- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-88-875/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41018-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- L. B.
- Advokatai
- Zigmantas Lipnevičius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikas) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, L. B. paskirtas laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus 1/3, skirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką nutarta įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. 23.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 25 d., t. y. 2 (dvi) paras, ir suėmimo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. L. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. B. nuteistas už tai, kad:
1.1. 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), S. R. tėvų namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, savo šeimos nariui – sugyventinei S. R. rankos delnu sudavė 3 smūgius į veidą, tuo nukentėjusiajai S. R. sukėlė fizinį skausmą ir dėl dešinės akies vokų poodinės kraujosruvos, dešinės akies pojunginės kraujosruvos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
1.2. Be to, L. B. 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, savo šeimos nariui - sugyventinei S. R. sudavė ne mažiau 2 smūgių į galvos sritį, tuo nukentėjusiajai S. R. sukėlė fizinį skausmą ir dėl kaktos muštinės žaizdos, veido dešinės pusės odos nubrozdinimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų pakanka L. B. kaltei pagrįsti ir jo veikos kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.
3.1. Nurodo, kad jis smurtavo prieš sugyventinę, tačiau 2019 m. rugsėjo 21 d. policija nebuvo kviesta, todėl nesupranta kodėl jis yra nuteistas už du nusikaltimus. Su sugyventine susitaikė ir po dviejų dienų – 2019 m. rugsėjo 23 d. vėl smurtavo prieš sugyventinę. Nukentėjusioji iš pradžių neigė, kad jis ją mušė, tačiau kitą dieną sakė, kad mušė. Prašo teismo išsiaiškinti ir kas galėjo įtakoti jos tokį elgesį.
3.2. Savo kaltę pripažino visiškai ir prašė, kad procesas vyktų pagreitinta tvarka, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Be to, neatsižvelgė ir į tai, kad buvo dirbantis, augina du vaikus, turi kur gyventi, o kai yra sulaikytas, negali mokėti antstoliams ir padėti savo mamai. Nurodo ir tai, kad yra sergantis ŽIV, o atliekant bausmę, negalės gauti tinkamo gydymo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. B. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sumažinti paskirtą bausmę. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, bei jo nusikalstamų veikų įvertinimu (neaišku, kodėl už 2019 m. rugsėjo 21 d. jis yra nuteistas, nors policija buvo kviesta tik dėl 2019 m. rugsėjo 23 d. smurtavimo), apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su L. B. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir baigtumo stadiją (padaryti du nesunkūs baigti nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą (padaryti tyčiniai nusikaltimai). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas 11 kartų, iš jų ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, šias nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei ką tik atlikus realią laisvės atėmimo bausmę už analogišką nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų taip pat matyti ir tai, kad L. B. yra nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog L. B. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau ankščiau ir nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas šis skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinės ir įvykdytos nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nurodė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
9. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Aptariamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
10. Nagrinėjamoje byloje L. B. nuteistas už dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą. Nustatyta po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias ir kitas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais reikalavimais, nuteistajam L. B. už nusikalstamų veikų padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiams. Šis teismas pažymėjo, kad tik tokios rūšies ir trukmės bausmės pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, subendrinęs šias bausmes dalinio sudėjimo būdu, L. B. paskyrė galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams, bei vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 1/3 sumažinęs paskirtą bausmę, galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą 10 mėnesių.
11. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad L. B. paskirtos tinkamos rūšies bei dydžio bausmės. Paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra griežta, ją keisti ar švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo apelianto nusikalstamo elgesio vertinimą, jį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas sutinka, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, Nusikalstamų veikų trukmė, pavojingumas, apelianto neigiamos socialinės nuostatos, atsižvelgiant į jo sistemingai ir toliau daromas nusikalstamas veikas, nesuponuoja išvados, kad taikant švelnesnes bausmes bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai: sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Paminėti duomenys rodo, kad ankstesni baudžiamieji procesai L. B. teigiamos įtakos neturėjo, jo kryptingas ir gerai apgalvotas nusikalstamas elgesys iš esmės darant analogiškas nusikalstamas veikas patvirtina, jog apeliantas linkęs pažeisti įstatymą ir jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Pažymėtina, kad sveikatos problemos nesutrukdė apeliantui nusikalsti, kas nepaneigia išvadų dėl susiformavusios neigiamos asmenybės bei rodo, kad nėra pagrindo manyti, kad paskirtosios bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esant tokioms aplinkybėms, taikyti švelnesnę bausmę apeliantui nėra jokio pagrindo. Todėl, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
12. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam L. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvi švelnesnė bausmė, šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad L. B. nėra linkęs laikytis įstatymų, nesistengia teigiamai koreguoti savo elgesio netgi tada, kai jam jau buvo taikoma pati griežčiausia bausmė – realus laisvės atėmimas. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą sušvelninti L. B. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, turinčių reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui.
13. Dėl skundo argumento, jog jis neteisėtai nuteistas už 2019 m. rugsėjo 21 d. įvykdytą nusikaltimą, aukštesnysis teismas visų pirma pažymi, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, L. B. savo kaltę dėl abiejų nusikaltimų pripažino visiškai (taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu). Dėl 2019 m. rugsėjo 21 d. nusikaltimo parodė, kad tą dieną apie 15.00 val. būdamas neblaivus nukentėjusiosios tėvų namuose, dar išgėrė 0,5 litro alaus, susipyko su sugyventine S. R. ir kaire ranka sudavė jai delno vidine puse per skruostą. Galėjo suduoti delno vieta prie riešo, todėl smūgis buvo stiprus, o pirštais galėjo užgauti akį. Kitą rytą susitaikė. Nukentėjusioji parodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. L. B. jai kumščiu sudavė tris kartus į veidą, labiausiai kliuvo į akį. Liudytojas K. K. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. L. B. užsipuolė S. R. ir sudavė jai vieną kartą į veidą, norėjo dar jai suduoti, tik nežino ar spėjo suduoti, nes pats įsikišo. Kaip matyti nusikalstama veika pilnai įrodyta, su ja sutiko ir pats L. B., o tai, kad dėl 2019 m. rugsėjo 21 d. nebuvo kviesta policija, neeliminuoja paties L. B. 2019 m. rugsėjo 21 d. įvykdyto nusikaltimo. Kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės, pagalba M. O. buvo iškviesta 2019 m. rugsėjo 23 d., nurodant, kad kaimynę sumušė jos sugyventinis. Apklausiant liudytoja S. R. apie 2019 m . rugsėjo 23 d. įvykį, ji parodė, kad kiti sužalojimai, t. y., sumušta dešinioji akis, buvo padaryti 2019 m. rugsėjo 21 d. Specialisto išvada Nr. G 1331/2019(04) patvirtina, kad akies sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti galimai anksčiau, t. y., nurodyta, kad S. R. dešinės akies vokų poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta 2-6 parų laikotarpyje iki apžiūros. Dešinės akies vokų poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta 2-6 parų laikotarpyje iki apžiūros mažiausiai vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu (tikėtina kartu su dešinės akies pojungine kraujosruva) galimai klausime nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad padaryti du skirtingi nusikaltimai pažymint, kad nusikaltimai padaryti skirtingu laiku: pirmasis sužalojant dešinę akį įvykdytas 2019 m. rugsėjo 21 d., antrasis – prakertant kaktą įvykdytas 2019 m. rugsėjo 23 d., t. y., abu padaryti tyčiniais neteisėtais veiksmais, skirtingu laikotarpiu, skirtingose vietose ir padarant skirtingus sužalojimus, todėl tai negali būti laikoma nei tęstiniais veiksmais, nei neteisėtu nusikaltimų įvykdymų pripažinimu ir jų kvalifikavimu kaip dviejų atskirų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų.
14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismo sprendime nurodytas aplinkybes, apibūdinančias L. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir susiformavusias nuostatas, jo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos kaip du atskiri BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai, o paskirta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, nuostatas, bei nepažeidė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, todėl tenkinti L. B. skundo ir naikinti skundžiamą nuosprendį, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.