Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1025-957/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-03-15
Bylos Nr.
1-1025-957/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06851-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1025-957/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06851-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4., 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2017 m. vasario 12 d., apie 5.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1,01 prom. neblaivumas), konflikto dėl alkoholio metu tyčia paėmė rankomis savo motinai M. K., gulėjusiai lovoje, už plaukų ir pradėjo tampyti, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina M. K. Butas priklauso motinai. Jis nedirba, tik kartais uždarbiauja, gauna pašalpą iš darbo biržos. 2017 m. vasario 12 d., apie 5.00 val., kai motina atsikėlė, jis paprašė, kad ji nueitų pas kaimynę alkoholio, nes norėjo išgerti. Motina atsisakė. Ji jau 3 savaites niekur neišeina, kažko bijo. Ji serga šizofrenija ir daug kartų gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Kai motina atsisakė eiti, jis truputį patampė ją už plaukų. Ji pradėjo garsiai rėkti ir kažkas iškvietė policiją. Pati motina niekada nekviečia policijos. Iki įvykio jis gėrė 3 dienas. Prieš tai jis negėrė pusę metų ir nebuvo jokių konfliktų. Jis buvo kelis kartus užsikodavęs nuo alkoholio (b. l. 26).

Nukentėjusioji M. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), su sūnumi V. K. Sūnus buvo užsikodavęs nuo alkoholizmo, tačiau prieš keletą dienų vėl pradėjo vartoti alkoholį. Sūnus yra nedirbantis, gyvena iš jos pensijos ir gaunamų pašalpų. Su sūnumi jos santykiai geri, anksčiau prieš ją jis nesmurtaudavo. 2017 m. vasario 12 d., anksti ryte, galimai apie 6.00 val., ji dar miegojo. Sūnus ėmė ją žadinti ir reikalauti, kad ji duotų jam išgerti. Sūnus tuo metu buvo girtas. Ji alkoholio neturėjo ir apie tai pasakė sūnui. Sūnus tapo agresyvus ir ėmė šaukti. Ji sūnui nesakė, tiesiog gulėjo lovoje. Reikalaudamas išgerti, sūnus griebė jai už plaukų ir pradėjo tampyti. Ji ėmė šaukti, todėl sūnus ją paleido. Dėl sūnaus veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Galvos dešinėje pusėje, kur sūnus jai griebė už plaukų, liko apdraskyta galvos oda. Į medikus ji nesikreips. Kas iškvietė policiją, ji nežino. Atvykę policijos pareigūnai sūnų sulaikė. Ji sūnui atleido, jie susitaikė (b. l. 15).

M. K. 2017 m. vasario 12 d. pareiškime nurodoma, kad 2017 m. vasario 12 d., apie 5.00 val. jos neblaivus sūnus V. K. reikalavo, kad ji jam duotų išgerti, rėkė ant jos, neleido jai ilsėtis. Konflikto metu jis paėmė rankomis jai už plaukų ir pradėjo juos tampyti, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Pareiškimu prašoma imtis priemonių prieš sūnų, kadangi kai jis išgeria, pradeda konfliktuoti bei naudoti prieš ją fizinį smurtą (b. l. 7).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. 2017 m. vasario 12 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. vasario 12 d., apie 5.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. K. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, galimai smurtas. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad apie 5.00 val. M. K. sūnus V. K. smurtavo prieš ją, t. y. sukėlė fizinį skausmą tampydamas M. K. plaukus. M. K. buvo sutrikusi, išsigandusi. Ant moters dešinės pusės matėsi nubrozdinimai. Moteris buvo blaivi, kadangi nuo jos nesklido joks alkoholio kvapas. M. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė rankomis paėmus už plaukų ir tampymu. Dėl šio įvykio V. K. buvo pristatytas į 1 PK (b. l. 5-6).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2017 m. vasario 12 d., apie 5.30 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namo gyventojas girdi kaimynystėje, bute smurtauja vyras (b. l. 3).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. vasario 12 d., 6.21 val. V. K. buvo nustatytas 1,01 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 31).

Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad M. K. yra V. K. motina (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pažymėtina, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina M. K. Butas priklauso motinai. 2017 m. vasario 12 d., apie 5.00 val., kai motina atsikėlė, jis paprašė, kad ji nueitų pas kaimynę alkoholio, nes norėjo išgerti. Motina atsisakė. Kai motina atsisakė eiti, jis truputį patampė ją už plaukų. Ji pradėjo garsiai rėkti ir kažkas iškvietė policiją. Pati motina niekada nekviečia policijos. Iki įvykio jis gėrė 3 dienas. Prieš tai jis negėrė pusę metų ir nebuvo jokių konfliktų (b. l. 26). Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji M. K., kuri paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), su sūnumi V. K. 2017 m. vasario 12 d., anksti ryte, galimai apie 6.00 val., ji dar miegojo. Sūnus ėmė ją žadinti ir reikalauti, kad ji duotų jam išgerti. Sūnus tuo metu buvo girtas. Ji alkoholio neturėjo ir apie tai pasakė sūnui. Sūnus tapo agresyvus ir ėmė šaukti. Ji sūnui nesakė, tiesiog gulėjo lovoje. Reikalaudamas išgerti, sūnus griebė jai už plaukų ir pradėjo tampyti. Ji ėmė šaukti, todėl sūnus ją paleido. Dėl sūnaus veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Galvos dešinėje pusėje, kur sūnus jai griebė už plaukų, liko apdraskyta galvos oda. Į medikus ji nesikreips. Kas iškvietė policiją, ji nežino. Atvykę policijos pareigūnai sūnų sulaikė. Nukentėjusiosios teigimu, ji sūnui atleido, jie susitaikė (b. l. 15). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji M. K. nurodė ir savo 2017 m. vasario 12 d. pareiškime (b. l. 7). Tokius minėtų asmenų parodymus detalizuoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. 2017 m. vasario 12 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2017 m. vasario 12 d., apie 5.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. K. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, galimai smurtas. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad apie 5.00 val. M. K. sūnus V. K. smurtavo prieš ją, t. y. sukėlė fizinį skausmą tampydamas M. K. plaukus. M. K. buvo sutrikusi, išsigandusi. Ant moters dešinės pusės matėsi nubrozdinimai. Moteris buvo blaivi, kadangi nuo jos nesklido joks alkoholio kvapas. M. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė rankomis paėmus už plaukų ir tampymu. Dėl šio įvykio V. K. buvo pristatytas į 1 PK (b. l. 5-6). Policijos įvykio registro išraše užfiksuotais duomenimis, 2017 m. vasario 12 d., apie 5.30 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namo gyventojas girdi kaimynystėje, bute smurtauja vyras (b. l. 3). Aplinkybę, kad įvykio V. K. buvo neblaivus, patvirtina byloje esantis alkotesterio kvitas, iš kurio rodmenų matyti, kad 2017 m. vasario 12 d., 6.21 val. V. K. buvo nustatytas 1,01 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 31). Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš nukentėjusiąją M. K. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad M. K. yra V. K. motina (b. l. 34). Kadangi V. K. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančia motiną, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį (BK 38 straipsnis). Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę V. K. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs anuo alkoholio ir tai, be abejonės, turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. K. – gana jauno amžiaus, nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b. l. 38, 39), neteistas (b. l. 35), baustas administracine tvarka (b. l. 40-42), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui.

Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 12 d. 6.14 val. iki 2017 m. vasario 13 d. 14.45 val. (b. l. 20, 22). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 28) paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. pareiškė, kad neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti mažesnę bausmę (b. l. 43-44).

Nukentėjusioji M. K. buvo pasirašytinai informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, skundų bei prašymų negauta (b. l. 45).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 12 d. 6.14 val. iki 2017 m. vasario 13 d. 14.45 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. K., kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius