Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), turintis 40 procentų darbingumo lygį, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 27 d., apie 11.27 val., Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. 57, J. V., vairuodamas transporto priemonę Opel Vectra-B-Caravan, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus eismo saugumui, nepasirinko saugaus tarpo iš šono, kliudė greta stovėjusį automobilį Chrysler 300C, v. n. (duomenys neskelbtini), kai dėl eismo įvykio buvo padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, būdamas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis (vairuotojas) nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam nei policijai, nesaugojo eismo įvykio aplinkybių. Eismo įvykio metu žmonės nesužaloti, apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126; 219.2; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. V. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis su savo automobiliu buvo atvažiavęs iki parduotuvės. Automobilį pastatė invalidų vietoje. Toje vietoje buvo sunku įsiparkuoti. Kad išvažiuodamas iš aikštelės būtų kliudęs kitą automobilį, nepajuto. Grįžęs nepastebėjo ant savo automobilio apgadinimų. Po Naujų metų jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad jis padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Kadangi apžiūrėjus jo automobilį pareigūnai rado apgadinimus, todėl sutinka, kad galbūt ir galėjo kliudyti kitą automobilį. J. V. labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Automobilį vairuoja nesenai, nes po atliktos operacijos sunkiai paeina.

Liudytojas Š. V. parodė, kad 2014 m. gruodžio 26d. savo automobilį paliko prie prekybos centro IKI. 2014 m. gruodžio 27d. atėjęs prie automobilio, pamatė, kad yra apgadintas automobilio kairės pusės priekinė dalis. Buvo matyti ryškus nubrėžimas. Tada nuėjęs į parduotuvę, paprašė peržiūrėti vaizdo įrašą, iš kurio pamatė nuvažiuojančio automobilio valstybinius numerius. Pats susiradęs Š. V. automobilį kliudžiusį automobilį bei jį apžiūrėjęs, pamatė jo dešinės pusės priekinėje dalyje esančius apgadinimus, kurie atitiko Š. V. automobilio apgadinimų aukščiui. Apie įvykį pranešė policijai. Vėliau policijoje šalia sustačius abu automobilius, matėsi, jog abiejų apgadinimai yra vienodame aukštyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu dėl automobilio Chrysler 300C, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadinimo Kaune, V. Krėvės pr. 57 esančioje prekybos centro „Iki“ aikštelėje, buvo nustatyta, kad minėtą automobilį apgadino automobilis Opel Vectra B Caravan, v. n. (duomenys neskelbtini) Į Kelių policiją buvo iškviestas Opel Vectra vairuotojas J. V.. Ant automobilio Opel Vectra priekinio bamperio dešinio kampo 40-50 cm. aukštyje buvo nustatytas braukimo pėdsakas, atitinkantis ir likęs po kontakto su Chrysler 300 c kairės pusės priekiniu sparnu ir durelėmis. Dešinės pusės galinės durelės sulenktos (raudonų dažų pėdsakas) likę nuo kito eismo įvykio, galinis bamperis dešiniame kampe nubrauktas ir likę mėlyni-žali dažai nuo kito eismo įvykio. Vaizdo medžiagoje matyti, kaip transporto priemonė Opel aikštelėje parkuojantis kliudo galimai kitą transporto priemonę (automobilis nuo atsirėmimo į kitą automobilį sujuda į šonus, priverstas pavažiuoti atbulas ir tik iš antro karto pastatomas į stovėjimo vietą) (b. l. 3), tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo, kuriame nurodoma, kad įvykio vietoje automobilio Chrysler 300C, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojas Š. V. paaiškino, kad apie 14.35 val. atėjęs prie automobilio, rado jį apgadintą. Apgadinta kairės pusės priekinis sparnas ir vairuotojo durelės, matosi sidabrinės spalvos dažų žymės. Kokia transporto priemonės galėjo apgadinti, nematė. Peržiūrėjus „Iki“ vaizdo kameros įrašą, matosi, kad 11.27 val. šalia Chrysler iš kairės pusės parkuojasi automobilis Opel, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris matosi, kad pagal parkavimo būdą, galėjo galimai apgadinti Chrysler 300C, v. n. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matosi, kad sidabrinės spalvos automobilis Opel, v. n. (duomenys neskelbtini) priekiu įvažiavo skersai į stovėjimo vietą, sustojo ir pavažiavo atgal. Pasitaisydamas vėl pavažiavo į priekį ir sustojo šalia automobilio Chrysler (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys prie jo, iš kurių matyti, kad automobilio Chrysler 300C, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durelės (b. l. 5), J. V. paaiškinimas, kuriame nurodė, jog nepamena, ar 2014 m. gruodžio 27 d., 11.30 val. ir apskritai tą dieną su automobiliu Opel Vectra-B-Caravan, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo Kaune, V. Krėvės pr. 57 esančio prekybos centro „Iki“ aikštelėje. 2014 m. gruodžio 29 d. Chemijos g. 4b aikštelėje apžiūrai buvo sustatyti automobiliai Chrysler 300C, v. n. (duomenys neskelbtini), ir J. V. automobilis Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) Ant Chrysler priekinio dešinio sparno ir dešinės pusės vairuotojo durelių matėsi braukimo pėdsakai, šviesių dažų žymės, ant Opel Vectra automobilio priekinio bamperio kampo (dešinio kampo) matėsi analogiški braukimo pėdsakai. J. V. sutinka, kad braukimo pėdsakai ant priekinio bamperio dešinio kampo yra padaryti nesenai ir panašūs į apgadinimus ant Chrysler 300C. Kur galėjo būti padaryti apgadinimai, paaiškinti negali. Taip pat, negali paaiškinti, kur apgadino galinį dešinio bamperio kampą. Raudoni dažai ant dešinės pusės galinių durelių ir įlenkimas likęs po eismo įvykio, kuris įvyko 2014 m. gruodžio 28 d., Kaune, Savanorių pr. Jo metu J. V. buvo kaltas, braižė deklaracijas, dėl įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę, gali pateikti eismo įvykio deklaracijos kopiją. Paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 27 d. automobiliu naudojosi tik jis pats. Pareigūnui parodžius vaizdo įrašą, kuriame matosi J. V. vairuojamas automobilis, pripažįsta, kad automobilį vairavo jis, tačiau matomai supainiojo datas laiko, kuriuo buvo minėtu adresu. Prisimena, kad įsiparkuoti buvo sunku, trukdė kitos mašinos, tačiau nemano, kad galėjo kliudyti kitą automobilį. Po to, po kelių minučių, iš eismo įvykio vietos Kaune, V. Krėvės pr. prie namo Nr. 57, išvažiavo, policijai neskambino, nes manė, kad nėra tam pagrindo (b. l. 12), Š. V. paaiškinimai (b. l. 13; 14), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: priekinio bamperio dešinio kampo 40-50 cm. aukštyje braukimo pėdsakas, atitinkantis ir likęs po kontakto su Chrysler 300c kairės pusės priekiniu sparnu ir durelėmis. Konstatuota, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje (b. l. 15), foto nuotraukos (b. l. 16-19), diskas su vaizdo įrašu ( b. l. 20), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 21-23) .

