Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė nustatyti, kad L. K. ir G. K. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1999-01-01, tai yra nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, priteisti iš atsakovo L. K. ieškovės naudai 205352 Lt skolos, 61436,79 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas, teismo sprendime nurodyti, kad iš atsakovo turi būti išieškomos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad G. K. ir L. K. santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 31 d. sprendimu (civilinė byla Nr.2-7883/2001). Šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu netiesiogiai buvo nustatyta, jog ieškovė faktiškai negyveno su atsakovu nuo 1999 metų, todėl ši aplinkybė, vadovaujantis CPK 182 str. 2 p., nėra įrodinėtina. Ieškovė nuo 1991-02-25 turėjo nuosavą verslą – G. K. IĮ „Agatas“, kuri 2002-12-02 buvo reorganizuota į UAB „Karališkas agatas“. Atsakovas, santuokai faktiškai iširus (1999 m.), naudodamasis ieškovės verslo priklausomybe nuo kredito įstaigų, grasindamas pradėti teisminius procesus dėl bendro turto ir taip ženkliai apsunkinti verslo reikalus, išgavo iš ieškovės pažadą finansuoti jo studijas Kanadoje. Dėl tokio ekonominio spaudimo ieškovė laikotarpyje nuo 1999-07-26 iki 2003-07-23 pervedė į atsakovo sąskaitą iš viso 205352 Lt sumą. Kadangi šiuos pinigus ieškovė uždirbo po Kauno miesto apylinkės teismo nustatytos faktinės gyvenimo atskirai su atsakovu datos, todėl jie laikytini asmeninėmis ieškovės lėšomis, į kurias atsakovas niekaip negali pretenduoti. Ieškovės nuomone, atsakovas šiuos pinigus gavo be jokio teisinio pagrindo. Atsakovo veiksmai buvo tyčiniai, šio turto įgijimą negalima pateisinti nei sandoriu, nei konkrečiu teisės aktu, todėl vadovaujantis CK 6.237 str. 1 d. nuostatomis, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visą be pagrindo gautą pinigų sumą - 205352 Lt, bei už be pagrindo įgytą pinigų sumą penkių procentų dydžio metines palūkanas – viso 61436,79 Lt, skaičiuotinas nuo to momento, kai atsakovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą, t.y. nuo pinigų pervedimo atsakovui momento (CK 6.240 str. 1 d.). Be to, ieškovė nurodo, kad su atsakovu santuokoje įgytas turtas nei teismo sprendimu, nei sutartimi nėra ir nebuvo padalintas. Santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis savo esme yra vedybų sutartis, kuri turi būti patvirtinta notaro ir įregistruota vedybinių sutarčių registre (CK 3.103 str. 1, 2 d.). Tačiau pirmojo bankinio pavedimo atsakovui dieną, t.y. 1999-07-26, galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutarties instituto nenumatė. Vedybų sutarties institutas atsirado tik įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui. Vedybų sutarčių registras pradėjo veikti nuo 2002-07-01. Bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo pagrindai buvo nustatyti SŠK 23 str., kuris numatė, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas buvo išimtinai teismo prerogatyva. Taigi, įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui notarine ir vedybinių sutarčių registre įregistruota sutartimi šalys gali pasidalinti tik tą turtą, kurį įgijo po 2002-07-01. Tuo tarpu norėdami pasidalinti turtą, įgytą iki šios datos, sutuoktiniai privalo kreiptis į teismą (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 24 str. 1, 2 d.). Šiuo atveju, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo ar notarinės santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutarties dėl turto, įgyto po 2002-07-01, sutuoktinių bendras turtas negali būti pripažintas padalintu. Be to, net jei šalys yra sudariusios santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį, tačiau ji prieštarauja viešajai tvarkai, yra sudaryta dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, nėra patvirtinta notaro, tokia sutartis pripažintina negaliojančia (CK 1.81 str. 1 d., 1.91 str. 1 d., 1.93 str. 3 d.).

