Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1019-340/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-09
Bylos Nr.
2A-1019-340/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15281-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
V. G.
Trečiasis asmuo
D. G.
Ieškovas
SB „Medikas“
Kategorijos
  • 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1019-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15281-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.10; 30.9; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. ir trečiojo asmens D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SB „Medikas“ ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. G..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 649,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė yra žemės sklypų, esančių Sodininkų bendrijos „Medikas“ (toliau – SB „Medikas“) teritorijoje, savininkė, tačiau atsakovė atsisako mokėti ieškovei mokesčius už bendrojo naudojimo objektų naudojimą, priežiūrą ir išlaikymą nuo 2008 m. iki 2012 m., nurodydama, jog nėra bendrijos narė ir daugeliu iš objektų nesinaudoja.

Atsakovė ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsakovė nurodė, kad nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, jai priklausantys sklypai yra prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o ne ieškovei, taip pat ieškinyje nėra nurodyta aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 649 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 71 Lt žyminio mokesčio ir 363 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 23,52 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.

Nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 0.0680 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir kartu su trečiuoju asmeniu – 0,0640 ha žemės sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad atsakovei priklausantys žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra sodininkų bendrijos „Medikas“ teritorijoje. Pažymėjo, jog Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Nustatė, kad trečiasis asmuo – atsakovės sutuoktinis dalyvavo 2002-2005 m., 2009-06-20 vykusiuose bendrijos susirinkimuose, todėl sprendė, kad atsakovei turėjo būti žinoma apie ieškovei mokėtino mokesčio dydį už bei pagrindą. Pripažino, kad ieškovė pateikė pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie reikalaujamo mokesčio dydžio pagrįstumą. Sprendė, kad nors ir nesudariusi rašytinės sutarties su bendrija, atsakovė privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir saugojimo, mokėti įmokas, kurias nustato sodininkų bendrijos visuotinis narių susirinkimas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė ir trečiasis asmuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Ieškovė turėjo įrodyti jos patirtas bendro naudojimo objektų eksploatavimo (tvarkymo ir išlaikymo) išlaidas, tačiau byloje tai nebuvo padaryta;

2. Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino prašomos priteisti skolos pagrįstumo. Kadangi teismas nekonstatavo, kad atsakovė naudojasi kokias nors ieškovės bendro naudojimo objektais, darytina išvada, kad teismas vertino tik bendrijos bendro naudojimo objektų išlaikymo išlaidas, kurių dydį bei apskaičiavimą atsakovei tenkančios jų dalies ir turėjo pagrįsti ieškovė;

3. Pažymi, jog ieškovo narių susirinkimai negali vienašališkai nustatyti jokių mokesčių ne sodininkų bendrijos nariams, jeigu tokie nustatyti mokesčiai nėra pagrįstai paskaičiuoti, atsižvelgiant į bendraturčių prievoles išlaikyti bendro naudojimo objektus ir į bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad tokios išlaidos turi būti realiai patirtos, o ne planuojamos patirti ir jos turi būti susijusios su tik su bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūra;

4. Ieškovės sąmatose nurodytos galimai faktiškai patirtos išlaidos turi būti pagrįstos objektyviais tiekėjų, pardavėjų dokumentais, patvirtinančiais patirtas bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas. Ieškovei nepateikus tokių dokumentų, anot apeliantų, jos vienašališkai nustatytas mėnesio mokesčio dydis neturi jokios teisinės galios, net jei jis ir yra patvirtintas bendrijos narių susirinkime;

5. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iš atsakovės niekada nebuvo reikalaujama jokių mokesčių bendrijai mokėjimų, o visos atsakovės įmokos ieškovei buvo padarytos visiškai savanoriškai. Teismas neįvertino prašomų priteisti išlaidų pagrįstumo, taip pat neatsižvelgė į jau atliktus atsakovės mokėjimus;

