- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- A5.-1461-1138/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00117-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. K.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
- Kategorijos
dalyvaujant Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. K. vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotas nuostatas, kadangi neužtikrino, jog darbuotojams A. B. ir A. M., esant darbo sutarties požymiams, būtų leista pradėti dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis, nustatyta tvarka ir laiku apie darbo pradžią pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. 2020 m. birželio 2 d. 9 val. 15 min. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 2 d., žinant individualią žemės ūkio veiklą vykdančiam asmeniui K. K., faktiškai atliko žemės ūkio technikos remonto darbus, o A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbo gyvulių priežiūros darbus ūkininkui K. K. priklausančioje teritorijoje ir fermoje adresu (duomenys neskelbtini). Tarp individualią žemės ūkio veiklą vykdančio asmens K. K. ir darbuotojų A. B. bei A. M., esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad darbuotojai A. B. ir A. M. pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, antrą darbo sutarties egzempliorių įteikus darbuotojams ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų darbo pradžią. 2020 m. birželio 2 d. darbuotojai A. B. ir A. M. K. K. naudai dirbo nelegaliai. Pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. B. ir A. M. darbo pradžią pateiktas 2020 m. birželio 2 d. 11 val. 16 min., t. y. po atlikto patikrinimo. Tokiais veiksmais K. K. padarė pažeidimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
2. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. birželio 2 d. buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini), kur žemės ūkio veiklą vykdo K. K.. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad darbdavys K. K. neužtikrino, kad darbuotojams A. B. ir A. M. būtų leista pradėti dirbti tik pasirašant su jais darbo sutartis, po vieną egzempliorių įteikus jiems, ir nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip prieš vieną dieną, pateikus informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Pranešimas SoDrai buvo pateiktas tik sekančią dieną. Tikrinimo metu A. M., vykdantis žemės ūkio technikos remonto darbus, ir A. B., kurie buvo rasti teritorijoje, dirbo nelegaliai, dėl ko surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Turimais duomenimis K. K. anksčiau nėra baustas už nelegalų darbą, galiojančios nuobaudos pagal administracinių nusižengimų registro duomenis jis neturi. Įvykio eiga buvo fiksuojama registratoriumi. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad nelegalus darbas konstatuotas dviejų asmenų atžvilgiu, pažeidimas trunkamas ir skirti nuobaudą sankcijos ribose. Atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais nepadėjo išaiškinti pažeidimo.
3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažino. Nurodė, kad kadangi aplinkui nėra darbuotojų, leido atsiradusiems žmonėms pabandyti kelias dienas padirbti, kadangi jų nepažinojo. Praktika rodo, kad ir įforminus darbą, savaitę pusantros padirba ir neišeina į darbą. Norėjo įsitikinti, kada pasamdyti asmenys darbuosis. Gali būti, kad darbo inspekcija buvo atvykusi 2020 m. birželio 2 d. Asmenys pas jį dirbo trys keturios dienos iki atvykstant darbo inspekcijai. Pas jį dirbo A. M. ir A. B.. Nežino, kur šie asmenys gyveno. Buvo įdėjęs skelbimą, kad ieško darbuotojų. Iki 2020 birželio 18 d. nurodyti asmenys pas jį dirbo sudarę darbo sutartį. Dėl padaryto pažeidimo gailisi, taip padaryti privertė gyvenimas. Daugiau taip nedarys. Norėtų gauti kiek galima mažesnę baudą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nurodė, kad K. K. pripažįsta, kad minimi du asmenys pagal jo duotą skelbimą, kad reikia darbuotojų, buvo atvykę į ūkį, kuriame jis ūkininkauja. Atėjusių turtas buvo sudėtas vien į celofaninį maišelį, suprantama, kokio tipo ir kokios kategorijos žmonės taip vaikšto ir tokius turtus turi. Kadangi K. K. ūkininkauja, o ūkyje padėtis yra labai bloga, pateikti duomenis rodo, kad yra nuostolis virš 12 000,00 Eur, todėl reikėjo griebtis šiaudo. Vietinių darbuotojų nėra, kurie negertų ir neprasigertų, todėl ūkininkas neturėjo kitos išeities kaip tik tas tris keturias dienas duoti pabandyti padirbti. Jo abejonės pasitvirtino, kadangi savaitę laiko pradirbo, užgėrė ir buvo atleisti. Dvi trys dienos buvo duotos pažiūrėti, ar neužgers per pirmąsias dienas. Tai nebuvo piktnaudžiavimas ar siekimas turėti kokią nors naudą iš to nelegalaus darbo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti į administracinio nusižengimo pobūdį, ir didelę reikšmę turi aplinkybė, kiek laiko buvo dirbamas nelegalus darbas. Pasisakyta, kad žala padaroma šiuo pažeidimu yra proporcinga dirbtam laikui. Prašo atsižvelgti į tai, kad žala padaryta menka, kadangi dirbtas labai mažas laikas, kad tai nebuvo daroma piktybiškai, o tiesiog norėta įsitikinti, kad nebus daromas eilinis nuostolis ūkiui. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į pateiktus dokumentus dėl materialinės padėtis, iš kurių matyti, kad už pusmetį nuostolis yra dvylika tūkstančių. Prašo tai vertinti kaip lengvinančią aplinkybę, kad nusižengimas padarytas dėl itin sunkios materialinės padėties. Taip pat prašo atsižvelgti į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi. Be to, yra trečia lengvinanti aplinkybė, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų. Taigi, nustatyta eilė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, charakteristika yra išimtina teigiama, žmogus neturi apskritai jokių galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinus visas nurodomas aplinkybes, prašo skaityti, kad byloje yra aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti švelnesnę baudą, nei numatyta sankcijoje. Prašo skirti nuobaudą mažinant ją per pusę, t. y. iki 500,00 Eur.