Atsakovas L. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškinyje minimos piniginės lėšos jam buvo pervestos ieškovei neatlygintinai, geranoriškai vykdant faktiško santuokinio turto pasidalijimo susitarimą, t.y. pasėkoje sandorių iš santuokinio turto dalies, bei nuomos sutartį. Ieškovė pervedė atsakovui pinigus turėdama pareigą tai daryti ir nepateikė teismui jokių įrodymų dėl psichologinės ar ekonominės prievartos taikymo jos atžvilgiu. Šioje byloje principinė CK 6.237 str. norma dėl nesąžiningai be teisėto pagrindo įgyto turto grąžinimo negali būti taikoma, nes ją panaikina CK 6.241 str. 1 dalyje įtvirtintos nuostatos kada negalima išreikalauti turto, kaip be pagrindo įgyto. Atsakovas nurodė, kad ieškovės iniciatyva 1998-07-30, jis su vaikais, buvo įkurdintas Kanadoje. Ieškovė pati intensyviai vykdė šalių pradėtą verslą Lietuvoje ir geranoriškai iš verslo pelno, pagal faktiško santuokinio turto pasidalijimo susitarimą, siuntė pinigus dviejų vaikų bei atsakovo pragyvenimui Kanadoje, o taip pat jos pačios pragyvenimui, kai ji atvykdavo į Kanadą. 2001-07-05 įregistruota šalių ištuoka. Santuokiniams ryšiams nutrūkus, ieškovė pati pasiūlė santuokinį turtą pasidalinti geruoju. Tiek pagal SŠK, tiek pagal LR CK nuostatas, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalintas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Įstatymų leidėjas nereikalauja notarine tvarka patvirtinti susitarimą dėl santuokinio turto faktiško pasidalinimo (senojo LR CK 58 str. 6 d., naujojo LR CK 1.71 str. 1, 2 d., 1.72 str. 1, 2 d.). Taigi, šalys geranoriškai sutarė faktiškai pasidalinti santuokinį turtą. Ieškovė pageidavo, kad jai atitektų įmonė, pastatai, automobiliai – viso turto už 5 459 991 Lt, o atsakovui pagal susitarimą atiteko šioje byloje areštuoti žemės sklypai, įgyti dovanojimo būdu, ir piniginė kompensacija, kurią ieškovė iš įmonės pelno turėjo kas mėnesį persiųsti atsakovui į Kanadą. Toks susitarimas iš abiejų pusių buvo vykdomas. Ieškovė siuntė pinigines perlaidas atsakovui į Kanadą iš įmonės pelno, o pati naudojosi jai atitenkančiu turtu. 2001-2003 m. jai pageidaujant atsakovas specialiai atvykdavo iš Kanados į Lietuvą, kad užbaigti įvykdyti susitarimą, pagal kurį ieškovei atiteko visos įmonės akcijos, parašė įgaliojimą ieškovei disponuoti visu turtu – pastatais (duomenys neskelbtini) , automobiliais, bei visus atsakovo vardu registruotus pastatus įkeitė, kad ieškovė gautų 400000 EUR paskolą iš AB Sampo bankas. Tokiu būdu ieškovė gavusi minėtą milijonais vertinamą santuokinį turtą, turėjo pareigą atlyginti atsakovui santuokinio turto dalį. Be to, santuokos metu pirkti pastatai ir įkurta įmonė buvo šalių bendras turtas, t.y. po ½ dalį. Įsteigus įmonę buvo nutarta, jog pastatai, kurie yra registruoti atsakovo vardu bus išnuomoti ieškovės vardu registruotai įmonei. Tuo tikslu 1994-06-01 buvo sudaryta su atsakovu pastatų nuomos sutartis, mėnesinis nuomos mokestis buvo sutartas 5000 Lt. Ieškovė gera valia išimdama iš įmonės nuomos sutarties pagrindu grynus pinigus, dalį persiųsdavo atsakovui, kaip nuomos sutarties pagrindu atsiskaitymą už jai atitekusio didesnio turto dalį. Tačiau didžiąją dalį nuomos sutarties pagrindu išimtų lėšų ji pasilikdavo sau. Tai įrodo, jog ieškovė turėjo pareigą siųsti atsakovui nuomos mokesčio pinigus. Tačiau nuo 2003-07-23 ieškovė nebevykdė įsipareigojimo siųsti atsakovui lėšas iš gauto įmonės pelno. Savo ir įmonės turtą iššvaistė, prarado už paskolą įkeistą turtą, įmonei 2003-10-17 buvo iškelta bankroto byla. Už neteisėtus veiksmus ieškovė Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista. Atsakovo nuomone, tai ieškovė savo nusikalstamais veiksmais padarė jam žalą, todėl, sutinkamai su CK 3.94 str. 3 d., 3.98 str. 3 d., jis galėtų reikšti priešieškinį, jeigu ieškovė nepripažįsta faktiško turto pasidalijimo, arba ieškinį dėl prievolės įvykdymo užbaigimo (CK 6.59 str., 6.62 str.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas argumentų dėl faktiško santuokinio turto pasidalijimo atsisakė.

Ieškinys atmestinas. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, kuriuo nagrinėjamojoje byloje grindžiamas ieškinys, sakoma, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Tokias išimtis nustato CK 6.241 straipsnis, kurio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta, turtas perduotas prievolei įvykdyti.

