Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-02-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-399-962/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-19
Bylos Nr.
e2YT-399-962/2016
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00153-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Pareiškėjas
R. V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-399-962/2015Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00153-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1; 3.2.7.2 3.1.14.8.1; (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 19 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, spręsdama pareiškėjo R. V. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. V. V. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) Čilėje miręs pareiškėjo prosenelis A. S. V. Y. yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) gyvenusių D. V. (mergautinė pavardė J.) ir E. V. sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Teisė į teisminę gynybą yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė, o šis konstitucinis principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 ir 6 straipsniuose, tokios nuostatos taip pat yra įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau tai, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu (pareiškimu), dar nereiškia, kad teismas, bet kurio asmens bet kurį pareiškimą priims ir iškels civilinę bylą. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama specialia CPK nustatyta procesine tvarka. Taigi procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios pagal procesinius teisinius padarinius skirstomos į – teisę kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamos šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą tik tada, kai yra visos teigiamos ir nėra nė vienos neigiamos prielaidos. Nustatęs, kad yra bent vienas iš CPK 137 straipsnio 2 dalies nurodytų pagrindų, teismas atsisako priimti pareiškimą. Vienas iš tokių pagrindų yra numatytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kai suinteresuotas asmuo kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo S. N. Nr. 56 pažymėta, kad teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą (CPK XXXII skyrius). Abiem atvejais prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą. Jeigu pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, teismas atsisako priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-160 -118 punkte (nauja redakcija 2015 m. liepos 10 d. Nr. 1R-191, paskelbta TAR 2015 m. liepos 9 d.), numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai atkuriami asmens, kurio įrašas neišliko, prašymu arba vykdant teismo sprendimą. Mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašai atkuriami minėtų asmenų įpėdinių pagal įstatymą ir testamentą prašymu. Prašymą atkurti civilinės būklės akto įrašą asmuo pateikia jo pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai. Tokiu atveju pareiškėjas turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų atkūrimo ir tik tada, kai yra neigiama civilinės metrikacijos įstaigos išvada, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą CPK 514 straipsnyje nustatyta tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas atsisakytinas priimti – CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

Be to atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla, todėl pareiškėjas pareiškime turi nurodyti suinteresuotus asmenis. Taip pat pažymėtina, kad ne dėl kiekvieno fakto gali būti pradedama ir nagrinėjama civilinė byla. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Teismine tvarka nustatomi tokie faktai, su kuriais susietos asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Pareiškėjas prašyme turėtų nurodyti, kokias teisines pasekmes sukurs prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo R. V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Petrokienė