Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-01-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-7-935/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-09
Bylos Nr.
AN2-7-935/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01150-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-7-935/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01150-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 6.9.16; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. (A. K.) atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu A. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 2 dalį 80 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui, nes jis 2023 m. rugpjūčio 1 d. apie 11.01 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neprisisegęs įrengtu saugos diržu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi Institucijos vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą pakeitė ir A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 70 Eur baudą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui panaikino.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde A. K. atstovas advokatas prašo panaikinti Institucijos vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti A. K. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų be jokių abejonių daryti išvadą, jog A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad A. K. padarė administracinį nusižengimą, grindė tik dviejų policijos pareigūnų parodymais, kurie negali būti vertinami kaip nuoseklūs. Tokių duomenų nepakanka tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog iš tikrųjų buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 432 straipsnio 2 dalyje.

5. Skunde teigiama, kad A. K. nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo neigė, jog padarė administracinį nusižengimą. A. K. nedalyvavo žodiniame administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, tačiau proceso metu jis aktyviai gynė savo teises. Jis pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog, vairuodamas automobilį, buvo prisisegęs saugos diržu. Iškėlė versiją, kad policijos pareigūnai galėjo suklysti dėl to, ką iš tikrųjų matė, nes jų automobilis buvo pirmoje eismo juostoje, o A. K. automobilis buvo trečioje eismo juostoje. Abi juostas skyrė antroji eismo juosta, kurioje judėjo kitos transporto priemonės. Be to, šalia A. K. sėdėjo keleivis, kuris turėjo užstoti policijos pareigūnams vaizdą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo reikalavo pateikti jam vaizdo įrašus, kurie patvirtintų, jog jis automobilį vairavo neprisisegęs saugos diržu. Patikrinti vaizdo įrašus buvo prašoma ir raštu iki bylos nagrinėjimo, kuris Institucijoje vyko 2023 m. rugpjūčio 31 d. Policijos pareigūnai, žinodami, kad kyla ginčas dėl administracinio nusižengimo padarymo, privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir surinkti įrodymus, pateikti juos pirmosios instancijos teismui, tačiau tokios pareigos nevykdė.

6. A. K. atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas vaizdo įrašas, darytas kūno vaizdo kamera, kuriame užfiksuotas tik momentas, kai automobilis buvo sustabdytas. Vaizdo įrašas, kuriame būtų užfiksuota, kaip policijos pareigūnai supažindina A. K. su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, nebuvo pateiktas, motyvuojant tuo, jog toks vaizdo įrašas nebuvo padarytas. Advokato įsitikinimu, toks vaizdo įrašas policijos pareigūnams buvo nenaudingas, nes iš jo matytųsi, jog A. K. kategoriškai nesutiko su tuo, kad padarė teisės pažeidimą, prašė policijos pareigūnų leisti pateikti liudytojui rašytinius paaiškinimus, o šie to padaryti neleido.

Šalies argumentai

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė Eismo valdymo centro pateikti vaizdo medžiagą, reikšmingą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui. Vis tik toks vaizdo įrašas nebuvo gautas, nes tuo metu jau buvo pasibaigęs jo saugojimo terminas. A. K. prašė pirmosios instancijos teismą įpareigoti policijos įstaigą pateikti tarnybiniame automobilyje darytus vaizdo įrašus, tačiau ir šių įrašų nepavyko gauti, nes buvo pasibaigęs šių įrašų saugojimo laikas. Skunde pabrėžiama, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas visų pirma yra valstybės institucijų ir pareigūnų pareiga. Akivaizdu, kad pareigūnai, turėdami pareigą rinkti duomenis, įrodančius asmens kaltę, šios pareigos be jokios pateisinamos priežasties nevykdė. Pirmosios instancijos teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, dėl jų nepasisakė ir nevertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino ir paties A. K. paaiškinimų, nepašalino byloje egzistuojančių prieštaravimų.