Byloje nustatyta, kad šalys yra buvę sutuoktiniai. Jų santuoka sudaryta 1980-08-16, o nutraukta 2001-07-05. Laikotarpiu nuo 1999-07-26 iki 2003-07-23 ieškovė pervedė į sąskaitą, esančią Canadian Imperial bank of commerce (duomenys neskelbtini) 352 Lt. Ieškovė įrodinėjo, jog šias lėšas be jokio teisinio pagrindo gavo atsakovas. Pagal CPK 178 straipsnį pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovei. Tačiau šių aplinkybių ieškovė neįrodė. Iš bylos duomenų matyti, kad šalims gyvenant santuokoje, 1991-02-25 ieškovės vardu buvo įregistruota individuali įmonė „Agatas“, kuri 2002-12-02 buvo reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę „Karališkas Agatas“. Šios įmonės veiklai atsakovo vardu buvo įsigyti pastatai ir žemės sklypai (duomenys neskelbtini) . 1998-08-21 šalys taip pat įregistravo įmonę Kanadoje. 1994-06-01 tarp atsakovo ir ieškovės vardu registruotos įmonės buvo sudaryta pastatų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis pagal kurią atsakovui turėjo būti mokamas 5000 Lt nuomos mokestis per mėnesį. Tokiu būdu atsakovą ir ieškovės vardu registruotą įmonę siejo nuomos prievoliniai teisiniai santykiai. Be to pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors šalių santuoka nutraukta 2001-07-05, tačiau santuokoje įgytas turtas tarp šalių nepadalintas iki šiol. Kauno miesto apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl santuokoje įgytos bendros jungtinės nuosavybės padalijimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 1998 m. liepos mėn. nuolat gyvena Kanadoje. Ieškovė taip pat nuo 1998 m. iki 2001 m. kovo mėn. gyveno Kanadoje, tačiau epizodiškai. Kartu su šalimis nurodytu laikotarpiu Kanadoje gyveno ir du jų vaikai. Sąskaitą Canadian Imperial bank of commerce CIBS į kurią buvo pervesti 205 352 Lt, 1998-07-31 atidarė ieškovė. Teisę disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis turėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas. Mokėjimų pavedimuose lėšų gavėjais taip pat nurodyti tiek ieškovė, tiek atsakovas. Įrodymų, kuri iš šalių paėmė iš sąskaitos pinigus ir kur jie panaudoti, byloje nėra. Ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad lėšos buvo skirtos atsakovo studijoms Kanadoje finansuoti. Ieškovė nepaneigė atsakovo atsikirtimų į ieškinį, kad lėšos šioje sąskaitoje buvo naudojamos ir pačios ieškovės pragyvenimui Kanadoje, o taip pat vaikų išlaikymui. Ieškovė taip pat neįrodė, kad į sąskaitą pervedė savo asmenines lėšas dėl atsakovo ekonominio spaudimo. Kaip jau minėta, atsakovą ir UAB „Karališkas Agatas“ siejo pastatų nuomos teisiniai santykiai. Laikotarpiu, kuriuo ieškovė pervedė į sąskaitą Canadian Imperial bank of commerce CIBS prašomus priteisti iš atsakovo kaip be pagrindo įgytus 205 352 Lt, atsakovui turėjo būti sumokėta 240 000 Lt nuomos mokesčio. Iš specialisto išvados matyti, kad 2003 m. ieškovei iš įmonės kasos buvo išmokėta nuomos mokesčiui atsakovui sumokėti daugiau kaip 200 000 Lt. Tačiau į minėtą banko sąskaitą 2003 m. ieškovė pervedė tik 28 000 Lt. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad 2003 m. atsakovo vardu iš UAB „Karališkas Agatas“ kasos buvo išduotos piniginės sumos ne tik už patalpų nuomą, bet ir atsiskaitymui pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Išvadoje pažymėta, kad atsakovo L. K. Lietuvoje tuo metu nebuvo. Ieškovė neįrodė, jog visus atsakovo vardu iš įmonės kasos paimtus pinigus jam perdavė. Iš minėtos išvados matyti, kad 2002 m. – 2003 m. laikotarpiu ieškovei iš įmonės kasos asmeniniams poreikiams buvo išduota beveik du milijonai litų. Ieškovė turėjo pareigą santuokoje su atsakovu pradėto verslo dalį gautų pajamų perduoti atsakovui. Tokiu būdu byloje neįrodyta, kad atsakovas be teisinio pagrindo iš ieškovės būtų įgijęs 205 352 Lt. Dėl išdėstyto ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovui L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantiems 1,15 ha ir 4,14 ha ploto žemės sklypams ((duomenys neskelbtini) .

Sprendimą ieškovas per 30 dienų, o atsakovas per 40 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali apskųsti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.