7. Pažymi, jog pagal anksčiau galiojusias Sodininkų bendrijų įstatymo redakcijas (nuo 2004-01-07 iki 2010-07-14; nuo 2010-07-15 iki 2012-07-12) bendrija asmenims, kurie nebuvo bendrijos nariai, bet turėjo įsigiję žemės sklypą bendrijos teritorijoje, turėjo teikti sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis. Tačiau jokia sutartis su bendrija nebuvo sudaryta, dėl ko, apeliantės manymu, galima teigti, kad atsakovė buvo atleista nuo mokėjimų, arba neprivalėjo jų atlikti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:

Šalies argumentai

1.Pirmos instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog atsakovės sutuoktinis dalyvaudamas bendrijos susirinkimuose, teikdamas pasiūlymus ir balsuodamas kartu su kitais nariais, įgyvendino savo teises priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų valdymo ir vykdydavo su tuo susijusias pareigas, t.y. apmokėdavo bendrijos nustatyto dydžio mokesčius, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovei turėjo būti žinoma apie mokėtino mokesčio dydį bei jo mokėjimo pagrindą;

2. Apeliantė nepagrįstai aiškina, jog bendrijos išlaidos turi būti patirtos, o ne planuojamos patirti: neatsižvelgia į tai, kad ieškovė, kaip ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, neturi lėšų, iš kurių galėtų apmokėti išlaidas, susijusias su bendrijos bendrojo naudojimo objektų valdymu. Pažymi, jog bendrija neužsiima komercine veikla ir negauna pajamų iš tokios veiklos, todėl vienintelės jos pajamos yra bendrijos narių ir asmenų, bendrijos teritorijoje turinčių sodo sklypą, įmokos už bendrijos bendro naudojimo objektų priežiūrą. CK 4.76 straipsnis, Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalis numato bendraturčių pareigą apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti, o ne pareigą kompensuoti patirtas išlaidas;

3. Įstatymas numato vienodas pareigas tiek nariams, tiek ne nariams – proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti, todėl nepagrįstas apeliantų argumentas dėl to, kad mokestis bendrijos nariams buvo paskaičiuotas automatiškai, o ne apskaičiuotas remiantis faktiškai patiriamomis išlaidomis;

4. Pažymi, jog bendrijos narių visuotinis susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, todėl vien toks sprendimas, kuris nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, sukuria teisines pareigas bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkiams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų.

Byloje kilo ginčas tarp sodininkų bendrijos ir žemės sklypų savininko, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, dėl pastarojo pareigos mokėti mokesčius bendrijai už bendrojo naudojimo objektų valdymą.