5. Į teismo posėdį kviesti liudytojai A. B., A. M. ir G. Š. neatvyko, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad K. K. pilnai pripažino savo kaltę, o taip pat į tai, kad jo kaltę pilnai įrodo ir byloje esantys įrodymai, byla išnagrinėta neatvykus kviestiems liudytojams.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal šio straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tuo tarpu nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 43 straipsnio 1 dalyje. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
7. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
8. K. K. kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino, jo kaltę dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, įrodo ir byloje surinkta medžiaga.
9. 2020 m. birželio 22 d. nelegalaus darbo tyrimo akte, nurodytos identiškos, kaip ir surašytame protokole aplinkybės, patvirtinančios, jog (duomenys neskelbtini) esančiame ūkininko K. K. ūkyje buvo rasti nelegaliai dirbantys A. B. ir A. M. (b. l. 4-5). Laikmenoje (kompaktiniame diske) matyti, kad įraše užfiksuotas patikrinimas, kurio metu K. K. ūkyje, su darbiniais drabužiais buvo rasti A. B. ir A. M., teigiantys, jog atėjo ieškoti darbo, vėliau į ūkį atvažiavo ir pats K. K. (b. l. 19).
10. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje nurodoma, kad pranešimą apie apdraustųjų A. M. ir A. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią pas draudėją K. K. vykdantį individualią žemės ūkio veiklą 2020 m. birželio 2 d. 11 val. 16 min. per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė įgaliotas asmuo D. K. (b. l. 11), t. y. pranešimas pateiktas jau po Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikrinimo. Darbo sutartyse sudarytose tarp K. K. ir A. M. (fermos darbininkas – traktorininkas) bei K. K. ir A. B. (fermos darbininkė) taip pat matyti, kad jos sudarytos 2020 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini), yra neterminuotos, darbo užmokestis – pusė Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios algos (b. l. 12-15). Duomenys apie šių asmenų darbo pradžią taip pat matomi ir VSDFV informacinės sistemos duomenyse (b. l. 18), šiuose duomenyse taip pat matyti, kad K. K. nuo 2009 m. sausio 1 d. vykdo žemės ūkio veiklą. Darbo laiko grafike, sudarytame 2020 m. birželio 2 d., pasirašytame ūkininko K. K., matyti, jog jame užfiksuota A. M. ir A. B. darbo grafikas nuo 2020 m. birželio 2 d.
11. Teismas pažymi, kad nors liudytoja A. B. 2020 m. birželio 2 d. paaiškinime nurodė, kad atėjo prašytis darbo, atvyko šiandien, autobusu. Persirengė namelyje kartu su draugu A. ir laukė šeimininko. Apie ūkį sužinojo iš skelbimo skelbiu.lt (b. l. 8), o liudytojas A. M. paaiškinime nurodė, kad patikrinimo metu buvo ūkyje, ėjo keliu, nešėsi reples, atsuktuvą ir priekabos kaištį. Atėjo pas šį ūkininką prašyti suteikti jam darbo. Minėtus įrankius rado šalia kelio, juos paėmė ir nešė į ūkininko kiemą. Iš Šilalės rajono atvyko autostopu, su darbiniais rūbais ir nesiprausęs. Kad reikalingi darbuotojai sužinojo internete, skelbimą rado skelbiu.lt (b. l. 9). Tačiau nurodyti liudytojai buvo rasti nelegaliai dirbantys pas administracininėn atsakomybėn traukiamą asmenį, juos sieja pavaldumas darbdaviui (darbo sutartys su jais taip pat buvo sudarytos), todėl šių lydytojų nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai.
12. Šių asmenų nurodomas aplinkybes paneigia ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo K. K. prisipažinimas, kad A. B. ir A. M. pas jį nelegaliai dirbo tris keturias dienas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Be to, šių asmenų nurodytą versiją paneigia tiek Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo paaiškinimas, tiek ir liudytojos G. Š. rašytiniai paaiškinimai, kad pas ūkininką K. K. keturi metai dirba melžėja, per savaitę dirba penkias dienas. Kitomis dienos karves meldžia pasamdyta darbuotoja, iš viso yra 32 melžiamos karvės. A. atvažiavo įsidarbinti fermoje kartu su savo sugyventiniu iš Šilalės rajono prieš savaitę. Gyvena ūkininko duotam gyvenamajame plote. A. prižiūri gyvulius, kartu su sugyventiniu šeria, tvarko fermą. Be jos daugiau dirbančių nėra (b. l. 10).
14. Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. K. neužtikrino, jog darbuotojams A. B. ir A. M., esant darbo sutarties požymiams, būtų leista pradėti dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis, nustatyta tvarka ir laiku apie darbo pradžią pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, t. y. 2020 m. birželio 2 d. 9 val. 15 min. A. M., žinant individualią žemės ūkio veiklą vykdančiam asmeniui K. K., faktiškai atliko žemės ūkio technikos remonto darbus, o A. B. dirbo gyvulių priežiūros darbus ūkininkui K. K. priklausančiame ūkyje (duomenys neskelbtini), nors darbo sutartys su jais sudarytos nebuvo, kas atitinka nelegalų darbą, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatose. Nurodytais veiksmais K. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
15. K. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
16. Teismas nagrinėjamoje byloje negali spręsti, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties, kadangi nors teismui ir buvo pateikta 2020 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos kopija, kurioje matyti, kad K. K. nuostoliai šiais metais siekia 12 965,00 Eur, tačiau ataskaitoje atsispindi tik 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpio, o ne visų finansinių metų nuostoliai. Tuo tarpu praėjusiais finansiniais metais uždirbta 9 296,00 grynojo pelno. Svarbu ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu nuostoliai būtų patiriami vienerius finansinius metus, tai taip pat savaime nerodytų, kad bendrai K. K. turtinė padėtis yra sunki, kadangi vienais metais ūkininko finansinė padėtis gali būti prastesnė, o kitais – geresnė. Teismui be kita ko nebuvo pateikti nei duomenys apie tai, kad jis nuosavybės teise neturėtų nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto, lėšų banko sąskaitose, negautų pajamų, kad jam būtų reikalinga socialinė parama ir pan., todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo ūkininko materialinė padėtis yra labai sunki.
17. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismų praktikoje nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
18. K. K. už tokio pobūdžio pažeidimą administracine tvarka anksčiau baustas nebuvo (b. l. 17), administracine tvarka laikomas nebaustu, po atliko patikrinimo A. B. ir A. M. įdarbino (b. l. 12-16, 18), nors darbo santykiai su šiais asmenimis ir truko tik iki 2020 m. birželio 18 d. Yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jis yra vedęs (teismo posėdžio metu pateikta (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma), ūkininkauja, todėl K. K. už padarytą nusižengimą skirtinas straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimumas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, jos paskyrimas atitiks teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
19. Teismas pažymi, kad skirti švelnesnės, nei numato įstatymas, nuobaudos, teismas nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo, ir šia teismui suteikta teise nesinaudoja. Teismo vertinimu, būtent minimalios įstatymo numatomos baudos paskyrimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ir nėra pernelyg griežta nuobauda. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog K. K. ūkyje buvo rasti du nelegaliai dirbantys asmenys, ne vienas, o pats K. K. pripažįsta, kad A. B. ir A. M. pas jį nelegaliai dirbo tris keturias dienas (šiuo atveju nelegaliai dirbama buvo ne vieną dieną). Nagrinėjamu atveju svarbu, kad nelegalus darbas daro žalą ne tik valstybei, kadangi nemokami mokesčiai, bet svarbiausia ir patiems darbuotojams, kurie netenka teisės aktų garantuojamų socialinių garantijų. Tuo tarpu argumentai, kad šiuo atveju buvo siekiama išbandyti, kaip nurodyti asmenys dirbs, ar nevartos alkoholinių gėrimų, viena vertus yra deklaratyvūs, kita vertus nepaneigia darbdavio pareigos sudaryti darbo sutartis dar iki asmenims pradedant dirbti ir nesudaro pagrindo spręsti, kad K. K. turėtų būti taikoma švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda. Sprendžiant priešingai, iš esmės beveik bet kuris darbdavys galėtų nurodyti, kad darbo sutarties nesudarė norėdamas išbandyti būsimus darbuotojus. Ne mažiau svarbu ir tai, kad K. K. pažeidimo iš karto nepripažino, rašytiniame paaiškinime (b. l. 7) nurodė, kad rasti du asmenys galimai atėjo įsidarbinti, kas iš esmės atitiko A. B. ir A. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodomas aplinkybes (b. l. 8-9), o tai lėmė ir papildomas Valstybinės darbo inspekcijos intelektualines ir laiko sąnaudas aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl švelnesnė nuobauda neturėtų būti skiriama atsižvelgiant ir į nurodytus aspektus. Galiausiai, švelnesnės nei minimalios nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju pažeistų ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos ekstraordinarios aplinkybės papildomai švelninti skiriamą administracinę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 - 637 straipsniais, teismas,
nutaria:
K. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir už jo padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 0 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį 20118199007 ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esanti banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esanti AB „SEB“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esanti banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti banke „Swedbank“, AB, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esanti AB „Medicinos bankas“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esanti AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esanti „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esanti AB „Citadele“ banke.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.