Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei R. K., institucijai teikiančiai išvadą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, išlaikymo vaikui priteisimo, bei kitų reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. kovo 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei R. K., institucijai teikiančiai išvadą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, išlaikymo vaikui priteisimo, bei kitų reikalavimų, kuriuo prašo nutraukti santuoką, tarp A. K. ir R. K., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams santuokines pavardes- „K.“ ir „K.“; po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko J. K. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina R. K.; nustatyti nepilnamečio vaiko J. K. bendravimo tvarką su jo tėvu A. K.; iš tėvo A. K. nepilnamečio J. K. vaiko išlaikymui po 150,00 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, atsakovę paskiriant nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nepriteisti sutuoktiniams išlaikymo vienam iš kito; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame ieškinyje nurodė atsakovės gyvenamąją vietą Lietuvoje.

2017 m. balandžio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme, gautas atsakovės R. K. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad santuokos nutraukimo byla nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. yra nagrinėjama Lubecko miesto apylinkės teisme Vokietijoje. Pažymėjo, kad sutuoktiniui A. K. apie santuokos nutraukimo bylą, iškeltą Lubecko miesto apylinkės teisme, yra žinoma. Nurodė, kad su pateiktu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo nesutinka bei prieštarauja jam.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. K. ir atsakovė R. K. santuoką sudarė 2008 m. gruodžio 31 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 477. Santuokoje 2009 m. birželio 20 d. gimė sūnus J. K.. 2001 m. rugsėjo 19 d. ieškovas su atsakove išvyko gyventi į Vokietiją. Ieškovui grįžus į Lietuvą, atsakovė su sūnumi, liko gyventi Vokietijoje. Byloje reiškiami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei turto padalijimo, ir ši byla turi tarptautinį elementą, todėl teismas pirmiausia turi išspręsti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnis).

Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, ES teisės aktai taikomi tiesiogiai. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“, kuris dar vadinamas reglamentu ,,Briuselis IIa”. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento „Briuselis IIa“ preambulės 11 punkte nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr.44/2001; teismai turintys jurisdikciją pagal reglamentą „Briuselis IIa“, paprastai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr.44/2001 5 straipsnio 2 dalį.

Sprendžiant jurisdikcijos klausimus, svarbu yra nustatyti faktinę nuolatinę gyvenamąją vietą bylos iškėlimo metu. Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 nėra apibrėžta, kas turėtų būti pripažįstama nuolatine gyvenamąja vieta, todėl tai yra fakto klausimas. Byloje nustatytos aplinkybės, kad šalys kartu su jų nepilnamečiu sūnumi dar 2011 m. išvyko iš Lietuvos į Vokietiją, kur ieškovė iki šiol ir gyvena. Iš atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad ji dirba, o sūnus J. lanko mokyklą Vokietijoje bei ten yra judviejų deklaruota gyvenamoji vieta. Šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad faktinė šalių gyvenamoji vieta nuo jų išvykimo iš Lietuvos yra Vokietija.

Reglamento „Briuselis IIa“ jurisdikcijos normos leidžia sutuoktiniams pasirinkti vieną iš keleto skirtingų jurisdikcijos kriterijų (jurisdikcijos prorogacija). Galimybė šalims pasirinkti teismą bei taikytiną teisę padidintų teisinį aiškumą, leistų greičiau ir efektyviau išspręsti ginčą ir atneštų naudos abiem sutuoktiniams. Tačiau šioje byloje santuoką siekiančios nutraukti šalys nepasiekė susitarimo, nes atsakovė iniciavo santuokos nutraukimo bylą Vokietijoje ir reikalauja taikyti šios valstybės jurisdikciją, o ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą. Šalys turi bendrą Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl esant ginčui, privaloma atsižvelgti į vaiko interesus ir siekti apsaugoti silpnesnę šalį. Šioje byloje pareikšti reikalavimai ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl tėvų pareigų, todėl remiantis reglamento „Briuselis IIa“ 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 straipsniu, bylų, susijusių su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikciją turi tos valstybės teismai, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos (kuris sutampa ir su tėvų gyvenamąja vieta) kriterijaus taikymas, nustatant jurisdikciją, garantuoja teisinį aiškumą.

Susijusių ieškinių problemai spręsti „Briuselio IIa“ reglamente įtvirtintas „lis pendens“ principas (19 straipsnis). Pagal šį principą, esant skirtingose valstybėse iškeltoms analogiškoms byloms, vėliau bylą iškėlęs teismas turi sustabdyti bylą, kol pirmasis teismas nustatys savo jurisdikciją; jei nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, vėliau bylą iškėlęs teismas jurisdikcijos atsisako pirmojo teismo naudai.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad vaiko J. K. gyvenamoji vieta deklaruota Vokietijoje, į tai, kad atsakovė pateikė duomenis dėl analogiškos bylos – tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, iniciavimo Vokietijoje, ieškovo A. K. ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, išlaikymo vaikui priteisimo bei kitų reikalavimų, ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 12 punktu,

nutaria:

Ieškovo A. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, išlaikymo vaikui priteisimo bei kitų reikalavimų, palikti nenagrinėtu.

Dėl šios nutarties per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.