Apeliaciniame skunde apeliantai iš esmės neginčija atsakovės, kaip bendrijos bendrojo naudojimo objektų bendraturtės, pareigos prisidėti prie šio turto išlaikymo, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu, nes į bylą nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti skolos apskaičiavimą ir jos dydį. Teigia, jog ieškovė turėjo pareigą įrodyti bendrijos patirtas bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidas, kurias turi kompensuoti atsakovė, tačiau tai, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantų pozicija. Pažymėtina, jog į bylą ieškovė pateikė bendrijos inventorizuoto ilgalaikio materialaus turto sąrašus (t.1, b.l. 26, 111, 105, 106-109), iš kurių matyti, jog bendrijai nuosavybės teise priklauso: artezinis šulinys, vandentiekio tinklas, vandens metalo bakai, iškaba - bendrijos pavadinimas, metalinė tinklo tvora, vandens skaitliukas, skelbimų lentos, suvirinimo agregatas, elektros skydinė, metalinis tinklas, bendro naudojimo žemė, mėgėjiško sodo teritorijoje esantys takai, gatvės, keliai, bendrijos tiekiamos šiukšlių išvežimo paslaugos. Taip pat į bylą pateikti bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai (t.1, b.l.16-26), iš kurių matyti, jog 2008-07-05 visuotinis bendrijos narių susirinkimas nustatė 20 Lt už arą dydžio vieningą metinį infrastruktūrinį mokestį tiek bendrijos nariams, tiek ir individualių namų valdų sklypų savininkams (t.1, b.l.24); iš 2009 ir 2010 m. visuotinių bendrijos narių susirinkimų protokolų matyti, jog nustatytas bendras infrastruktūrinio mokesčio dydis nurodytais metais nesikeitė; 2011 m. buvo nustatytas 32 Lt už arą mokestis (t.2, b.l.29). Iš į bylą pateiktų bendrijos visuotinių susirinkimų protokolų, vykusių 2002-2005 m. matyti, jog trečiasis asmuo – atsakovės sutuoktinis dalyvaudavo bendrijos susirinkimuose, teikdavo pasiūlymus ir balsuodavo kartu su kitais nariais, tame tarpe ir dėl mokesčio dydžio (t. 1, b.l. 112-123). Bendrijos narių visuotinio ataskaitinio susirinkimo, vykusio 2009-06-20, protokolu Nr. 39 patvirtinta, kad buvo nutarta sudaryti sąmatą dėl vandentiekio renovavimo, peržiūrėti UAB „Švara visiems“ sutartį dėl šiukšlių konteinerių išvežimo išlaidų mažinimo (t. 1, b.l. 21-22). Minėtame susirinkime dalyvavo ir atsakovės sutuoktinis. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad atsakovei turėjo būti žinoma apie mokėtino mokesčio dydį bei jo mokėjimo pagrindą. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitus bei mokėjimų nurodymus, iš kurių matyti, jog atsakovė 2007 m. sumokėjo už jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bendrijos nustatytą 60 Lt mokestį (t.2, b.l.25); 2008 m. sumokėjo 120 Lt (t.2, b.l.26); 2009 m. atsakovės sutuoktinis sumokėjo nustatytą 120 Lt mokestį už atsakovei ir jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą už 2008 m. ir už 2009 m. laikotarpį (t.2, b.l.27); 2010 m. atsakovės už jai nuosavybės teise priklausantį sklypą sumokėjo 124 Lt (t.2, b.l.28). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, jog atsakovė pripažino savo pareigą mokėti ieškovės nustatytą infrastruktūrinį mokestį, skirtą bendrojo naudojimo objektų išlaikymui, minėtu laikotarpiu nustatytų mokesčių dydžių neginčijo. Taigi atsakovė apie savo, kaip bendraturtės, pareigą žinojo, tačiau vėliau šios pareigos nebevykdė, dėl ko ir susidarė ginčo įsiskolinimas.

Dėl apeliantės argumento, jog bendrijos narių susirinkimai negali vienašališkai nustatyti jokių mokesčių ne sodininkų bendrijos nariams, jeigu tokie nustatyti mokesčiai nėra pagrįstai paskaičiuoti, atsižvelgiant į bendraturčių prievoles išlaikyti bendrojo naudojimo objektus ir į bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo išlaidas, sutiktina su atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentu, jog įstatymas numato tiek bendrijos nariams, tiek ne nariams vienodą pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendrajam turtui išlaikyti (SBĮ 24 str., 1 d., CK 4.76 str.). Kitoks išlaidų ir jų apmokėjimo paskirstymas būtų nesąžiningas ne bendrijos narių atžvilgiu, nes skirtingų įmokų nustatymas bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymui bendrijos nariams ir ne nariams reikštų pastarųjų, kaip bendraturčių, pareigų palengvinimą bendrijos narių atžvilgiu.

Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl autonomiškai bendrijos nustatyto bendrojo naudojimo objektų išlaikymo mokesčio. Anot apeliantų, toks mokestis turėjo būti apskaičiuotas remiantis faktiškai patirtomis išlaidomis. Pažymėtina, jog ieškovo įstatų 33.5 p. numato, jog bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti Bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų metinį bei ilgalaikį planą, lėšų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai kaupimo tvarką. Kaip buvo nurodyta aukščiau, apeliantų ginčijami bendrijos bendrojo naudojimo objektų išlaikymo dydžiai buvo nustatyti bendrijos narių visuotinių susirinkimų. Duomenų, kad šie bendrijos nutarimai būtų nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra, todėl apeliantai neturi pagrindo kvestionuoti minėto mokesčio dydžio. Pažymėtina ir tai, kad bendrijos visuotinis susirinkimas 2008 – 2011 m. laikotarpiu tvirtino bendrijos pajamų – išlaidų sąmatas, kuriuose buvo nurodomos atitinkamai metais numatytos išlaidos bei patirtos faktinės išlaidos (t.1, b.l.96-99). Iš pateiktų sąmatų matyti, jog nurodyti dydžiai skyrėsi nežymiai, todėl darytina išvada, jog bendrijos nustatytas mokestis yra protingas ir proporcingas pareigos išlaikyti ir išsaugoti bendrojo naudojimo objektus įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų pozicija, jog bendraturčiai šiuo atveju bendrijai turėtų kompensuoti pagal jos faktiškai patirtas išlaidas, skirtas bendrojo naudojimo objektų išlaikymui. Kaip teisingai pažymėjo atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas, sodo bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (SBĮ 3 str.), todėl ieškovui, kaip pelno nesiekiančiam ir jokia komercine veikla neužimančiam asmeniui gauti lėšų, kurios galėtų būti naudojamos minėtiems bendrijos tikslams įgyvendinti, būtų sudėtinga. Bendrijos pajamas iš esmės sudaro bendrijos narių ir asmenų, turinčių sodo sklypą bendrijoje, įmokos už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl jų nesurinkusi, bendrija neturėtų galimybės apmokėti faktiškai susidariusių išlaidų.

Apeliantai teigia, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė geranoriškai, ieškovei nereikalaujant, atliko mokėjimus bendrijos naudai, taip pat nustatydamas iš atsakovės priteistinos sumos dydį, neįvertino, kad 2009-06-20 mokėjimo pavedimu bendrijos naudai atsakovės už jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą buvo sumokėta 240 Lt suma už 2008 ir 2009 m., tuo tarpu ieškovės pateiktoje pažymoje nurodyta, kad atsakovė 2008 m. neatliko jokių mokėjimų už minėtą sklypą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė be atskiro ieškovės įpareigojimo atliko mokėjimus pastarosios naudai, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės, kaip bendraturtės, pareigų bendrojo naudojimo objektų išlaikymui vykdymo. Pažymėtina, jog atsakovės 2007 m., 2009 m. atlikti mokėjimai atitiko ieškovės nustatytų mokesčių dydžius, vadinasi atsakovė suprato ir žinojo už ką ir kokiu pagrindu moka pinigus ieškovei. Kita vertus, sutiktina su argumentais dėl klaidingo ieškovės pateiktos pažymos apie atsakovės skolos sumą vertinimo. Kaip matyti iš minėto dokumento, ieškovė netinkamai paskaičiavo atsakovės mokėtiną sumą, pati pateikusi atsakovės atliktą 2009-06-20 mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad atsakovė minėtai datai bendrijai sumokėjo 240 Lt už 2008 m. ir 2009 m., neminusavo 120 Lt atsakovės skolos už 2008 m., todėl bendra atsakovės skolos suma už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne 432, o 312 Lt, todėl bendra atsakovės bendrijai mokėtina suma – 529 Lt. Ši aplinkybė sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmos instancijos teismo sprendimą tenkinant ieškovės reikalavimus iš dalies ir priteisiant iš atsakovės 529 Lt. Atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmos instancijos teisme, paskirstymas, atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo procentinę išraišką ieškovei iš atsakovės priteistina – 351 Lt sumą (434×81/100), atsakovei iš ieškovės į atmestų reikalavimų procentinę išraišką priteistina 230 Lt suma (1210×19/100). Atlikus minėtų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 121 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, apeliantai įgijo teisę į dalinį bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Apeliantai už apeliacinį skundą sumokėjo 71 Lt žyminio mokesčio bei patyrė 797 Lt apeliacinio skundo surašymo išlaidų (t.2, b.l.71, 84), todėl jiems priteistina 165 Lt suma (868×19/100).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodant:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 529,00 Lt (penkis šimtus dvidešimt devynis litus) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012-10-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 121 Lt (šimtą dvidešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei sodininkų bendrijai „Medikas“, juridinio asmens kodas 191497965, buveinės adresas Žėručio g. 9-55, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 165 Lt (šimtą šešiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Tatjana Žukauskienė