8. A. K. atstovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad policijos pareigūnai, apklausiami pirmosios instancijos teisme, apie įvykio aplinkybes beveik nieko neprisiminė, išskyrus tai, kad A. K. muistėsi, segėsi diržą. Jie neprisiminė, kurioje juostoje pamatė A. K. vairuojamą automobilį, ar šalia vairuotojo sėdėjo keleivis. Šiuo atveju kyla klausimas, kaip įmanoma per šalia vairuotojo sėdintį keleivį pamatyti, kaip vairuotojas prisisega saugos diržą, tačiau nepastebėti keleivio. Šalia sėdintis keleivis turėjo trukdyti matyti tokius A. K. veiksmus. Be to, policijos pareigūnai buvo gan nutolę nuo A. K. vairuojamos transporto priemonės. Pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų aplinkybių nepasisakė, prieštaravimų tarp A. K. ir policijos pareigūnų paaiškinimų nepašalino.

9. Skunde tvirtinama, kad kylančias abejones buvo galima pašalinti, jei būtų pateikti vaizdo įrašai, kuriuose būtų užfiksuotos administracinio nusižengimo bylai reikšmingos aplinkybės. Vis tik net ir apskundus Institucijos vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą, Institucijos atstovai nesiėmė jokių veiksmų, jog tokie vaizdo įrašai būtų laiku pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymima, kad policijos pareigūnai privalo fiksuoti visą pokalbį ir atliktus veiksmus su traukiamu administracinėn atsakomybėn asmeniu, tačiau administracinio nusižengimo byloje buvo pateiktas tik vienas kūno vaizdo kamera darytas vaizdo įrašas.

10. Advokatas kelia versiją, kad policijos pareigūnai galimai, atpažinę jo atstovaujamąjį, tyčia sustabdė A. K. vairuojamą automobilį ir patraukė jį administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, kurio jis iš tikrųjų nepadarė. Tokia versija grindžiama tuo, kad administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip policijos pareigūnas, sustabdęs A. K. automobilį, eidamas link šio automobilio, į A. K. kreipėsi vardu. A. K. vairuotas automobilis jam nepriklausė, todėl policijos pareigūnai pagal automobilio valstybinį numerį negalėjo identifikuoti vairuotojo iki to, kol nebuvo patikrinti jo asmens dokumentai. Advokatas pažymi, kad policijos pareigūnas, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog jis A. K. nepažįsta. Pirmosios instancijos teismas dėl paminėtų aplinkybių nepasisakė, prieštaravimų nepašalino.

11. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė tik policijos pareigūnų parodymais bei A. K. suklydimu apie įvykio metu vilkėtų marškinėlių bei saugos diržo spalvas. Šiuo atveju policijos pareigūnų parodymams buvo nepagrįstai suteikta viršenybė. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar A. K. automobilį vairavo prisisegęs ar neprisisegęs saugos diržo.

Šalies argumentai

12. A. K. atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas panaikino teisės pažeidėjui Institucijos vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo dalį, kuria jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonę, taip pat sumažino jam paskirtą baudą. Dėl šios priežasties A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti atlygintos.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų, kurie niekaip nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nurodytomis aplinkybėmis. Pažymima, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai neadministruoja vaizdo įrašų iš policijos tarnybinių automobilių, dėl šios priežasties jie neturi galimybių teisės pažeidimo vietoje pateikti automobilio vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų. Šiuo atveju teisės pažeidimas buvo pastebėtas tuo metu, kai policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, kuris neturi šoninių vaizdo fiksavimo kamerų, ir teisės pažeidėjo vairuojamas automobilis stovėjo lygiagrečiai. Dėl šios priežasties teisės pažeidimas negalėjo būti užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo kamera.

