Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. R. skundas netenkintas ir paliktas galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistės S. J. 2013 m. sausio 17 d. nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2013 m. sausio 10 d. pareiškimu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados viršininkui prašė nubausti (duomenys neskelbtini), gyvenančius asmenis dėl 2013 m. sausio 8–9 dienomis kelto triukšmo.

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados Nepilnamečių reikalų inspektorių grupės specialistė S. J. išnagrinėjus A. R. pareiškimą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, kaimynų paaiškinimus ir išklotines apie policijos registruojamus įvykius registre, 2013 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl viešosios rimties trikdymo, nes surinktoje medžiagoje nenustatyta, kad S. ir J. G. ar jų mažamečiai vaikai būtų padarę įstatymo draudžiamą veiką.

Pareiškėjas 2013 m. sausio 17 d. policijos pareigūnės nutarimą apskundė apylinkės teismui.

2013 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) policijos nuovados pareigūnė S. J. priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, jos manymu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pažeidimo buvimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) policijos nuovados pareigūnė S. J. tikrindama jo pareiškime nurodytas aplinkybes turėjo vykti pas S. ir J. G. į (duomenys neskelbtini), po 22.00 valandos vakaro, fiksuoti, ką tokiu laiku daro S. ir J. G. vaikai. Tačiau jo pareiškimas buvo tiriamas atmestinai. Neapklausus jo žmonos, o pabendravus su J. ir S. G. priimtas neteisėtas sprendimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Su tokiu S. J. nutarimu nesutiko, todėl jį apskundė Šiaulių apylinkės teismui.

Teismo posėdžių metu buvo apklaustas jis, t. y. A. R., jo žmona I. R., patrulinės tarnybos pareigūnas M. K., (duomenys neskelbtini) policijos nuovados pareigūnė S. J., (duomenys neskelbtini) gyventoja A. M., (duomenys neskelbtini) gyventojas S. G., (duomenys neskelbtini) gyventoja A. G.. Teismo posėdžio metu atkreipė teisėjos J. K. dėmesį į tai, kaip netinkamai S. J. atliko jo pareiškimo tyrimą, o būtent netinkamai pasirinko galimus įvykio liudytojus, o būtent apklausė (duomenys neskelbtini) buto gyventoją A. G., kuri neturi galimybių girdėti, kas vyksta bute Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai kitoje pusėje nei (duomenys neskelbtini) butas. Beje, tai nesukėlė abejonių ir teisėjai J. K., ir taip, jo manymu, buvo padaryta klaida, nes tinkamas liudytojų nustatymas yra svarbus veiksmas tiriant įvykio aplinkybes. Be to, teismo posėdžio metu A. G. paaiškino, kad jų butas yra visiškai kitoje pusėje, nei (duomenys neskelbtini) butas, ir ji net neturi galimybių girdėti garsus, sklindančius iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl visiškai nesuprantamų priežasčių teisėjai J. K. ši aplinkybė neturėjo jokios reikšmės. Taip pat pažymi, kad liudytoja A. M. nurodė nuolatos girdinti įvairius garsus, keliančius triukšmą ir sklindančius iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurie trikdo viešąją rimtį. Tai, kad ji negirdėjo triukšmo 2013 m. sausio 8–9 dienomis, neduoda pagrindo manyti, kad triukšmo nebuvo. Teismo posėdžio metu patrulinės tarnybos pareigūnas M. K. patvirtino tai, kad būnant pas apeliantą bute, t. y. (duomenys neskelbtini), girdėjo, kaip vaikai iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) kėlė triukšmą, ir tai pareigūnas patvirtino teisme. Ar šie veiksmai trikdo viešąją rimtį ir ramų gyventojų poilsį, šių veiksmų vertinimas neįeina nei į patrulinės tarnybos pareigūnų kompetenciją, turint omenyje, kad jų darbas yra tik fiksuoti sklindančius garsus. Ar sklindantis triukšmas nakties metu sutrikdo ramų kitų gyventojų poilsį, negali spręsti net ir teisėjas, nagrinėjantis bylą. Kiekvienas asmuo yra individualus, ir vienam asmeniui gali trukdyti vienokie garsai, o kitas asmuo gali ir nereaguoti į tuos pačius garsus. Todėl tai yra kiekvieno žmogaus reikalas. Ir jei policija yra kviečiama, tai rodo, kad triukšmą keliantys garsai trikdo viešąją rimtį, pažeidžia žmogaus teisę į ramų poilsį nakties metu. Pabrėžia tai, kad jo parodymai visada buvo nuoseklūs, nekito, ir juos teismo posėdžio metu patvirtino jo žmona I. R. bei iš dalies liudytoja A. M.. Apelianto teigimu, teisėja J. K. nutartyje suabejojo jo žmonos I. R. parodymais vien dėl to, kad ji yra jo žmona. Tada kyla klausimas, kodėl ji išvis buvo teismo apklausinėjama. Nes buvo galima iš karto atmesti jo prašymą kviesti kaip liudytoją į teismo posėdį jo žmoną I. R.. Mano, kad teisėja J. K. nepagrįstai suabejojo jo žmonos parodymų teisingumu. Taip pat mano, kad S. G. teisės pažeidimo neigimas turėtų būti vertinamas tik kaip gynybos versija, siekis išvengti atsakomybės. Taip ir lieka neaišku, kuo remiantis teisėja J. K. priėmė aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) buto gyventoja A. G. nieko negirdėjo (ji visai neturi galimybės girdėti to, kas vyksta (duomenys neskelbtini) bute) kaip svarbią sprendimui priimti. S. G. neigimas dėl pažeidimo buvimo turėtų būti vertinamas tik, kaip jo gynybinė versija ir bandymas išvengti atsakomybės. Apelianto manymu S. ir J. G. kaltę patvirtinančių įrodymų surinkta pakankamai. Aplinkybė, kad buvo iškviesta policija, rodo, kad buvo viešosios rimties trikdymas. Kitų kaimynų pozicija neutrali, o teiginiai, kad jie negirdėjo triukšmo ir pretenzijų nereiškia, neduoda pagrindo manyti, kad triukšmo nebuvo (LVAT 2008 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-109-08).

