 EUR nuostolių dėl 2 tonų grūdų išbarstymo ir 307,84 EUR eismo įvykio padarinių šalinusių darbuotojų darbo užmokesčio. Ieškovas žalos dydį dėl puspriekabės tento sugadinimo grindžia Gikniaus įmonės išrašyta PVM sąskaita faktūra P Nr. 0016073 ( tomas 1, b.l. 25). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas pateikia PVM sąskaitą faktūrą, kuria patvirtinamas puspriekabės tento įgijimas, tačiau ieškovas nepateikia įrodymų, kokia reali žala patirta dėl puspriekabės tento sugadinimo. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kokio masto puspriekabės sugadinimas buvo eismo įvykio metu ir ar puspriekabės tentas buvo sugadintas nepataisomai, ar jis galėjo būti naudojamas toliau ir pan. Vien įsigijimo faktą patvirtinanti PVM sąskaita – faktūra, nepatvirtina ieškovo patirtos realios žalos dydžio. Be to, kaip ir transporto priemonės detalės dėvisi, taip pat ir naudojamo puspriekabės tento vertė mažėja jį naudojant. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek transporto priemonės techninės apžiūros akte ( tomas 1, b.l. 118), tiek Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje ( tomas 1, b.l. 119) nėra nurodyta, kad buvo sugadintas puspriekabės tentas. Ieškovas prašo atlyginti žalą už 2 tonas išbarstytų grūdų. Šį savo reikalavimą ieškovas grindžia padarytos žalos atlyginimo aktu ( tomas 1, b.l. 36), kuriame nurodoma eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovui priklausantis turtas, tame tarpe ir išbarstyta 2 tonos grūdų. Daugiau jokių įrodymų, ieškovas byloje nepateikia. Ieškovas nepateikė nei krovinio gabenimo važtaraščio, nei pažymos iš buhalterinės apskaitos duomenų, koks kiekis buvo gabenamas grūdų ir kokią realiai žalą patyrė ieškovas dėl išbarstytų grūdų. Ieškovas savo reikalavimą dėl darbuotojų darbo užmokesčio grindžia pateikta buhalterine pažyma ( tomas 1, b.l. 34), kurioje nurodomas darbuotojų dirbtas darbai laikas visą dieną, tačiau nepateikiami duomenis kiek laiko užtruko darbuotojai šalindami eismo įvykio padarinius ir kokius nuostolius realiai patyrė ieškovas. Vien tik nurodydamas visos darbo dienos laiko, kai asmenys dirba pas ieškovą ir gauna pastovų darbo užmokestį, teismo nuomone, nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantys realius ieškovo nuostolius patirtus dėl išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties motyvuojamoje dalyje ( nutarties 47 punktas ) nurodoma, jog yra priteisiamos transporto priemonės pašalinimo iš įvykio vietos išlaidos ( iškėlimo iš apvirtimo vietos, liekanų krovimo į kitą transporto priemonę ir kt.) bei transporto priemonės pašalinimą ( apvirtusio sunkvežimio ir puspriekabės atstatymą). Ieškovas nepateikė įrodymų, kokius ir kokios apimties darbus atliko jo darbuotojai šalinant eismo įvykio padarinius. Todėl, vertinant ieškovo pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų realiai jo patirtą žalą dėl puspriekabės tento sugadinimo, grūdų išbarstymo ir išmokėto darbuotojų darbo užmokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad nors ir egzistuoja sąlygos taikyti atsakovui ribotą materialinę atsakomybę, tačiau ieškovui neįrodžius ir nepagrindus realaus žalos dydžio, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo – atmestinas.
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo
Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. DGKS-547, atsisakė nagrinėti ieškovo ūkininko A. Č. ūkio prašymą dėl materialinės žalos išieškojimo iš atsakovo K. M., praleidus DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą.
Ieškovo nuomone, jis nėra praleidęs trijų mėnesio termino kreiptis į darbo ginčų komisiją, nes darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalis numato, rašytinis prašymas DGK turi būti pateiktas per 3 mėnesiu nuo tos dienos, kai besikreipiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas po eismo įvykio teikė pretenziją AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas atsakymą iš AB „Lietuvos draudimas“ gavo 2015-10-08. Ieškovas kreipėsi į DGK 2016-01-05. Darbo ginčo komisijai, atsisakius nagrinėti ieškovo prašymą, ieškovas 2016-03-08 kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, iš karto po eismo įvykio kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos gavimo ir tik AB „Lietuvos draudimas“ atsisakius mokėti draudimo išmoką ir pateikus atsakymą, ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, o vėliau į teismą, laikytina, kad ieškovas nėra praleidęs termino reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas ( 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo atstovas advokatas Algimantas Kolpertas pateikė prašymą priteisti 400 EUR už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą. Kadangi ieškinys yra atmestas, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo.
Taip pat iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( Civilinio proceso kodekso 88,92,93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 EUR ( keturis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų atsakovui K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,00 EUR ( dvylika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovo K. M. nekilnojamam ir kilnojamam turtui, Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi ( pranešimas apie turto akto įregistravimą turto arešto aktų registre Nr.TA2-16-028386) bei atsakovo K. M. piniginių lėšų areštą, taikytą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi ( pranešimas apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. TA2-16-046951).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.