15. Atsiliepime yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisės pažeidėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog policijos pareigūnai, kurie užfiksavo teisės pažeidimo padarymo faktą, yra suinteresuoti jį apkalbėti, nepagrįstai apkaltinti teisės pažeidimo padarymu. Policijos pareigūnas, priėjęs prie sustabdyto automobilio, į A. K. kreipėsi vardu tik tuomet, kai pamatė pateiktą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tvirtinti, kad policijos pareigūnas pažinojo teisės pažeidėją, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. K. atstovo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties nėra pagrindo.

17. Iš liudytojo A. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad šis liudytojas patvirtino, jog pamatė, kad A. K., vairuodamas automobilį, buvo neprisisegęs saugos diržu. Faktą, kad A. K. buvo neprisisegęs saugos diržu, pamatė tuo metu, kai jo vairuojamas automobilis buvo trečiojoje eismo juostoje prie sankryžos. Į šį automobilį dėmesį atkreipė būtent tuo metu, kai jis buvo prie sankryžos. Nežymėtas tarnybinis automobilis, kuriame buvo liudytojas ir jo kolegė, judėjo lėtai kartu su automobilių srautu, galimai pirma eismo juosta. Liudytojas aiškino, kad tuo pačiu metu, kai jis pamatė, jog A. K. nebuvo prisisegęs saugos diržu, pažeidėjas taip pat jį pamatė ir užsisegė saugos diržą. A. K. kategoriškai tvirtino, kad negalėjo suklysti dėl to, ką matė. Jis įsidėmėjo šį įvykį, nes vairuotojas jam matant užsisegė diržą. Liudytojas matė, kaip šviesiais rūbais apsirengęs automobilio vairuotojas diržą permetė per save. A. K. jis matė per priekinį šoninį vairuotojo pusės langą ir dar atsisukęs žiūrėjo per petį. Anksčiau A. K. nėra matęs, jo nepažįsta. Kūno vaizdo kamerą įjungė tuomet, kai paėmė A. K. vairuotojo pažymėjimą arba eidamas link sustabdyto automobilio. Kai buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, galimai nebuvo daromas vaizdo įrašas. A. K. iš pradžių nieko nesakė, o, surašius administracinio nusižengimo protokolą, su pažeidimu nesutiko, galimai prašė parodyti vaizdo įrašą. Galimybės peržiūrėti vaizdo įrašo įvykio vietoje nėra. Teisės pažeidėjo vardą sužinojo tuomet, kai paėmė šio vairuotojo pažymėjimą. Tarnybinio automobilio vaizdo kameros fiksuoja, kas vyksta priekyje, gale ir automobilio viduje. Šiuo atveju vaizdo įrašuose tikriausiai nebūtų užfiksuota reikšminga informacija, nes teisės pažeidėjo automobilis buvo trečiojoje eismo juostoje (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 11:10 iki 24:56). Iš liudytojos G. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad kolega, kuris vairavo tarnybinį automobilį, pastebėjo, kad automobilio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo. Pati liudytoja nematė, kad automobilio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo, tačiau atsisukusi pamatė, kaip automobilio vairuotojas pradėjo muistytis, segėsi saugos diržą. Kurioje eismo juostoje tuo metu buvo tarnybinis automobilis, neprisiminė. Tuo metu eismas nebuvo labai intensyvus. Po to, kai automobilis buvo sustabdytas, ji su automobilio vairuotoju nebendravo. Liudytoja neprisiminė, ar automobilio vairuotojas prašė parodyti