- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-14
- Bylos Nr.
- ATP-864-114/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00203-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Smolskas
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. N. skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimo R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-06-12 nutarimu R. N. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 172³ straipsnyje, paskirta 200 (dviejų šimtų) litų bauda.
R. N. nubaustas už tai, kad nevykdė Mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti metinę „A“ klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (FR0573) už 2012 m., išsiuntus priminimą pateikti deklaraciją arba kitokius dokumentus, jos nepateikė.
Šalies argumentai
R. N. apeliaciniu skundu prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-06-12 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad tuo metu, kai Mokesčių administratorius išsiuntė nurodymą pateikti deklaraciją, sirgo, todėl tik grįžęs į darbą elektroniniu laišku informavo Alytaus apskrities VMI specialistę S. V., kad prašomos deklaracijos pateikti negali, kadangi administruojamos įmonės valdymo organai nėra perdavę visos įmonės dokumentacijos, tame tarpe ir deklaracijos FR0573. Skundo autorius pažymi, kad tik teisme sužinojo, kad iš jo reikalaujama ne pateikti, o pačiam sudaryti deklaraciją už laikotarpį, kol jis dar net nebuvo paskirtas įmonės bankroto administratoriumi. Apeliantas pažymi, kad pateikti deklaracijos jis niekada neatsisakė, o pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 16 p. deklaracijos už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius neprivalo teikti. Remiantis tuo apeliantas daro išvadą, kad deklaraciją privalo pateikti tik tuo atveju, jei Įmonės valdymo organai Deklaraciją perduotų tinkamai užpildę bankroto bylos įsiteisėjimo dienai su visa įmonės dokumentacija. Negavęs Deklaracijos ir dokumentų apeliantas teigia informavęs specialistę S. V. ir teismą, kad VMI gali atlikti dokumentų reviziją reikalingiems duomenims nustatyti atvykus į jo kontorą. Tokios pozicijos, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento finansinė atskaitomybė ir atitinkamų mokesčių deklaracijų sudarymas ir pateikimas yra įmonės vadovo, o ne bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. R. N. manymu nekorektiška ir neteisinga įpareigoti asmenį atlikti tokį veiksmą, kurio nėra teisės aktais jam nustatytų pareigų sąraše, o teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad bankroto administratorius privalo pateikti deklaraciją už laikotarpį, kurį įminei dar nebuvo suteitas bankrutuojančios įmonės statusas.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-06-12 nutarimą palikti nepakeistą, o R. N. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsniu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalimis, Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų pildymo ir teikimo taisyklių 71¹ punktu, 71² punktu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaraciją FR0573 už 2012 metų laikotarpį iki 2013-02-15 privalėjo pateikti įmonės bankroto administratorius R. N.. Teismas šias aplinkybes ištyrė išsamiai ir tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. N. padarė LR ATPK 172³ straipsnyje numatytą teisės pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
R. N. skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl kaltės padarius LR ATPK 172³ straipsnyje numatytą pažeidimą. R. N. mano, kad jis neprivalėjo vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymų, todėl už jų nevykdymą yra nubaustas nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės padarius LR ATPK 172³ straipsnyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas LR ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog R. N., būdamas paskirtas bankrutuojančios įmonės „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriumi, privalėjo vykdyti VMI pareigūno nurodymą pateikti atitinkamos rūšies deklaraciją, tačiau jos per nustatytą terminą nepateikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. N. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2012-08-08 nutartimi. Nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos įmonės bankroto administratorius perima visas su įmone susijusias teises t. y. jis valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir lėšas, užtikrina turto apsaugą, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus ir kt. Kartu jam atsiradimą ir tam tikros prievolės, tame tarpe – ir susijusios su įmonės apskaitos tvarkymu bei mokestinių prievolių vykdymu. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. N., būdamas įmonės bankroto administratoriumi, privalėjo imtis priemonių tam, kad būtų galima laiku ir tinkamai įvykdyti su atitinkamų deklaracijų pateikimu susijusias prievoles. Apelianto motyvas, kad jis negali prisiimti atsakomybės už tą laikotarpį, kada jis dar nebuvo paskirtas bankroto administratoriumi, nagrinėjamos bylos kontekste laikytinas nepagrįstu. Kaip jau minėta, bankroto administratoriumi jis buvo paskirtas 2012 m., t. y. dar nepasibaigus mokestiniam laikotarpiui, už kurį VMI ir prašė pateikti atitinkamą metinę deklaraciją, todėl laikytina, kad bankroto administratorius, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktas teises ir vykdydamas jam nustatytas pareigas, privalėjo būti aktyvus bankroto proceso dalyvis, nevilkinti proceso ir nepiktnaudžiauti suteiktomis teisėmis.
Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011) ir pilnai sutikdamas su apylinkės teismo išvadomis dėl R. N. kaltės padarius LR ATPK 172³ straipsnyje numatytą pažeidimą, skundžiamo nutarimo motyvų nekartoja.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo nutarties motyvais, jokių naujų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu aukštesnės instancijos teismas galėtų pagrįstai suabejoti pirmos instancijos teismo išvadų teisingumu, nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.