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, tai, kad S. G. ir J. G. nepadarė ATPK 181 ir 183 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų.

Iš bylos duomenų visumos matyti, kad pareiškėjo A. R. ir jo žmonos I. R. nurodytas aplinkybes dėl sklindančio triukšmo trikdančio viešąją rimtį, paneigė galimai administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens S. G., liudytojų A. G., A. M., M. K. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais jie patvirtino 2013 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime, bei 2013 m. sausio 10–11 d. paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų A. G., A. M., M. K. duotais parodymais. Apeliantas teigia, kad nėra pagrindo remtis liudytojos A. M. parodymais, kadangi ji negalėjo girdėti keliamo triukšmo. Teismas su tokiu apelianto teiginiu nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats apeliantas paaiškino, jog A. M. butas ir S. G. bei J. G. butas turi bendrą sieną, todėl, teismo vertinimu, esant dideliam triukšmui, kuris trikdytų visuomenės rimtį, jis būtų girdimas ir bute, turinčiame bendrą sieną. Teismas pažymi, kad pareiškėjo A. R. subjektyvus aplinkybių vertinimas nepaneigia minėtų liudytojų ir kitų byloje surinktų duomenų visumos ir nesudaro pagrindo traukti administracinėn atsakomybėn S. G. ir J. G.. Taip pat teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai ar pirmosios instancijos teismas būtų nesiėmęs priemonių tinkamai ir visapusiškai ištirti pareiškėjo A. R. pareiškime išdėstytų aplinkybių.

Apeliantas savo argumentus grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. N575-109-08 suformuota praktika. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškintis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-7-76/2012). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės iš esmės neatitinka byloje nagrinėjamų aplinkybių, todėl teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą neturi pareigos remtis šia nutartimi.

Tai, kad skundžiamoje nutartyje buvo nurodyta, jog „liudytoja A. S. teisme paaiškino“ laikytina technine rašybos klaida, kadangi iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad ši klaida padaryta dėstant byloje surinktus įrodymus, o iš bylos duomenų matyti, kad teisme buvo apklausta liudytoja A. G., kuri nurodė aplinkybes, kurios surašytos kaip A. S. duoti parodymai. Teismo vertinimu, ši techninė neturėjo esminės reikšmės priimant skundžiamą nutartį.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados 2013-01-17 lydraščio pareiškėjui A. R. matyti, kad policijos pareigūnės 2013 m. sausio 17 d. nutarimo apskundimo tvarka ir terminai buvo išaiškinti tinkamai, nepažeidžiant ATPK 286 straipsnio reikalavimų, todėl apelianto argumentai dėl netinkamos nutarimo apskundimo tvarkos išaiškinimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2013 m. gegužės 2 d. nutartį, objektyviai, nešališkai, nepažeisdamas procesinių teisės normų ištyrė byloje surinktus įrodymus, padarė teisiškai ir bylos duomenimis pagrįstas išvadas, ir konstatuoja, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinio skundo tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.