vaizdo įrašą, su vairuotoju bendravo jos kolega (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 03:40 iki 09:30). Iš G. S. surašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad, dirbant kartu su A. K., jie iš 5-7 metrų atstumo pastebėjo, jog automobilio AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržu. Minėto automobilio vairuotojas, pastebėjęs policijos pareigūnus, saugos diržą užsisegė. Sustabdžius automobilį, jo vairuotojas nieko neaiškino, tačiau, surašius administracinio nusižengimo protokolą, nesutiko su teisės pažeidimo padarymu (b. l. 18).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio procesinio sprendimo 17 pastraipoje aptarus duomenis, konstatuoja, kad jie nėra prieštaringi, tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, todėl jais nėra jokio pagrindo nesivadovauti. Tvirtinti, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi ar nenuoseklūs, dėl šios priežasties negalima jais vadovautis, nėra pagrindo. Teigtina, kad liudytojo A. K. parodymai patvirtina, kad A. K. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo, kai jis pastebėjo policijos pareigūnus, saugos diržą prisisegė. Manyti, kad liudytojas galėjo suklysti dėl to, ar A. K. iš tikrųjų buvo neprisisegęs saugos diržu, nėra pagrindo. Pastebėtina, kad liudytojas pakankamai detaliai nurodė, kaip pastebėjo teisės pažeidimą ir kodėl jis įsiminė šią konkrečią situaciją. A. K. parodymus iš dalies patvirtina liudytojos G. S. parodymai. Ši liudytoja nurodė, kad pati nepastebėjo fakto, jog A. K. buvo neprisisegęs saugos diržo, tačiau ji patvirtino, kad matė, kaip vairuotojas pradėjo muistytis, segėsi saugos diržą. Tarnybiniame pranešime užfiksuotos esminės aplinkybės sutampa su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Liudytojų nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip A. K. išlipa iš tarnybinio automobilio, prieina prie automobilio, kurį vairavo A. K., ir šiam nurodo, kad diržą reikia būti prisisegus vairuojant automobilį, o ne jį segtis tuomet, kai yra pamatomi policijos pareigūnai. Toks kreipimasis į A. K. dar kartą patvirtina, kad iš tikrųjų policijos pareigūnas matė, jog teisės pažeidėjas buvo neprisisegęs saugos diržu, jis saugos diržu prisisegė tik po to, kai pamatė nežymėtu policijos automobiliu važiuojančius policijos pareigūnus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaizdo įrašas patvirtina ir tai, jog A. K., kaip pirmosios instancijos teisme nurodė A. K. bei kaip užfiksuota tarnybiniame pranešime, iš pradžių policijos pareigūnui dėl teisės pažeidimo nieko nesakė. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kad A. K. įvykio metu buvo apsirengęs šviesiais rūbais, o automobilio saugos diržas buvo tamsios (su teisės pažeidėjo rūbais kontrastuojančios) spalvos. Šis faktas leidžia teigti, kad A. K. iš tikrųjų galėjo matyti, jog A. K. nebuvo prisisegęs saugos diržo, jį užsisegė tik po to, kai pažeidimas jau buvo pastebėtas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad anksčiau aptartų duomenų visuma patvirtina administracinio nusižengimo padarymo faktą bei paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją apie tai, jog jis buvo prisisegęs saugos diržu.