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: tarnybinių pranešimų (b. l. 3; 4), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 5), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 15) bei foto nuotraukų (b. l. 16-19), Š. V. pirminio paaiškinimo bei jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad J. V., vairuodamas transporto priemonę Opel Vectra-B-Caravan, v. n. (duomenys neskelbtini) nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus eismo saugumui, nepasirinko saugaus tarpo iš šono, kliudė greta stovėjusį automobilį Chrysler 300C, v. n. (duomenys neskelbtini), ir apgadino pastarojo priekinį kairės pusės sparną, priekines kairės pusės dureles.

J. V. paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 27 d. automobilį Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavo tik jis pats, todėl tiek jo paaiškinimu, tiek kitais byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad J. V. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 27 d., apie 11.27 val., Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. 57, J. V., vairuodamas transporto priemonę Opel Vectra-B-Caravn, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį Chrysler 300C, v. n. (duomenys neskelbtini), ir nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, nepranešęs nukentėjusiajam ir policijai, nepažymėjęs įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš jos išvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. V. savo pirminiame paaiškinime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nepajautė kaip kliudė kitą automobilį, prisimena, kad įsiparkuoti buvo sunku, trukdė kitos mašinos, tačiau nemanė, kad galėjo kliudyti kitą automobilį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad ant automobilio Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: priekinio bamperio dešinio kampo 40-50 cm. aukštyje braukimo pėdsakas, atitinkantis ir likęs po kontakto su Chrysler 300c kairės pusės priekiniu sparnu ir durelėmis. Padaryti apgadinimai akivaizdūs ir pakankamai žymūs. Policijos pareigūnų A. M. bei J. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta bei vaizdo įraše matyti, kaip sidabrinės spalvos automobilis bando įsiparkuoti, įvažiuoja skersai priekiu, po to pavažiuoja atgal bei vienu momentu matosi, kad minėtas automobilis neįprastai sulinguoja į šonus ir vėl įvažiuoja. Po kurio minėtas automobilis išvažiuoja ir pasimato jo valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini) Liudytojas Š. V. patvirtino, kad jo automobilis buvo pastatytas šalia tos vietos, į kurią įsiparkavo sidabrinės spalvos automobilis ir jo automobilis stovėjo priekiu į parduotuvę. Iš J. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad apžiūrėjus Š. V. automobilį, ant jo esančiuose apgadinimuose matėsi sidabrinės spalvos dažų žymės. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams bei iš byloje esančio vaizdo įrašo matant, kad parkuojantis sidabrinės spalvos automobiliui, kuris kaip nustatyta priklauso J. V. ir jo tvirtinimu, vairuojamas tik J. V., jis neįprastai sujuda į šonus, daroma išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog J. V. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Tokiais veiksmais J. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. V. administracine tvarka baustas. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ( Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 10 p. ) Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu abi transporto priemonės nebuvo apgadintos itin žymiai. Nėra duomenų, kad J. V. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Yra nustatyta viena J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes, J. V. nurodytas asmenines sveikatos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus J. V. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, tačiau nustatant specialiosios teisės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta J. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.