19. Aplinkybės, kad liudytojai neprisiminė, ar A. K. vairuojamame automobilyje buvo keleivis, kurioje eismo juostoje buvo tarnybinis automobilis, kai buvo pastebėta, jog A. K. yra neprisisegęs saugos diržo ir jį prisisega, nėra pagrindas nesivadovauti liudytojų parodymais, kurie, kaip jau minėta, dėl esminių teisės pažeidimo aplinkybių sutampa bei vieni kitus papildo. Sutiktina, kad automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdintis asmuo galėjo apsunkinti policijos pareigūnams matymą. Vis tik ši aplinkybė niekaip nepaneigia liudytojų parodymų, nes policijos pareigūnai A. K. matė iš lėtai judančio tarnybinio automobilio, t. y. ne iš vienos pozicijos, esant geroms matomumo sąlygoms, iš pakankamai nedidelio atstumo. Tuo pačiu teigtina, kad faktas, jog policijos pareigūnai neprisiminė, ar A. K. vairuojamame automobilyje buvo keleivis, iš dalies leidžia daryti išvadą, jog toks keleivis jiems netrukdė matyti automobilio vairuotojo.

20. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad policijos pareigūnų automobilis judėjo pirmąja eismo juosta, o A. K. automobilis buvo trečiojoje eismo juostoje, o antrąja eismo juosta taip pat judėjo automobiliai. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti ir nematė faktų, kuriuos jie yra nurodę. Akivaizdu, kad net ir esant intensyvesniam eismui, tarp automobilių, kurie važiuoja vieni paskui kitus, susidaro tarpai, pro kuriuos galima matyti tai, kas vyksta kitose eismo juostose. Kita vertus, abu policijos pareigūnai nurodė, kad įvykio metu eismas net ir nebuvo intensyvus. Tuo pačiu teigtina, kad atsižvelgus į faktą, jog policijos pareigūnų tarnybinis automobilis judėjo pirmąja eismo juosta, o A. K. automobilis buvo trečiojoje eismo juostoje, šias juostas skyrė antroji juosta, kuria judėjo ir kiti automobiliai, mažai tikėtina, kad tarnybinio automobilio vaizdo kamera, kuri nėra mobili (nefilmuoja šonų), galėjo užfiksuoti tai, ar teisės pažeidėjas buvo prisisegęs saugos diržą ar ne.

21. Tvirtinti, kad policijos pareigūnai galėjo apkalbėti A. K., nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju nėra nustatyta jokių faktų (tokių faktų nenurodė ir pats teisės pažeidėjas), kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti tuo, jog A. K. nepagrįstai būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Versija, kad A. K. pažinojo A. K., nes į jį kreipėsi vardu, yra paneigta administracinio nusižengimo byloje užfiksuotais duomenimis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad iš tikrųjų A. K. į A. K. kreipiasi vardu, tačiau tai įvyko tik po to, kai policijos pareigūnui buvo pateiktas teisės pažeidėjo vairuotojo pažymėjimas (vaizdo įrašo laikas apytiksliai nuo 00:20 iki 00:23). Liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis A. K. nepažįsta, jo vardą sužinojo iš pateikto dokumento. Čia pastebėtina, kad liudytoja G. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ji nepastebėjo, kad A. K. buvo neprisisegęs saugos diržo, tačiau matė, kaip jis muistėsi ir segėsi šį diržą. Tokie liudytojos parodymai leidžia teigti, kad ji iš tikrųjų nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, nesiekė apkalbėti teisės pažeidėjo. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu liudytoja būtų norėjusi apkalbėti A. K., ji kaip ir jos kolega galėjo kategoriškai nurodyti, jog pastebėjo, kad automobilio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo.

22. Prielaida, kad vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuota, kaip A. K. yra įteikiamas administracinio nusižengimo protokolas, nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, nes jis yra nenaudingas policijos pareigūnams, yra nepagrįsta. Čia pažymėtina, kad liudytojas A. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog iš pradžių automobilio vairuotojas dėl pažeidimo nieko nesakė, o po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, neigė pažeidimo padarymo faktą. Taip pat liudytojas paaiškino, kad A. K. galimai prašė parodyti vaizdo įrašą, kuriame butų užfiksuotas teisės pažeidimas. Taigi iš esmės liudytojas patvirtino aplinkybes, kurias, A. K. atstovo nuomone, policijos pareigūnai kažkodėl yra/buvo suinteresuoti nuslėpti. Pažymėtina ir tai, kad iš administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, jog A. K. savo poziciją dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių turėjo galimybę išdėstyti tam specialiai skirtoje šio procesinio dokumento grafoje (b. l. 17), tokia teise teisės pažeidėjas ir pasinaudojo.

23. ANK 666 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Šiuo atveju A. K. administracinio nusižengimo teisena apskritai nebuvo nutraukta, todėl pirmosios instancijos teismas net ir pakeitęs dalį Institucijos vyresniojo tyrėjo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, neturėjo pagrindo jam priteisti patirtų išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti.

24. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o A. K. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį nepakeistą ir A. K. atstovo advokato skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis